Karštų dienų dar bus
 
Dėl klimato kaitos Lietuvoje karščio bangos ir per 30 laipsnių Celsijaus siekiantys orai tampa įprasta vasaros dalimi. Kiekvieną vasarą pasitaiko bent keletas tikrai karštų dienų.
 
Šių metų birželio pabaigoje į Lietuvą plūstelėjusi karščio banga atnešė aukščiausią kada nors Lietuvoje išmatuotą birželio temperatūrą – Druskininkuose kaito iki 36,3 laipsnio. Taip pat buvo pasiektas ir kitas – šilčiausias birželio nakties rekordas.
 
G.Valaika įsitikinęs, kad Lietuvoje šią savaitę karštų dienų dar tikrai bus. Jis primena, kad pernai buvo pakankamai vėsi vasara. Tokių karščių kaip šiemet nebuvo. Pasitaikė vos viena tikrai karšta diena. Šiemet – jau kitaip.
 
„Birželio pradžioje kažkas sakė, kad šiemet bus šalta vasara. Tačiau staiga visą Europą apėmė karščio banga, kuri užklupo ir mus“, – sakė meteorologas.
 
G.Valaika negalintis pasakyti, ar Lietuvoje šiemet dar bus karščio bangų. „Galbūt jau buvo vasaros pikas. Kartais pasitaiko ir taip, kad birželis būna karščiausias metų mėnuo, o kiti mėnesiai vėsesni. Paprastai pikas pas mus būna liepos arba rugpjūčio mėnesiais. Tikėčiausi, kad bent jau pavienių dienų su 30 laipsnių Celsijaus dar pasitaikys“, – svarsto jis.
 
Nepastovūs orai  
 
Šiuolaikiniai prietaisai ir technologijos leidžia gana tiksliai nuspėti, kad smogs nauja karščio banga. Tačiau, pasak G.Valaikos, pirmąją birželio karščio bangą buvo galima numatyti tik prieš 5-6 dienas. Taip yra dėlto, kad Lietuvoje orai – vieni nepastoviausių. Lietuvos meteorologai laikosi nuomonės, kad patikimiausios yra prognozės iki 4-5 dienų. Žinoma, viskas priklauso nuo situacijos, pavyzdžiui, jeigu vyrauja ciklonas, galima ir savaitę į priekį tiksliai prognozuoti.
 
„Kartais žmonės sako, kad kitose šalyse oro prognozės yra tikslesnės. Kokiame nors Egipte ar Izraelyje, kur pusę metų yra sausa ir karšta, meteorologai net darbo nelabai turi. Jiems tereikia tik fiksuoti temperatūras. Todėl ir prognozių tikslumas yra toks didelis“, – kalbėjo meteorologas.
 
Stipri kaitra pas mus ateina nuo Šiaurės vakarinės Afrikos dalies per Ispaniją, Prancūziją ir Vokietiją. Kartais karščio banga gali atriedėti ir iš pietryčių: nuo Ukrainos ir pietrytinės Rusijos dalies.
 
Karščio rekordai rodo klimato kaitą 
 
Kartais vis dar galima išgirsti mitą, kad dabartiniai oro temperatūros rekordai yra normali temperatūra Lietuvai. Tačiau rekordai tą ir reiškia, kad tai yra neįprasta konkrečiam metų laikui ir vietovei.
 
Lietuvoje per pastaruosius šešerius metus (2021-2026 m.) aštuonis kartus buvo daugiau šilumos arba karščio rekordų, palyginti su šalčio rekordais. Šalčio rekordų irgi pasitaiko. Visi dar prisimename, koks buvo šių metų sausis, vasaris. Tuo metu buvo daug sniego, buvo ir rekordų. „Jeigu taip pradedi skaičiuoti, kiek tų šalčio ar šilumos rekordų pasitaiko, tai šilumos rekordų net aštuonis kartus daugiau nei šalčio. Tikrai labai iškalbingas skaičius“, – sako pašnekovas.
 
„Žmonės kartais gali nesusimąsto, pažiūri pro pirštus, sako, kad viskas čia normalu, nors iš tikrųjų tai ne. Jeigu būtų daugmaž stabilus klimatas, šalčio ir šilumos rekordų skaičiaus beveik nebūtų“, – priduria G.Valaika.
 
Ar bus audrų?
 
Prieš audrą būna ne tik tyla, bet ir kitų ženklų. Lietuvos meteorologai stebi padėtį visoje Europoje, nes kai kurie meteorologiniai reiškiniai išduoda atidundančią audrą.
 
Meteorologai aiškina, kad staigus karšto oro pasikeitimas į audringas sąlygas (liūtis, škvalai, kruša) įvyksta dėl dviejų kontrastingų oro masių susidūrimo. Karštis atmosferoje sukuria galingą energiją, o artėjantis šaltasis frontas stumia karštą orą aukštyn. Dėl šio temperatūrų skirtumo drėgmė akimirksniu kondensuojasi ir susidaro perkūnijos debesys.
 
„Šiuo metu itin smarkių audrų neprognozuojama, vien dėlto, kad tas karštas oras nebus staiga nustumtas šalto oro. Jeigu taip nutinka, tada ir būna audros“, – sako meteorologas, turintis populiarią feisbuko paskyrą „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
 
Miestai turėtų būti labiau pritaikyti karščiams
 
Dėl visuotinio atšilimo daugelyje pasaulio regionų, ne išimtis iš Lietuva, smarkiai kyla temperatūra. Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos reikia padaryti keičiantis klimatui, tai pritaikyti miestus ir pastatus karščiams. Su tuo sutinka ir G.Valaika.
 
„Reikėtų stengtis išsaugoti kuo daugiau žalių plotų, kuo daugiau panaikinti tų trinkelizuotų ir asfaltuotų plotų, – pataria jis ir priduria, – tiek asfaltas, tiek trinkelės net ir paprastą, ką jau kalbant apie karštą, vasaros dieną, įkaista daug labiau. Šiluma spinduliuoja ir šildo orą. O medžiai, žolė, krūmai ne tik šešėlį teikia, bet ir vėsina aplinkinį orą“.
 
Nors miestų planuotojai tą žino, bet vis tiek neretai būna, kad po kokios nors rekonstrukcijos nebelieka nei medžių, nei krūmų. Viskas būna išklota trinkelėmis ir apsodinta jaunais medeliais, kurie neteikia šešėlio ir nevėsina oro.
 
G.Valaika atkreipia dėmesį, kad užsienio šalyse vis dažniau, artėjant karščio bangai, specialiai nebepjaunama žolė, nes ilga žolė irgi vėsina orą. Jis pataria miestuose įrengti daugiau fontanų, apželdinti daugiau erdvių. „Kuo mažiau bus įvairių dangų, kuo daugiau bus augalijos, tada ne tik patys miestai bus gražesnis, bet ir mikroklimatas juose bus geresnis“, – akcentuoja G.Valaika.
 
Jeigu vis dėlto reikia trinkelėmis iškloti kokią nors aikštę, tada rekomenduojama rinktis šviesesnių spalvų trinkeles.
 
„Rekonstrukcijų metu taip pat reikėtų bandyti išsaugoti bent jau brandžius medžius, kurie meta labai didelį šešėlį suteikia ir dar orą papildomai valo. Dabar kartais atrodo sutvarkoma lyg ir gražiai, bet tie medeliai atrodo kaip šluotkočiai be lajos“, – pastebi jis. Turės praeiti daug metų, kol jaunuolynas užaugs ir galės teikti pavėsį.
 
Oro kondicionierių daugės
 
Europoje oro kondicionierių nėra tiek daug kiek, pavyzdžiui, JAV. G.Valaika sako, kad tik vienas iš penkių europiečių turbūt turi oro kondicionierių namuose. Palyginimui: oro kondicionierių namuose turi devyni iš dešimties amerikiečių. Tačiau, šylant klimatui ir daugėjant metuose karštų dienų, oro kondicionavimo sistemų pardavimai tikėtina augs.
 
Karštomis, saulėtomis dienomis Lietuvoje daug elektros pagamina individualios Saulės elektrinės. Mums, anot G.Valaikos, nereikia užkurti kažkokios itin taršios elektrinės, kad patenkintume padidėjusios gyventojų atsivėsinimo poreikius.
 
„Dėl gausybės saulės elektrinių Lietuvos atveju oro kondicionierių poveikis klimatui yra praktiškai neutralus“, – akcentuoja meteorologas.