Didelė problema
 
Ar žinojote, kad Jungtinėje Karalystėje daugiau nei vienas iš dešimties pacientų vizito pas gydytoją specialistą laukia ilgiau kaip metus? O Slovėnijoje pacientai klubo sąnario keitimo operacijos turi laukti beveik dvejus metus – 667 dienas.
 
Šie duomenys pateikti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje „Sveikata trumpai 2025“, kurioje atskleidžiama viena opiausių sveikatos politikos problemų Europoje: gerokai per ilga sveikatos priežiūros paslaugų laukimo trukmė.
 
„Ilgas sveikatos priežiūros paslaugų laukimo laikas reiškia, kad pacientai ilgiau nei būtina gyvena su skausmu ir fiziniais apribojimais, o tai gali pabloginti gydymo rezultatus po intervencijos“, – teigiama ataskaitoje.
 
Taigi, kurios Europos šalys priverčia pacientus laukti ilgiausiai? Kiek rimta ši problema senajame žemyne? Ir kiek laiko pacientai iš tikrųjų turi laukti operacijos?
 
Kiek tenka laukti?
 
EBPO ataskaitoje nurodomi ilgi laukimo laikai įvairiuose sveikatos priežiūros sektoriuose. Remiantis 2023 metų duomenimis, net ir užsiregistruoti pas bendrosios praktikos gydytoją ar slaugytoją keliose Europos šalyse galėjo užtrukti mažiausiai savaitę.
 
Vokietijoje ir Prancūzijoje penktadalis pacientų turi laukti savaites, kad patektų pas bendrosios praktikos gydytoją. Švedijoje 23 proc. pacientų laukia ilgiau nei savaitę. Prancūzijoje ir Vokietijoje vizito pas šeimos gydytoją ilgiau nei savaitę laukia vienas iš penkių (20 proc.) gyventojų. Jungtinėje Karalystėje situacija panaši – ilgiau nei savaitę laukia 18 proc. gyventojų.
 
Jei įtrauktume ir tuos, kurie laukia vizito pas šeimos gydytoją šešias ar septynias dienas, proporcijos būtų dar didesnės: Švedijoje (30 proc.), Prancūzijoje (28 proc.), Jungtinėje Karalystėje (27 proc.) ir Vokietijoje (26 proc.).
 
Lietuvoje patekimo pas gydytoją trukmė priklauso nuo specialisto: šeimos gydytojo konsultacijos tenka laukti nuo kelių dienų iki savaitės, o vizito pas gydytoją specialistą – nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Tačiau tiesiogiai palyginti laukimo laiką tarp šalių yra sunku dėl metodologinių skirtumų.
 
Pas specialistą – po metų
 
Regis, jau nieko nebestebina, kad kai kuriems pacientams vizito pas gydytoją specialistą Europoje tenka laukti daugiau nei metus. Labiausiai išsiskiria JK: 11 proc. pacientų teigia laukiantys apsilankymo pas gydytoją specialistą ilgiau nei metus. Prancūzijoje ir Vokietijoje šis skaičius siekia 2 proc.
 
Tačiau net ir trumpesnis laukimo laikas yra toli gražu ne trumpas. Prancūzijoje daugiau nei du iš penkių (43 proc.) pacientų laukia nuo dviejų mėnesių iki metų, JK – 32 proc., Švedijoje – 29 proc. ir Vokietijoje – 22 proc.
 
Operacija – po dvejų
 
Panaši situacija pastebima ir laukiant kataraktos operacijos. Pasirodo, kad nuo gydytojo specialisto konsultacijos iki chirurginio gydymo neretai praeina daugiau nei trys mėnesiai.
 
Statistiniai duomenys rodo, kad 2024 metais Norvegijoje kataraktos operacijos keturi iš penkių pacientų (81 proc.) laukė ilgiau nei tris mėnesius. Suomija nedaug atsilieka – čia chirurginio kataraktos gydymo ilgiau nei tris mėnesius laukė 71 proc. pacientų.
 
Dauguma pacientų taip pat ilgiau nei tris mėnesius laukė Jungtinėje Karalystėje (58 proc.), Portugalijoje (58 proc.) ir Ispanijoje (53 proc.). Lenkijoje (13 proc.), Vengrijoje (17 proc.), Švedijoje (22 proc.) ir Italijoje (27 proc.) ši dalis buvo gerokai mažesnė.
 
2024 metais septyniose Europos valstybėse iš devynių, kurios buvo stebimos, pacientai kataraktos operacijos laukė ilgiau nei 2019 metais. Tik Lenkijoje ir Vengrijoje laukimo laikas sutrumpėjo, o tai rodo ilgalaikį COVID-19 pandemijos poveikį.
 
Vidutinis klubo sąnario keitimo operacijos laukimo laikas ne mažiau iškalbingas. 2024 metais Slovėnijoje vidutinis laukimo laikas buvo 667 dienos arba beveik dveji metai.
 
Lenkijoje jis taip pat viršijo metus – 343 dienas, po jos sekė Vengrija (209 dienos) ir Jungtinė Karalystė (174 dienos). Tai yra medianinės vertės, o tai reiškia, kad pusė pacientų laukė dar ilgiau nei nurodytas laikas.
 
„Įprastos sveikatos priežiūros laukimo laikas yra didelis iššūkis daugelio sistemų sveikatos politikai, nes pacientai turi laukti savaites ar mėnesius, kad gautų paslaugas“, – neseniai Europos visuomenės sveikatos žurnale paskelbtame straipsnyje rašė Luigi Siciliani iš Jorko universiteto.
 
Pasak „Eurostat“, ilgas laukimo laikas yra dar viena pagrindinė nepatenkintų skubios medicinos pagalbos poreikių priežastis.