Pacientai ten, pacientai šen
 
Praėjusių metų lapkritį Lietuvos verslo konfederacija su Sveikatos apsaugos ministerija pasiekė kompromisą. Privatus sektorius sutiko, kad trejus metus augančios PSDF lėšos pirmiausia būtų nukreipiamos viešosioms gydymo įstaigoms, tačiau už tai gavo valdžios pažadą įgyvendinti ir kitas sutartas priemones. Tarp jų – papildomo savanoriško sveikatos draudimo skatinimas, siuntimų sistemos pakeitimai bei prioritetinių paslaugų sąrašo sukūrimas. Privačių gydymo įstaigų atstovai sako, kad su finansavimo ribojimais sutiko tik todėl, kad kartu buvo pažadėta įgyvendinti ir kitas sutartas priemones.
 
„Didžiausią nerimą kelia tai, jog iš viso susitarimo buvo įgyvendintas tik tas punktas, kuris privačiam sektoriui yra pats nepalankiausias. Kiti svarbūs susitarimai kol kas liko tik popieriuje“, – sako didžiausio privačių klinikų tinklo „Meliva Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Broniukaitis. 
 
Vienas tokių susitarimų buvo susijęs su pacientų siuntimų tvarka. Derybų metu sutarta, kad esant medicininėms indikacijoms pacientas galėtų būti siunčiamas PSDF apmokamam tyrimui ar paslaugai net ir tuo atveju, jei pirmoji konsultacija buvo mokama.
 
Pasak K.Broniukaičio, dabartinė tvarka neretai verčia pacientus be reikalo vaikščioti per kelias sveikatos sistemos grandis. Jei žmogus už savo lėšas apsilanko pas specialistą ir jam prireikia, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimo, gydytojo išrašytas siuntimas negalioja. Tuomet pacientas turi grįžti pas šeimos gydytoją, gauti naują siuntimą, dar kartą registruotis pas specialistą ir tik tada gali patekti tyrimui.
 
„Visi supranta, kad tai nesąmonė – pacientų siuntinėjimas pirmyn atgal ir perteklinis biudžeto naudojimas“, – teigia vadovas K.Broniukaitis. Nors ministerija buvo pažadėjusi šią problemą išspręsti, reikalingi teisės aktų pakeitimai iki šiol taip ir nepriimti.
 
Pažadėjo – netesėjo
 

UAB „Affidea Lietuva“ direktorius Vitalijus Orlovas sako, kad kompromisas apėmė ir papildomo savanoriško sveikatos draudimo skatinimą bei prioritetinių paslaugų sąrašo sukūrimą.

 
Pasak jo, viena idėjų buvo padidinti neapmokestinamą darbdavių darbuotojams perkamo papildomo sveikatos draudimo ribą. Šiuo metu ji siekia 350 eurų, o derybose buvo kalbama apie galimybę ją didinti iki tūkstančio eurų. Anot V.Orlovo, toks sprendimas būtų paskatinęs papildomą sveikatos draudimą ir padėjęs efektyviau paskirstyti pacientų srautus tarp skirtingų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų.
 
Dar viena svarbi susitarimo dalis buvo prioritetinių paslaugų sąrašo sudarymas. Pasak V.Orlovo, valstybė buvo įsipareigojusi apibrėžti tas paslaugas, kurių teikimą siekia skatinti ir kurioms nebūtų taikomi bendrieji finansavimo ribojimai.
 
Vienu tokių pavyzdžių jis įvardija dienos chirurgiją. Anot pašnekovo, šiandien nemaža dalis ortopedinių, traumatologinių, urologinių ar ginekologinių operacijų gali būti atliekamos pacientui tą pačią dieną grįžtant namo, todėl tokios paslaugos ne tik patogesnės žmogui, bet ir leidžia efektyviau naudoti sveikatos sistemos lėšas.
 
„Dienos chirurgija leidžia sumažinti hospitalizacijų skaičių ir efektyviau naudoti sveikatos sistemos išteklius. Tokios paslaugos yra ne tik patogesnės pacientui, bet ir gerokai pigesnės valstybei“, – sako UAB „Affidea Lietuva“ vadovas.
 
Anot jo, šiandien problema slypi ne tiek pačiame kompromisiniame susitarime, kiek tame, kad kol kas matoma tik viena jo dalis. „Kompromisas buvo platesnis. Jis apėmė papildomo sveikatos draudimo plėtrą, siuntimų sistemos pokyčius ir prioritetinių paslaugų sąrašo peržiūrą“, – primena V.Orlovas.
 
Privataus medicinos tinklo „Northway“ vadovė Diana Bumelytė atkreipia dėmesį, kad svarstant pataisas buvo keliami klausimai tiek dėl jų poveikio paslaugų prieinamumui, tiek dėl kai kurių nuostatų atitikties konstituciniams principams. Vis dėlto dabar, kai įstatymas jau priimtas, svarbiausiu prioritetu, anot jos, išlieka pacientai.
 

„Mes savo ruožtu ir toliau sieksime užtikrinti kokybiškų, saugių ir laiku teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, vadovaudamiesi šiuo metu galiojančiais teisės aktais. Taip pat konstruktyviai bendradarbiausime su visais sveikatos priežiūros specialistais veikdami išskirtinai pacientų interesų labui“, – teigia „Northway“ vadovė Diana Bumelytė.

 
Politiniai skersvėjai
 
Vis dėlto privataus sektoriaus atstovai sako dar nepraradę vilties, kad kartu su finansavimo pokyčiais bus įgyvendinti ir kiti pernai suderėti sprendimai. Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė primena, kad susitarimą su verslu pasirašė tuometinė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė, todėl jo likimas neturėtų priklausyti nuo politinių pasikeitimų ministerijoje.
 
Anot jos, naujasis sveikatos apsaugos ministras L.Kukuraitis ne kartą yra pabrėžęs politikos tęstinumo svarbą, todėl verslas tikisi, kad bus tęsiami ne tik viešajam sektoriui palankūs sprendimai, bet ir visas kompromisas, dėl kurio buvo sutarta su socialiniais partneriais.

 
„Tikimės, kad nepaisant to, jog sveikatos apsaugos ministro portfelis perduotas kitai politinei jėgai, Vyriausybės duotų įsipareigojimų laikymasis bus užtikrintas“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė.

 
Pasak jos, šioje istorijoje svarbus ne tik likusių susitarimo dalių likimas. Ne mažiau svarbu ir tai, kokią žinią valstybė siunčia socialiniams partneriams, kai kompromisai įgyvendinami tik iš dalies.
 
„Kitu atveju tai būtų labai blogas precedentas, turėsiantis ilgalaikių pasekmių tiek socialiniam dialogui, tiek socialinių partnerių pasitikėjimui valstybe“, – perspėja Lietuvos verslo konfederacijos vadovė
 
Anot jos, socialinis dialogas veikia tik tada, kai abi pusės laikosi prisiimtų įsipareigojimų. Priešingu atveju, ateityje pasiekti kompromisus bus gerokai sudėtingiau ne tik sveikatos apsaugos, bet ir kitose viešosios politikos srityse.
 
Atsargus L.Kukuraičio pažadas
 
Neįgyvendinus dalies susitarime numatytų priemonių, privačių gydymo įstaigų atstovai viltis sieja su naujuoju sveikatos apsaugos ministru L.Kukuraičiu. Jie tikisi, kad pasikeitus ministerijos vadovybei bus grįžta prie likusių kompromiso dalių ir bus įgyvendinti anksčiau prisiimti įsipareigojimai.
 
Į privataus sektoriaus lūkesčius sureagavo ir paskirtasis sveikatos apsaugos ministras L.Kukuraitis. Seimo Sveikatos reikalų komitete jis pripažino, kad pernai pasiektas susitarimas tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir privataus sektoriaus buvo platesnis nei vien viešųjų gydymo įstaigų prioritetizavimas.
 
„Yra susitarimo dalykų, kurių privatus sektorius tikisi, kad jie bus įgyvendinti“, – teigė jis.
 
Paskirtasis ministras taip pat pabrėžė, kad viešojo sektoriaus stiprinimas neturėtų būti suprantamas kaip privataus sektoriaus menkinimas ar supriešinimas.
 
„Klausimas, ar privatus sektorius yra blogesnis už viešąjį sektorių? Ne, nėra. Apie tai net nėra kalbos. Tačiau viešojo sektoriaus atsakomybė yra užtikrinti lygų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems“, – sakė ministras.
 
Pasak L.Kukuraičio, valstybė turi užtikrinti, kad tam tikros paslaugos regionuose būtų prieinamos gyventojams net ir tuomet, kai jų teikimas nėra finansiškai naudingas gydymo įstaigoms. Kartu jis leido suprasti, kad yra pasiryžęs ankstesnės Vyriausybės duotus pažadus tesėti.