Įstaigoje skaičiuoja ketvirtą dešimtį
 
Su naująja Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktore Gitana Kliaugiene pagaliau susitinkame oficialiai pasikalbėti apie įstaigos planus. Nors naujose pareigose vadovė dar tik mėnuo, ligoninę pažįsta kaip penkis savo pirštus. Mat čia dirba daugiau nei tris dešimtis metų: medicinos biologė čia iki tol ėjo Klinikinės diagnostikos skyriaus vedėjos pareigas, tad administracinis darbas su dokumentais G.Kliaugienei nėra svetimas. Kaip ir per ilgą laiką kolektyvas yra tapęs it šeima.
 
„Skyrius, kuriam vadovavau, – platus. Jame, be laboratorinės diagnostikos paslaugų, dirba vidaus ligų gydytojas, gydytojas radiologas, echoskopuotojas, gydomojo masažo specialistas, gydytojas odontologas, veikia vaistų išdavimo sandėlis“, – kur kaupė patirtį, prisistato G.Kliaugienė, kuri konkurse dėl vadovo posto nugalėjo dešimt varžovų.
 

„Tai – pirmoji mano darbovietė: atėjau čia dirbti baigusi mokslus. Įstaiga man suteikė visas sąlygas augti kaip specialistei, kelti kompetencijas, kilti karjeros laiptais“, – pasakoja Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktorė Gitana Kliaugienė.

 
Visą karjerą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje dirbanti naujoji vadovė poste pakeitė taip pat ilgametį direktorių Algimantą Liausėdą. Tiesa, atsidavęs savo darbui ir ligoninei, jis toli nuo administracinio aparato nepabėgo – dirbdamas gydytoju psichiatru, tapo ir G.Kliaugienės patarėju.
 
„Vadovu čia dirbęs daugiau nei dvidešimt metų, Algimantas Liausėdas turi sukaupęs neįkainojamos patirties specialiojoje psichiatrijoje, tad jis yra stiprus ramstis komandai. Jei prireiks nuomonės, patarimo – jis čia pat. Būdamas vilnietis, tiek metų atidirbęs ligoninėje, jis ir toliau nori ir gali ją puoselėti. Įstaiga jam yra svarbi ir brangi“, – stipria komanda džiaugiasi vadovė.
 
Stinga vietos lovoms
 
Gerai žinodama ligoninės realijas, G.Kliaugienė sako, kad įstaigoje susiduriama su lovų trūkumo problema. Gydymo įstaigoje yra 405 specialiosios psichiatrijos ir 20 bendrosios psichiatrijos lovų, o per pastaruosius 10 metų gydytų pacientų skaičiaus padidėjo net 28,8 procentais.
 
„Pacientų, sergančių psichikos ligomis, daugėja. Sudėtingas gyvenimo tempas, žalingi įpročiai, narkotinės medžiagos“, – kas lemia augimą, svarsto vadovė.
 
Deja, daugėjant pacientų, lovų skaičius auga neženkliai. Didėjantys reikalavimai teikiamoms paslaugoms, higienos normoms ir infrastruktūrai verčia palatas plėsti lovų sąskaita, o priestatų statyti dėl finansavimo stygiaus galimybių nėra.
 
„Jei racionalizuotume esamas patalpas, lovų skaičius padidėtų neženkliai, tai problemos nespręstų, – atsidūsta pašnekovė. – Nors bendrosios psichiatrijos paslaugas galime suteikti visos šalies gyventojams be teismo nutarties, turėdami vos 20 lovų, kartais pristingame vietų ir rokiškėnams. Dažniausiai šių paslaugų pacientai atvyksta iš Kupiškio, Biržų, Panevėžio.
 
Gydytojas psichiatras Valdas Janušonis pasakoja, jog pacientai čia gydomi pakankamai ilgai – nuo pusmečio ir ilgiau, tad turi lūkestį, kad aplinka, kurioje jie praleidžia reikšmingą laiko dalį, būtų kuo artimesnė namams. Įprastose palatose pacientai guldomi po keturi, tačiau jie ypač vertina vienutes, deja, jų dėl vietos stygiaus čia nėra pakankamai.
 
„Ateityje tikimės geresnių sąlygų pacientams, erdvesnių, jaukesnių patalpų, daugiau poilsio zonų“, – apie įstaigos plėtros lūkesčius kalba V.Janušonis ir priduria, kad nesukurta ir pakankama tolesnės pacientų priežiūros infrastruktūra, nepakankamai išplėtotos socialinės globos paslaugos.
 
V.Janušonis neslepia, jog darbą kolektyvui apsunkina nemotyvuoti pacientai. Patekę į ligoninę teismo nutartimi, jie nepripažįsta ligos, tad yra linkę priešintis gydymui: „Čia gydomi patys sunkiausi psichikos pacientai. Nepaisant to, čia dirbantis kolektyvas yra įsidirbęs, vienas kitą supranta iš pusės žodžio. Jei skyriuje patiriame neramumų, vienas kitam tuoj pat pranešame. Iš esmės visą parą.“


 
Projektinė veikla – ribota
 
Projektų, kur specializuota gydymo įstaiga galėtų dalyvauti ir taip pagerintų infrastruktūrą, dabar, pasak vadovės, pasitaiko retai.
Jos patarėju tapęs A.Liausėdas teigia, jog sparnus naujovėms diegti apkarpo mažėjantis finansavimas: „Turėjome įdiegę Olandijos gydymo metodiką, vykdėme bendrą projektą, tačiau finansavimui pasibaigus „išsivaikšto“ ir specialistai. Liekame prie ankstesnės tvarkos – rūpinamės pacientų užimtumu. Mūsų darbas apima siaurą pacientų grupę – keturi šimtai ligonių iš visos Lietuvos, su ambulatorine grandimi – apie tūkstantis. Tokiai tikslinei grupei projektai nėra siūlomi, o tai, ką esame įgyvendinę, gavome per Socialinės apsaugos ar Ekonomikos ministerijas.“
 

„Net ir įsigyti rentgeno aparatą mums yra iššūkis, nes rentgenogramų per metus reikalaujama atlikti penkiolika tūkstančių, o mes teatliekame aštuonis šimtus, todėl ir negalime pretenduoti į įrangos atnaujinimą. Išlygų mums nėra“, – apie darbo specifiką ir dėl to patiriamus iššūkius kalba direktorės patarėjas Algimantas Liausėdas.

 
Paliko galioti seną tvarką
 
Laikinai vadovaujant G.Kliaugienei, įstaiga spėjo patirti ir turbulenciją. Po to, kai šiemet steigėja – Sveikatos apsaugos ministerija – turėjo ketinimų Rokiškio psichiatrijos ligoninę pertvarkyti, iš jos paimdama Bendrosios psichiatrijos skyrių ir šį padalindama Respublikinei Vilniaus psichiatrijos bei Respublikinei Panevėžio ligoninėms, o mainais Rokiškiui patikėdama Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos padalinio teikiamos teismo psichiatrijos stacionarinės ekspertizės paslaugas. Dabar direktorė su komanda atsikvepia – palikta galioti senoji tvarka.
 
G.Kliaugienė neslepia į ketinamas vykdyti permainas žiūrėjusi su nerimu. Anot jos, bendrosios psichiatrijos lovas tiek ji, tiek ligoninės darbuotojai siekė išlaikyti. Pastarųjų paslaugų tikėjosi ir miestelėnai.
 
„Sergančiųjų psichikos ligomis daugėja, o kai vieta, kur galima kreiptis, yra šalia – daug geriau. Nereikia važiuoti į Vilnių ar Panevėžį. Gyventojams yra pažįstami gydytojai, jie jais pasitiki, pacientai pas juos lankosi ištisus metus“, – kalbėjo G.Kliaugienė.
 
Su neįvykusiomis permainomis neapkarpyta liko ir ligoninės finansinė eilutė. Matematika paprasta: kuo daugiau čia teikiama paslaugų – tuo įstaiga dirba pelningiau.
Sustabdžius gydymo įstaigų struktūros permainas, pavyko išvengti chaoso ir komandos sudėtyje. G.Kliaugienė sako, jog kiekvienas darbuotojas – aukso vertės. Surasti atsidavusį specialistą visuotiniais gydytojų psichiatrų ir psichologų trūkumo laikais nėra lengva. Jaunoji specialistų karta mieliau gyvenimą kuria didmiesčiuose.
 
„Darbuotojų pas mus nėra per daug. O jei dar būtų atkeltas ir ekspertinis skyrius, darbuotojų reikėtų ir jiems. Darbas būtų paskirstytas pagal reikalingumą. Kadangi mūsų ligoninė – specializuota, darbuotojams nebūtų siūloma nauja darbo kryptis. Šioje įstaigoje kiekvienas specialistas dirba pagal savo pareiginius nuostatus, ką reglamentuoja medicinos normos“, – aiškina vadovė.
 
Nuogąstavimams, kad iš ligoninės bus iškelta bendroji psichiatrija, nepasitvirtinus, G.Kliaugienė sako, jog tai lėmė nesudėlioti taškai ant „i“ dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos padalinio teismo psichiatrijos stacionarinės ekspertizės paslaugų likimo. Ministerijos sprendimu, Utenos ekspertinis skyrius lieka Utenoje.
 
Kol psichiatrijos ligoninės sostinėje ir Panevėžyje kovoja siekdamos išlaikyti reanimacijos, intensyvios terapijos skyriaus lovas, Rokiškio psichiatrijos ligoninė šiuo atveju rami. Pertvarkos, G.Kliaugienė aiškina, jų neliečia.
 
„Patys reanimacijos intensyvios terapijos paslaugų neteikiame, taip pat retai susiduriame su poreikiu pacientus vežti į Vilnių ar Panevėžį. Pacientų srautas pas mus patenka pagal teismo nutartį“, – sako vadovė.


 
Startas nuo mikroklimato
 
Įstaiga, kaip ir daugelis šalyje, susiduria su žmogiškųjų išteklių trūkumu. G.Kliaugienė sako, kad pirmasis darbas, ko siekia tapusi vadove, – puoselėti kolektyvą, jį papildyti. Taigi pradėti ketina nuo mikroklimato tyrimo.
 
„Svarbu įvertinti, kaip jaučiasi kolektyvas, suprasti, nuo kokio atspirties taško pradedame kelionę. Siekiu, kad kolektyve nebūtų spragų, o mikroklimatas būtų sveikas“, – kalba ji.
 
Rokiškio psichiatrijos ligoninėje vykdant teismo nutartis, nėra ribojama paslaugų kvotų, tad dirbama stabiliai ir užtikrintai. Tačiau gerinti sukurtą gerovę – prasminga visada.
 
„Norėtųsi, kad pacientai gautų daugiau psichologinių, psichosocialinės reabilitacijos paslaugų. Jiems turi būti kuriama ne tik gydymo, bet ir terapinė aplinka. Šias paslaugas esame įdiegę, tačiau stingame specialistų, kitą kartą jaučiame ir prastą pacientų motyvaciją, tad siekiame su pacientais dirbančią komandą pastiprinti, puoselėti komandinį darbą“, – kur link veda komandą, pasakoja G.Kliaugienė.


 
Duoda meškeres žuviai
 
50 metų gilias tradicijas puoselėjanti ligoninė užsitarnavo aukštą specialistų vertinimą. Būdama gyvas pavyzdys, kaip įstaiga gali suteikti sąlygas realizuoti žinias ir kompetencijas, pasak direktorės, Rokiškio psichiatrijos ligoninė – specialistų kalvė. Įstaiga aktyviai remia specialistų studijas, o nuo rudens – ir slaugytojų mokslus.
 
„Jau turime dvi slaugytojas, kurios pasinaudojo programa. Slaugytojų padėjėjoms sudarome puikias sąlygas toliau studijuoti slaugą. Pagal sutartį jos turi įstaigoje atidirbti penkerius metus“, – galimybes pristato G.Kliaugienė.
 
Šiuo keliu žengianti bendrosios praktikos slaugytojos padėjėja Gitana Raugienė pasakoja ligoninėje ilgą laiką dirbusi apsaugos darbuotoja. Atradus galimybę ir baigus slaugytojos padėjėjos kursus, ligoninė jai suteikia galimybę kopti karjeros laiptais. Maksimaliai stengiasi, kad būtų patogu darbą derinti su mokslu.
 

„Kolektyvą pažįstu jau daug metų. Čia dirba stiprus, draugiškas branduolys, norisi būti jo dalimi. Dirbame kolegiškai, pasiskirstome krūvius. Nors darbo daug, kai jį myli, susitvarkai. Žinojau, kur einu, ir noriu čia pasilikti“, – sako bendrosios praktikos slaugytojos padėjėja Gitana Raugienė.

 
Vadovė patikina, jog su laiku ligoninėje specialistams yra galimybė tapti skyrių vedėjais. Naudodamasi proga ji sako, kad netrukus įstaiga skelbs konkursą Vidaus medicininio audito skyriaus vedėjo pareigoms užimti, tad labai laukia susidomėjusiųjų.
 
Vis dėlto G.Kliaugienė tikra – darbuotojus labiausiai motyvuoja atlyginimas. Gydytojams jis čia, jos teigimu, vienas iš aukščiausių, o šiemet reikšmingai pakeltas ir darbo užmokestis slaugytojams.
 
Ne mažiau reikšminga nauda darbuotojams šioje gydymo įstaigoje – papildomos atostogos. Šios skiriamos už sudėtingu laikomą darbą, taip pat skiriamos penkios sveikatinimosi dienos, dvi dienos saviugdai, dešimtmetį su pacientais atidirbę asmenys gauna 1 diena pailgintas atostogas.
 
Darbo metodika viršija lūkesčius

Rokiškio psichiatrijos ligoninėje daug dėmesio skiriama kasdieniam pacientų užimtumui ir psichosocialinei reabilitacijai. Anot Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos skyriaus vedėjos Irenos Stommienės, priemonių gausa bei taikomomis darbo metodikomis ypač žavisi čia dirbantys specialistai, praktiką atliekantys studentai: „Dažnai jie sako, kad ligoninė viršijo jų lūkesčius. Čia sukurtos darbo sąlygos padeda pacientui atsiskleisti, užmegzti kontaktą.“

 
„Mūsų darbas – pacientus motyvuoti, sudominti, skatinti sveikti, nukreipti tinkama linkme. Parenkame jiems tinkamiausias metodikas, kurių čia apstu. Pacientus pažįstame, žinome, kaip su jais dirbti, turime puikių instrumentų, visas sąlygas veikti.
 
Iš užsiėmimų sugrįžę praktikantai dalinasi, kad didelį įspūdį jiems palieka grįžtamasis ryšys iš pacientų, jie vertina konfidencialumą“, – pasakoja I.Stommienė. Ji įsitikinusi, kad jauni specialistai čia gali tvirtai įprasminti savo darbą. Deja, didžiausias kliuvinys – įstaiga provincijoje.
 
„Kelias nuo Vilniaus iki Rokiškio – kelios valandos. Retas pasiryžta jį kasdien įveikti. Pasirenka artimesnę darbovietę, nors galbūt ši buvo didesnės vertės. Dirbti vos kelias dienas per savaitę neišeina – darbo specifika reikalauja dirbti komandiškai kasdien“, – apie iššūkius ieškant specialistų kalba I.Stommienė.