Vietoj anglių – malkos
 
Šefas Artūras Januškevičius pažymi, kad sveikiausias yra virtas, o ne keptas ant žarijų maistas. Tačiau net ir grilyje galima paruošti ne tik gardžių, bet ir gana sveikų patiekalų. Pasak šefo, svarbiausia saugoti kepamą maistą, kad nesudegtų. Jis rekomenduoja vietoj anglių naudoti malkas, nes anglys gali būti mirkytos degiuoju skysčiu.
 
„Anglys arba malkos turi būti gerai išdegusios, kad nebūtų nereikalingų dūmų. Nėra gerai, jeigu anglys labai dūmina“, – teigia jis.
 
A.Januškevičius akcentuoja, kad visų pirmą reikia gerai iškūrenti kepsninę, kad anglys įkaistų iki raudonumo. Taip pat jis rekomenduoja kepant mėsą dažniau vartyti, kad nebūtų apdegusių kraštų, nes apdegusioje mėsoje esama kancerogeninių medžiagų. Jis pataria vengti valgyti tokių patiekalų, kai mėsa ne gražiai apskrudusi, o apdegusi. Apdegusius kraštus geriausia nupjaustyti ir jų nevalgyti. „Norint, kad mėsa, žuvis ir daržovės mažiau aprūktų, galima dėti difuzorių, deflektorių“, – pataria jis.
 
Tačiau svarbiausias dalykas yra kepsninės priežiūra. „Grilis veikia kaip kaminas ar krosnis. Kūrenant anglis, dūmai, mėsos riebalai kaupiasi ant grilio sienelių. Todėl pirmas dalykas būtų palaikyti idealią grilio švarą. Aš, kai kepu, stengiuosi po kiekvieno kepimo išvalyti viršutinį gaubtą, ant kurio renkasi nešvarumai, suodžiai. Paskui visa tai krenta ant maisto“, – aiškina šefas.
 
Pasirinkti kokybiškus produktus
 
Garsi nuomonės formuotoja, dietistė, verslininkė ir knygų apie subalansuotą mitybą autorė Indrė Trusovė sako, jog ant žarijų puikiai tinka kepti mėsą, žuvį, jūros gėrybes, įvairias daržoves, grybus, kai kuriuos sūrius. Galima kepti ir vaisius, tokius kaip ananasai, persikai ar nektarinai. Vis dėlto nerekomenduojama ant stiprios kaitros kepti stipriai perdirbtų mėsos gaminių, tokių kaip dešrelės, dešros ar kiti gaminiai su ilga sudėtimi bei daug priedų. „Trumpai tariant, kuo mažiau kepamas maistas apdega, tuo geresnis pasirinkimas griliui“, – sako ji.
 
Renkantis produktus tiek griliui, tiek šiaip kasdienei mitybai, svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtį ir kokybę. Mėsą bei žuvį rekomenduojama rinktis kuo natūralesnę, be priedų, skonio stipriklių ir didelio kiekio cukraus marinate. „Geriausia ir saugiausia visada marinuoti patiems, – pabrėžia dietistė ir priduria: – Šalia baltymų būtina gausiai įtraukti įvairių daržovių, kurios praturtina patiekalą skaidulomis, vitaminais ir antioksidantais. Taigi, valgant šalia daržoves, maistas bus lengviau ir greičiau suvirškinamas.“
 
Jai antrina A.Januškevičius, teigdamas, kad, be abejo, sveikiau būtų kepti daržoves, žuvį, bet, sako, nesantis ir prieš mėsą, nes būtent mėsos patiekalai nuo seno yra barbekiu pagrindas. „Jeigu norisi sveikiau, rekomenduočiau rinktis liesesnę mėsą, tą pačią vištienos krūtinėlę, kumpelių mėsą“, – sako jis.
 
I.Trusovė pažymi, kad mėsą prieš kepimą būtina marinuoti, nes marinatai su citrina, alyvuogių aliejumi, česnaku, rozmarinu, čiobreliais ar kitais prieskoniais gali sumažinti kenksmingų medžiagų susidarymą kepimo metu.
 
„Jeigu marinuojama su visokiomis grietinėmis, majonezais, kokakolomis, tai jau iš esmės tas maistas yra riebesnis ir dar visokių medžiagų, kurios būna į tuos produktus sudėta, tikėtina, patenka į tą mėsą. Logiškiausia būtų marinuoti sausais arba šviežiais prieskoniais, su druska, pipirais, raudonėliais, čiobreliais ar kitomis prieskoninėmis žolelėmis ir šiek tiek alyvuogių aliejaus. Toks paruošimo būdas būtų sveikiausias“, – sako A.Januškevičius ir pataria vengti prieskonių mišinių, kuriuose gali būti pridėtinių cheminių medžiagų, suteikiančių daugiau skonio ir kvapo.
 
Gresia apsinuodyti
 
Net ir poilsiaujant reikia išlikti budriems. VMVT primena, jog vasarą didėja rizika apsinuodyti maistu, todėl iškylaujantys žmonės privalo skirti didesnį dėmesį produktų ir patiekalų saugai.
 
„Išvykai į gamtą reikia tinkamai pasiruošti: įsigyti šaltkrepšius, vienkartinių indų, didesnių talpų geriamajam vandeniui, popierinių rankšluosčių, šiukšlių maišų atliekoms surinkti ir, žinoma, tinkamo konkrečiai iškylai maisto“, – rekomenduoja VMVT atstovai.
 
„Itin dažna apsinuodijimo maistu priežastimi tampa greitai gendančio maisto – mišrainių ir salotų su majonezu, karšto rūkymo mėsos, žuvies, pieno produktų, kreminių gaminių ir kt. – vartojimas, ypač jei toks maistas daugiau nei 2 valandas buvo laikomas 20 °C ir aukštesnėje temperatūroje“, – dalijasi pastebėjimais specialistai.
 
Jie taip pat pataria šių produktų vengti arba laikyti juos šaldytuve ar šaltkrepšyje. „Tiktai nepalikite lauke saulėtoje atokaitoje ilgiau nei valandą greitai gendančių maisto produktų – tokį maistą, kaip mėsos, žuvies, pieno gaminius, mišraines ir pan., patariame išimti iš šaldytuvo ar šaltkrepšio tik prieš valgant“, – atkreipia dėmesį VMTV.
 
Atitinkamai ruošiantis išvykoms į gamtą rekomenduojama rinktis maisto produktus, kuriems nereikalinga speciali laikymo temperatūra. „T.y. į išvyką pasiimti maisto produktus, kurie laisvai gali būti laikomi ne šaldytuve, pavyzdžiui, šviežius vaisius, daržoves, grūdinius produktus, ilgo galiojimo užkandžius, riešutus ir pan.“, – sako VMTV atstovai.
 
Svarbu tinkamai iškepti
 
Vasarą iškylaujant svarbu ir tinkamai iškepti maistą. Privalu įsitikinti, ar kepamas (termiškai apdorojamas) maistas yra pakankamai iškepęs. Pavyzdžiui, ant žarijų kepama mėsa gali greitai apskrusti, bet viduje likti neiškepusi. Todėl prieš vartojant reikia perpjauti ir įsitikinti, ar mėsa tolygiai iškepusi.
 
VMTV rekomenduoja turėti specialų termometrą, skirtą pamatuoti kepinių vidaus temperatūrą (ji turi būti ne žemesnė kaip +75ºC, išskyrus specialiai ruošiamus nevisiškai iškepusius gaminius)“.
 
Ragina naudoti švarų vandenį
 
Išvykose būtina nepamiršti maisto gamybai naudoti tik švarų vandenį, o prieš valgant vaisius ir daržoves, juos gerai nuplauti būtent švariu vandeniu bei laikytis kitų paprastų maisto ruošimo ir rankų higienos taisyklių – visos šios priemonės padės išlikti sveikiems.
 
„Gaminantys maistą šeimos nariai privalo plauti rankas vandeniu su muilu prieš valgio ruošimą ir po jo, plauti ir valyti visus maisto gaminimui naudojamus paviršius bei įrankius, nes šiltuoju metų laiku ypač suintensyvėja mikroorganizmų, tarp jų ir patogeninių (ligas sukeliančių) biologinis vystymasis, žymiai sutrumpėja jų dauginimosi laikas“, – akcentuoja specialistai.
 
Kaip elgtis apsinuodijus maistu?
 
Vasarą, esant aukštai aplinkos temperatūrai, bakterijos, esančios maiste, gali sparčiai daugintis ir sukelti žarnyno negalavimus. Vadinamąjį apsinuodijimą maistu sukelia grupė įvairių ligų, kuriomis žmogus gali susirgti valgydamas nebesaugų maistą. „Toks maistas gali būti užkrėstas bakterijomis, virusais arba parazitais, taip pat toksinais ir kitomis medžiagomis. Apsinuodijimo maistu simptomai skiriasi priklausomai nuo priežasties, tačiau dažniausiai pasireiškia vėmimas, karščiavimas, pilvo skausmai, taip pat viduriavimas“, – įspėja VMTV atstovai.
 
„Jei negalavimai lengvi, ilsintis ir geriant pakankamai elektrolitų bei skysčių jie gali praeiti per kelias dienas, tačiau jei simptomai sunkūs ar užsitęsę, būtina pasitarti su gydytoju. Esant klausimų ar apsinuodijus mažam vaikui, nėščiajai arba sunkiomis ligomis sergantiems asmenis, visada siūloma kreiptis į gydytojus. Ypač atidūs būkite, jei įtariate, kad apsinuodijote grybais, jūros gėrybėmis ar namuose gamintais mėsos konservais – šiuo atveju taip pat nedelsiant siūloma kreiptis pagalbos į medikus“, – rekomenduoja VMTV.