Sovietmečiu izoliuodavo priverstinai
 
Prievarta nėra veiksmingas būdas kovoti su priklausomybe. Su tuo sutinka ir ilgametę patirtį turintis gydytojas psichiatras A.Slatvickis, kuris būtent priklausomybių psichiatrijai paskyrė kelis profesinio gyvenimo dešimtmečius.
 
A.Slatvickio karjeros kelias prasidėjo dar sovietiniais laikais. Jis po psichiatrijos internatūros buvo paskirtas dirbti į specialią instituciją, skirtą priverstinai izoliuoti įvairių priklausomybių turinčius asmenis.
 
„Mano pirma darbo vieta po psichiatrijos internatūros buvo būtent institucija, kuri priverstinai gydė priklausomus žmones. Aš dirbau Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ministerijos sistemai ir ten buvo visas tinklas įstaigų, kurios vadinosi gydymo ir darbo profilaktoriumais“, – pasakojo A.Slatvickis.
 
Gydymo ir darbo profilaktoriumai buvo skirti priverstiniu būdu izoliuoti nuo alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų priklausomus žmones, jiems patiems nenorint gydytis. Šių įstaigų efektyvumas, kaip pastebi gydytojas psichiatras, galima sakyti, buvo netoli nulio.
 
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, padėtis pasikeitė. „Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje buvo trys gydymo ir darbo profilaktoriumai Mažeikiuose, Pravieniškėse ir Kybartuose, – pasakojo A.Slatvickis. – Tačiau jau pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo sustabdyti pacientų siuntimai į tas įstaigas. Jos dar kurį laiką egzistavo, bet praėjus maždaug dvejiems metams po nepriklausomybės atkūrimo jų nebeliko.
 
Psichologinis spaudimas, o ne prievarta
 
A.Slatvickis teigia nemanantis, kad Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai priklausomybę turintis žmogus gydomas ar ribojamas prieš savo valią. Jis teigia, kad apie tokius atvejus nėra girdėjęs. Šiais laikais jokios prievartos nebegali būti. Svarbiausia, kad priklausomas žmogus turėtų motyvaciją gydytis.
 

Neretai prievarta painiojama su priklausomam žmogui daromu spaudimu, kuris, pasak gydytojo psichiatro, gali būti ypač svarbus. „Psichologinis spaudimas gali būti daromas šeimoje. Žmona gali daryti spaudimą vyrui arba tėvai vaikui, arba darbovietėje darbdavys gali sakyti priklausomam žmogui: „Jeigu tu nesikreipsi gydymo, jeigu tu nedarysi to ir to, bus tam tikros pasekmės.“ Tada priklausomas žmogus sako: „Mane verčia gydytis. Bet čia gi nėra prievarta, čia yra tiktai sąlyga“, – aiškino gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis.

 
Psichologinis spaudimas sukelia natūralią gynybos reakciją – pasipriešinimą. Gydytojo psichiatro teigimu, pasipriešinimas atsiranda pirmiausia tuomet, kada žmogus dar nesuvokia, jog yra priklausomas, ligonis. Yra net toks terminas psichiatrijoje – alkoholinė anosognosija, dar žinoma kaip ligos neigimas. Tuomet to žmogaus reakcija yra visiškai dėsninga. „Jeigu aš nelaikau savęs ligoniu, jeigu manau, kad esu sveikas, kodėl turiu kreiptis pagalbos. Tuomet aš vertinu psichologinį spaudimą kaip prievartą, kaip vertimą daryti tai, ko nenoriu ir ko man nereikia“, – pateikia pavyzdį A.Slatvickis.     
 
A.Slatvickis akcentuoja, kad jeigu visiškai nedarysime jokio spaudimo, nereaguosime į žmogaus problemą, paliksime viską likimo valiai, tuomet liga progresuos ir žmogus po truputį degraduos, bus prarastas ir mikrosociumui, t. y. šeimai, ir makrosociumui, t. y. visuomenei.
 
Kalbėtis, bet nepamokslauti
 
Vienas būdų padėti priklausomam žmogui – rekomenduoti kreiptis konsultacijos į specialistus. Tačiau nereikia kelti ultimatumų („gydykis arba...“). Gydytojas psichiatras sako, kad geriausia būtų, jog priklausomam žmogui artimas žmogus, draugas ar darbdavys pasakytų: „Aš ne specialistas, nežinau, bet matau, kad kažkas su tavimi yra negerai, bet ne man spręsti. Nueik pasitark su specialistu.“
 
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje jau daugiau nei dešimt metų veikia vadinamieji priklausomybių konsultantai. Apsilankymas pas priklausomybės konsultantą yra anoniminis. Jis žmogaus niekuo neįpareigoja. „Iš vienos pusės, tai yra patogu žmogui, nenorinčiam viešumos, o iš kitos pusės, sudaro galimybę tą žmogų pakonsultuoti ir padėti jam suvokti savo problemą“, – teigia gydytojas.
 
Artimieji ne visada pastebi, kada žmogus pradeda piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais arba kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, ypač jei jos yra nelegalios. „Jeigu piktnaudžiavimas nebuvo vienkartinis, o sisteminis ir žmogui formuojasi priklausomybė, bet pradžioje nereaguojama arba nuolaidžiaujama, paskui kuo toliau, tuo sunkiau padėti“, – tikina A.Slatvickis.
 
Pastebėjus, kad asmuo be jokios matomos priežasties vis dažniau vartoja alkoholinius gėrimus, galima įtarti piktnaudžiavimą. Tada reikia reaguoti greitai. Rekomenduojama pasikalbėti su žmogumi, bet vengti pamokslavimo, tiesiog išreikšti susirūpinimą, kad su juo kažkas negerai.
 
Reikia nepamiršti, kad priklausomiems žmonėms, net ir besiformuojant priklausomybei, kaip ir kiekvienam sveikam žmogui būdingas psichologinis gynybos mechanizmas. Kiekvienas žmogus, turėdamas tuos psichologinės gynybos mechanizmus, mėgina pasiteisinti. Ir jei vienkartinį piktnaudžiavimą gali sąlygoti kokios nors išorinės aplinkybės, piktnaudžiavimas, kuris tampa sisteminis, jau tikrai kelia susirūpinimą. Šeimos nariai turi atitinkamai reaguoti. Patartina pirmiausia kreiptis į priklausomybės konsultantą arba į kitą specialistą.
 
Geriausias sprendimas – Minesotos programa
 
Priklausomybei nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų gydyti dažnai taikoma psichosocialinė reabilitacija, kitaip tariant Minesotos programa. Ši programa grindžiama anoniminių alkoholikų (AA) filosofija, dvylika AA žingsnių ir tradicijų. Lietuvoje stacionari „Minesotos“ programa oficialiai teikiama trijuose Respublikinio priklausomybės ligų centro filialuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tai yra gana veiksmingas 28 dienų psichologinės bei socialinės reabilitacijos kursas, tačiau, kaip pabrėžia A.Slatvickis, stebuklingų gydymo metodų nuo priklausomybių nėra, o pagrindų pagrindas yra paties žmogaus noras ir motyvacija sveikti.
 
„Vis dėlto negalima sakyti, kad kai ateis žmogus motyvuotas, tada mes jį gydysime. Motyvacija gali atsirasti pamažu, – pastebi gydytojas psichiatras. – Pakankamai dažnai būna taip, kad žmogus kreipiasi tiesiog norėdamas pasitarti. Abejodamas, kad jam kas nors yra. Tada viskas priklauso nuo profesionalo (priklausomybių konsultanto, gydytojo psichiatro ar psichologo), kuris pabendrauja su žmogumi ir nustatęs priklausomybę padeda jam, kad motyvacija atsirastų. Jeigu motyvacija nestabili, silpna, padeda ją sustiprinti“, – aiškino A.Slatvickis.

---

 
Verta žinoti
 
Priklausomybių konsultantas yra specialistas, teikiantis nemokamą, konfidencialią ir anoniminę pagalbą asmenims, susiduriantiems su rizikingo alkoholio, narkotikų vartojimo ar azartinių lošimų problemomis. Šios paslaugos yra skirtos ne tik pačiam priklausomam žmogui, bet ir jo šeimos nariams ar artimiesiems. Paslaugos Lietuvoje dažniausiai finansuojamos valstybės ir teikiamos per savivaldybių visuomenės sveikatos biurus.


Projektas „Pagalbos tiltai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 10 tūkst. eurų




Partneriai: