Didėjant poreikiui, daugėja ir pačių psichoterapeutų. Lietuvoje rengiami psichodinaminės terapijos (įskaitant psichoanalizės, Jungo analitinės, Adlerio individualiosios terapijos), egzistencinės terapijos, geštalto terapijos, kognityvinės elgesio terapijos (įskaitant įsisąmoninimu grįstos terapijos) ir kitų krypčių specialistai.
 
Nežinau, kaip šie pavadinimai skamba psichologijos ar psichoterapijos nestudijavusiam žmogui. Greičiausiai nelabai aiškiai ir gal net šiek tiek egzotiškai. Taip pat gali kilti klausimas, kodėl nėra vienos psichoterapijos. Kodėl tiek daug krypčių?
 
Vienos psichoterapijos nėra, nes kiekviena iš šių krypčių paremta šiek tiek skirtingu žmogaus supratimu ir atitinkamai skirtingais psichoterapinio poveikio būdais. Psichoterapijos teorija yra kaip žemėlapis, kuris padeda specialistui naviguoti po įvairias žmogaus psichikos teritorijas. Skirtingi žemėlapiai tinkami skirtingiems tikslams, be to, kiekvienas turime savo preferencijas, kuris žemėlapis mums patogiausias. Galima sakyti, kad žmogaus psichika tokia sudėtinga, jog nėra vieno žemėlapio, galinčio specialistui padėti susiorientuoti tarp visų žmonių patiriamų psichologinių sunkumų.
 
Galima kelti ir kitą klausimą – kuri psichoterapijos kryptis yra efektyviausia. Atsakant į šį klausimą atlikta daugybė mokslinių studijų. Siekiant išvengti atskirų tyrimų ribotumų, statistiškai jungiami daugelio tyrimų rezultatai, t. y. atliekamos metaanalizės. Šios metaanalizės rodo, kad visų pagrindinių psichoterapijos krypčių veiksmingumas yra daugiau ar mažiau panašus (pavyzdžiui, Wampold, 1997; Cuijpers, 2021; Elliott, 2021).
 
Vienas iš didesnių šių tyrimų trūkumų yra tai, kad dauguma jų tiria trumpalaikę psichoterapiją, t. y. keliolika ar keliasdešimt sesijų. Tiek gali užtekti norint įveikti kokią nors siauresnę gyvenimo krizę ar sumažinti tam tikrus simptomus, tačiau gilesniems ir esmingesniems gyvenimo pokyčiams dažniausiai reikia žymiai daugiau laiko. Pavyzdžiui, 2020 m. Norvegijoje atlikto tyrimo duomenimis, kuo sudėtingesnės psichologinės problemos, tuo ilgiau trunka psichoterapija. Logiška. Kartais ir kelių šimtų sesijų, t. y. ne vienų metų, prireikė siekiant norimo rezultato (Nordmo, 2020). Kitaip tariant, kiek truks psichoterapija, lemia ne tai, kokios krypties specialistas dirba, o tai, kokio sudėtingumo sunkumai sprendžiami.
 
Be to, trukmė priklauso ne tik nuo problemų sudėtingumo, bet ir nuo žmogaus keliamų tikslų. Galbūt klinikine prasme žmogaus problemos nėra itin gilios, tačiau jei jis (ar ji) nori esminių gyvenimo pokyčių, tam greičiausiai reikės daugiau laiko.
 
Iš viso to praktinis patarimas būtų toks – rinkitės tokį psichoterapeutą, kuris turi tinkamą išsilavinimą, kad ir kokiai psichoterapijos krypčiai jis atstovautų. Taip pat pasidomėkite, kaip suprantamas žmogus taikant skirtingas psichoterapijos kryptis, kuris supratimas jums artimesnis, tą ir rinkitės.
Paulius Skruibis, VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto profesorius

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ