Dėl sutarties nevykdymo įsikišo VDGK
 
„Gydymo įstaigą iš susiklosčiusios situacijos gali išvesti tik viešumas. Kito kelio nėra“, – atsidūsta Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausiasis gydytojas dr. Jonas Sąlyga, pasakodamas apie šių dienų realijas.
 
Akligatvyje Klaipėdos miesto poliklinika atsidūrė iš VLK negavusi sutarties visoms reikalingoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti ir dėl to pritrūkusi lėšų vykdyti Trišalės sutarties įsipareigojimus – kelti medikams atlyginimus. Polikliniką į tokią situaciją stumia Valstybinė darbo ginčų komisija. Į pastarąją kreipėsi nepatenkinta gydymo įstaigos Jungtinė profesinė sąjunga.
 
„Vyriausybė yra įsipareigojusi lėšas atlyginimams didinti skirti pagal Trišalę sutartį. Deja, reikiamų lėšų mums neskyrė ir tik nežymiai padidino finansavimą ambulatorinėms gydytojų specialistų konsultacijoms“, – pasakoja dr. J.Sąlyga.
 
Dėl susiklosčiusios padėties jis ne kartą kreipėsi tiek į SAM, tiek į VLK. Buvo paaiškinta, kad įvertinus ribotą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pajamų augimą lėšų daugiau nėra numatyta. Pastangos liko bevaisės.
 
„Iš ligonių kasos gavome atsakymą: jei esate nepatenkinti, galite kreiptis į teismą. Pamanėme, kaipgi galime dabar drįsti bylinėtis su ligonių kasa?..“ – dalinasi vyr. gydytojas. Vis dėlto ryžtis drąsiam žingsniui paskatino darbuotojai. Vadovo teigimu, Jungtinės profsąjungos nariai dėl esamos padėties – kad pagal Trišalę sutartį atlyginimai nekeliami taip, kaip turėtų būti – ėmė reikšti nepasitenkinimą ir kreipėsi tiesiai į VDGK.
 
„Valstybinė darbo ginčų komisija priėmė sprendimą, kad atlyginimus pakelti privalėjome. Tačiau pinigų tam neturime. Esame apskaičiavę, kad norint įvykdyti Trišalę sutartį, metams mums reikėtų daugiau negu pusės milijono eurų. Tad privalėjome veiksmų imtis ir mes. Manome, būsime priversti bylinėtis su VLK“, – karčiomis šių dienų realijomis dalijasi dr. J.Sąlyga, pridurdamas, kad po teisminių reikalų grėsme atsiduria ir pati VDGK, nurodžiusi darbuotojams didinti atlyginimus neatsižvelgdama į tai, kad poliklinika lėšų tam neturi.
 
Jungtinės profsąjungos nariai reikalauja didesnio atlyginimo
 
Dr. J.Sąlyga atkreipia dėmesį, kad nors Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose buvo aptarta, jog įstaigos, kurios neturi lėšų, gali likti prie senosios minimaliosios algos (MMA) koeficiento, darbuotojai su esama padėtimi susitaikyti nenori. Kaip aiškina vadovas, poliklinikoje Jungtinės profsąjungos narių esama nemažai – kone šeštadalis kolektyvo, tad ir pati poliklinikos administracija siekia darbuotojų gerovės.
 
„Nors esame nepavydėtinoje situacijoje, suprantame darbuotojų lūkestį. Stengiamės surasti visiems priimtiną sprendimą. Poliklinika atsidūrė situacijoje, kurioje niekada nenorėjome atsidurti, esame priversti bylinėtis su savo darbuotojais, kurie pagrįstai siekia gauti tokį atlyginimą, koks numatytas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinėje sutartyje.
 
Puikiai suprantu kolegas. Visada palaikysiu darbuotojus, kurie nori pagrįsto darbo užmokesčio. Niekada neprieštarausiu žmonėms, kurie kovoja už teisingą atlygį, už savo atliktą darbą. O Valstybinei darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą, įvykdyti jį turime per mėnesį. Antraip įsikiša antstoliai. Jie turi teisę blokuoti sąskaitas – negalėtume išmokėti atlyginimų visiems darbuotojams, įsigyti būtiniausių medicinos pagalbos priemonių. Išeitis teliko viena – teismas“, – pasakoja dr. J.Sąlyga. Vadovas taip pat viliasi, kad valstybei priėmus nutarimą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui ir finansavimui prioritetą teikiant viešosioms įstaigoms, svertai atsidurtų poliklinikos darbuotojų ir pacientų interesų pusėje.
 
„Nemalonu, tačiau darbuotojai į teisminį procesą taip pat yra įtraukiami“, – kalba dr. J.Sąlyga.
 
Vadovas kviečia į susiklosčiusią situaciją pažvelgti plačiau. Anot jo, poliklinikos vadovybė nuosekliai kelia darbo užmokestį. Nuo šių metų liepos pirmos dienos padidintas atlyginimas mažiausias pajamas gaunantiems darbuotojams.
 
„Šiais metais tai buvo pirmasis sprendimas, kurį priėmėme ir įgyvendinome, vos tik atsirado tam finansinių galimybių, tai yra gavus apmokėjimą iš VLK už suteiktas viršutartines paslaugas. Vis dėlto turime pripažinti paprastą faktą – mūsų galimybės priklauso nuo finansavimo, kurį gauname iš VLK. Deja, jo nepakanka įgyvendinti įsipareigojimams, kuriuos prisiėmė valstybė, pasirašydama Trišalę kolektyvinę sutartį. Finansavimo iš VLK augimas poliklinikai 2026-iems metams buvo tik simbolinis.
 
Apie tai kalbame jau daugiau nei pusę metų. Ne kartą kreipėmės į VLK, SAM, tuometę ministrę asmeniškai, Seimo narius, teikėme pagrįstus skaičiavimus ir siūlėme sprendimus. Deja, nebuvome išgirsti. Iki šiol. Mano nuomone, valstybės sprendimo atsakomybės perkėlimas vien tik gydymo įstaigoms, kurios dirba tik iš joms skiriamų lėšų, nėra teisingas.
 
Todėl šiandien noriu pasakyti mūsų darbuotojams – esu su jais. Kviečiu būti partneriais, nes siekiame to paties tikslo. Tik veikdami kartu galime pasiekti, kad būtų išgirstas ne tik mūsų poliklinikos, bet galbūt ir kitų Lietuvos viešųjų gydymo įstaigų balsas“, – į kolegas viešai kreipėsi dr. J.Sąlyga.
 
Vadovas svarsto, jog panašioje situacijoje galbūt yra atsidūrusios ir daugiau gydymo įstaigų, tačiau joms teismo slenksčio netenka minti, jei įvykdyti Trišalę sutartį turi pakankamai lėšų.
 
„Kai pradėjau vadovauti įstaigai, joje nebuvo jokių sutaupytų lėšų, tačiau kaltinti kitų negali, tad tenka srėbti patiems“, – atsidūsta pašnekovas.
 
Sutarčių tarp VLK ir ASPĮ sudarymo tvarką reikia tobulinti
 
Dėl susidariusios finansinės situacijos dr. J.Sąlyga raštu kreipėsi į SAM ir VLK ir informavo apie būsimą žingsnį – tikimybę teisme pradėti ginčą. Į laišką sulaukta VLK reakcijos – skambučio iš paties VLK vadovo Gyčio Bendoriaus.
 

„Ligonių kasų direktorius Gytis Bendorius, paskambinęs telefonu, pripažino suprantantis mūsų padėtį, – pasakoja vyr. gydytojo pavaduotojas medicinai Algirdas Pūras. – Sudarinėdama sutartis su gydymo įstaiga dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis VLK neturėjo galimybių dėl riboto PSDF biudžeto pajamų augimo skirti pakankamai lėšų.“

 
Pasak A.Pūro, pokalbio metu VLK direktorius G.Bendorius pripažino, kad VLK sutarčių sudarymo tvarka nėra tobula ir yra tobulintina.
 
Kaip tikina Klaipėdos miesto poliklinikos vyr. gydytojas, pirmiausia dėl susiklosčiusios situacijos jis informavo įstaigos steigėją – Klaipėdos miesto savivaldybę.
 
„Visais svarbiais klausimais apie susiklosčiusią padėtį informuojame miesto merą. Tai, ką rašome SAM ar VLK, visuomet rašto kopiją pridedame ir savivaldybei. Siekiame, kad jie žinotų gydymo įstaigos aktualijas“, – aiškina dr. J.Sąlyga.
 
Klaipėdos miesto poliklinika netrukus bus atnaujinama – ant rekonstrukcijos planų jau dedami paskutinieji taškai.
 
„Su mumis Jungtinė profesinė sąjunga bendrauja tik per institucijas (VDGK ar VDI), į poliklinikos vadovybę dėl iškilusių problemų tiesiogiai nesikreipia. Netiesa, kad gydymo įstaiga būtų nesuinteresuota išlaikyti darbuotojų, tad apkaltinti mus specialiai nesilaikant Trišalės sutarties sąlygų – neteisinga. Jungtinės profesinės sąjungos vadovai net nebandė gilintis į realias aplinkybes, į įstaigos finansinę padėtį bei ieškoti kompromisų. Laikomės pozicijos, kad konstruktyvūs sprendimai turi būti priimami prie diskusijų stalo“, – kalba A.Pūras.
 

Jungtinės profsąjungos narė, vyriausioji slaugos administratorė Loreta Urniežienė dalinasi, kad darbuotojams visuomet atviros durys ir pas įstaigos vadovą: „Iš vyriausiojo gydytojo visuomet sugrįžtame su atsakymu. Baimės ateiti nėra. Jis yra taktiškas, išklausantis, geranoriškas, nėra niekad blogo žodžio pasakęs, visada priima. Aukšto lygio komunikacija. Tiesa, padėti dėl nekeliamų atlyginimų vadovas negali. Pasirašęs sutartį su VLK, jis tikėjosi palankesnio įstaigai rezultato. Kaip bebūtų, ratas apsisuka – darbuotojų kreipimasis į VDGK galiausiai sugrįžta įstaigos vadovui ant stalo.“

 
Grumtynėse dėl paslaugų – proveržis
 
Daug laiko ir energijos pareikalavo poliklinikos siekis įrodyti, jog pacientams Klaipėdos miesto poliklinikoje itin reikia suaugusiųjų pulmonologo, nefrologo, vaikų gastroenterologo, vaikų pulmonologo, dietologo, chirurgo, anesteziologo-reanimatologo bei dienos stacionaro paslaugų. VLK buvo įsitikinusi, kad jų klaipėdiečiams nereikia, tad už minėtų specialistų konsultacijas pacientai turėjo mokėti visą kainą. Tiesa, po dvejų metų įtikinėjimo, gydymo įstaigai neseniai pavyko pasirašyti sutarties papildymą dėl gydytojo pulmonologo suaugusiems paslaugų teikimo ir apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis. Nuo šiol pacientams suaugusiųjų gydytojo pulmonologo paslaugos Klaipėdos miesto poliklinikoje nemokamos.
 
„Ligonių kasų vadovas pripažino, kad sutarčių sudarymo tvarka yra tobulintina“, – pažymėjo A.Pūras, turėjęs progą su VLK direktoriumi pasikalbėti ir apie paslaugų bei gydytojų specialistų poreikį Klaipėdos krašte.


 
Tiesa, dėl paslaugų apmokėjimo teko įsikišti ir savivaldybei. Neseniai duodamas interviu „Lietuvos sveikatai“ miesto meras Arvydas Vaitkus pasakojo, jog jam šiuo klausimu teko kalbėtis ne tik su ligonių kasos direktoriumi, bet ir su ministre Marija Jakubauskiene.
 
„Man buvo nesuprantama tokia pozicija, kai gyventojas, kuriam pagalbos reikia čia ir dabar, ateina į polikliniką, o tenka atsiprašyti, kad baigėsi pinigai, tad aptarnauti negalime. Nesuvokiama. Kas pasakė, kad turime teisę sirgti tik tam tikrą terminą, kol turime pinigų? Suprantu, kad norima ligų gydymo procesą suvaldyti, bet toks kelias nėra teisingas. Ligonių kasai ir gydymo įstaigoms reikėtų rasti kitas formas, kokiu pagrindu būtų galima naudoti PSDF lėšas, rasti konsensusą“, – kalbėjo A.Vaitkus.
 

Gydytoja pulmonologė Margarita Vitkauskienė akcentuoja šio laimėjimo svarbą: „Priėmimai pilni. Turime labai daug pacientų, tiek klaipėdiečių, tiek atvažiuojančių iš aplinkinių rajonų. Poliklinikos pacientai patenkinti, kad gydymo įstaigoje atsirado daugiau specialistų, tad paslaugų nebereikia važiuoti ieškoti kažin kur. Pagaliau ir pati nebesu vien siuntimų rašytoja, kuri iki tol šeimos gydytojams rašydavo sakinį: „Prašau išrašyti kompensuojamuosius vaistus, nes nėra sutarties su Valstybine ligonių kasa.“

 
„Žemino, kai būdama gydytoja su keturiasdešimt metų darbo stažu turėdavau tai rašyti. Deja, bet situacija iki neseniai buvo tokia. Ačiū Dievui, tai sutvarkė ir grįžau į visaverčių gydytojų gretas, o pacientai pagaliau turi galimybę gauti taip reikimas paslaugas“, – pergale džiaugiasi M.Vitkauskienė.

---

 
Plinta netiksli informacija

Klaipėdos miesto poliklinikos vadovybė patikslina, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje skleidžiami nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės faktai apie VšĮ Klaipėdos miesto poliklinikos vadovybės ir kai kurių darbuotojų (priklausančių Jungtinei profesinei sąjungai) darbo santykius.
„15 min naujienų portale 2026-07-14 straipsnyje išsakyta Jungtinės profesinės sąjungos teisininko Jurijaus Martinaičio netiksli informacija. Norime patikslinti informaciją ir pateikti teisingus faktus:

1. Klaipėdos miesto poliklinika su Jungtinės profesinės sąjungos nariais nėra pasirašiusi Kolektyvinės sutarties poliklinikoje galioja Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis;
2. Jungtinės profesinės sąjungos atstovai net nebuvo atvykę konstruktyviai diskusijai ir nesiaiškino priežasčių kodėl nebuvo keliami atlyginimai;
3. Kiekvienas darbuotojas turi teisę laisva valia pasirinkti darbovietę, o diskutuoti apie darbuotuojų savanorišką perėjimą į kitą darbovientę ir šio sprendimo priežastis  yra neetiška. Perteklinis domėjimasis žmonėmis kurie jau niekaip nesusiję su poliklinika darbo santykiais nėra ir negali būti poliklinikos reikalas;
4. Vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga niekada tiesiogiai apie susidariusią situaciją nekalbėjo su šiuo metu darbą baigusia sveikatos apsaugos ministre Marija Jakubauskiene. Dar kartą pažymime, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa apie situaciją poliklinikoje buvo informuojama raštu“, - raštu į redakciją kreipėsi VšĮ Klaipėdos miesto poliklinikos vadovybė.