Sprendimus gali sujaukti ligonių kasa
 
„Įstatymų pakeitimai sustiprins viešąją sveikatos priežiūros sistemą ir suteiks gydymo įstaigoms ilgai lauktą stabilumą bei aiškumą. Viešosioms gydymo įstaigoms bus apmokama už faktiškai suteiktas paslaugas, todėl jos galės priimti daugiau pacientų ir mažinti eiles. Siekis – skaidresnė, tvaresnė ir labiau subalansuota sveikatos priežiūros sistema, kurioje viešasis ir privatus sektoriai papildo vienas kitą“, – komentuoja įstatymo projektą gynusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė.
 
Priėmus įstatymą, kuriuo įtvirtinta valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo pirmenybė, Lietuvos ligoninių asociacija (LLA) džiaugiasi, kad valstybės lėšos bus tikslingai telkiamos viešajame tinkle, gydymo įstaigos galės drąsiai planuoti ilgalaikes investicijas į infrastruktūrą, atnaujinti patalpas ir pirkti modernią medicinos įrangą.
 
LLA prezidentas, Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas sako, jog artimiausiu metu asociacija ketina susitikti su naujuoju sveikatos apsaugos ministru Linu Kukuraičiu ir išdėstyti savo pozicijas svarbiausiais klausimais, galimybes spręsti įsisenėjusias problemas. Nerimą jiems kelia Valstybinė ligonių kasa. Kokie įstatymai būtų bepriimami, VLK gali juos sujaukti. Anot G.Ramanausko, pastarųjų svertai yra akivaizdūs.
 
„Daugelis galimybių yra nuskandinta ligonių kasos sprendimais. Kalbant apie Jonavos ligoninę, niekaip negalėjome įsigyti kompiuterinio tomografo, kadangi mums buvo rodomas vartojimo vidurkis. Tačiau kai kurie technologiniai sprendimai viešosiose įstaigose žūtbūt privalo būti. Tad grėsmės, kad ligonių kasa sujauks gerus sprendimus, yra. Ligonių kasos vadovas turi skirtingą nuomonę, nei turėjo ministrė Marija Jakubauskienė. Reikalinga išsamesnė diskusija su VLK ir bendras strateginis matymas“, – akcentuoja asociacijos prezidentas.
 
Prašo daugiau aiškumo
 
Diskusijas kursto ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. Saulius Čaplinskas.
 
„Neužtenka daryti gerus darbus. Reikalinga juos išaiškinti ir apie juos atvirai diskutuoti. Pirmasis klausimas – ar šie sprendimai sumažins eiles? Tai neturi nieko bendra. Priežastys – ne čia“, – įsitikinęs parlamentaras.
 
„Be privataus sektoriaus valstybė sveikatos sistemos problemų neišspręs. Gydytojų ir slaugytojų trūksta visoje sistemoje – tiek viešojoje, tiek privačioje. Visuomenė sensta, sergamumas didėja, o sveikatos priežiūros paslaugų poreikis kasmet auga“, – susirūpinimą dėl priimto įstatymo viešojoje erdvėje išsakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius.
 
„Jei dabar imamos taisyti neapgalvotos reformos, natūralu, jog kyla pasipriešinimas. Žmonės prisigalvoja įvairiausių dalykų. Kiekvieną sprendimą reikia aiškiai pagrįsti ir išaiškinti. Tai reikėjo daryti dar prieš teikiant pataisas pasirašyti prezidentui ir atkreipti dėmesį į kritines STT pastabas, apie tai, jog bus proteguojami tik tam tikri privatūs tinklai“, – sako prof. S.Čaplinskas. Anot jo, nors tai reikėtų vertinti rimtai, nereiškia, kad reikia anuliuoti bendrą idėją.
 
„Mūsų mokesčių mokėtojų pinigais privalome suteikti galimybę gauti būtinas sveikatos priežiūros paslaugas visiems, kurie moka mokesčius, nepriklausomai nuo to, kur gydytis. Matėme, į ką buvo išvirtusi visa sveikatos sistema. Rajoninių ligoninių vadovai aiškiai pagrindė, kur link viskas krypo: jei turi pinigų ir gali eiti į privatų sektorių, sveikatos paslaugas gausi, o kitiems jos neprieinamos. Dabar gi aiškiai pasisakome už tai, kad bazinės paslaugos būtų prieinamos visiems ir visur vienodai“, – už įstatymą stoja prof. S.Čaplinskas.
 
Vis dėlto jis akcentuoja viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą. Jo įsitikinimu, jokia šalis neturės užtektinai pinigų, kad visiems būtų užtikrintos aukščiausio lygio medicininės paslaugos pagal šiuolaikinės medicinos lygį.
 
„Gyventojai sensta, didėja poliligotumas, tad negalima supriešinti bazinių paslaugų ir tų, kurias suteikia šiuolaikinės medicinos galimybės. Reikia ieškoti galimybių, kaip viešasis ir privatus sektorius galėtų vienas kitą papildyti. Kad privatus sektorius galėtų greičiau vystytis, reikia galvoti apie papildomą sveikatos draudimą, galėtų ateiti papildomos dotacijos, kaip yra kitose šalyse“, – papildomų priemonių siūlo imtis pašnekovas.
 
Be to, anot jo, sveikatos reforma turi vykti nuolat. Mat sveikatos sistemoje vis atsiranda naujų galimybių, tad sveikatos paslaugų norime vis pažangesnių.
 
„Daugiau žinome, daugiau galime, senstame. Už tai reikalinga nuolat diskutuoti, nesupriešinti gydytojų ir pacientų, gydytojų ir slaugytojų, medikų privačiose įstaigose ir viešosiose, medikų ir politikų“, – auklėjo kolegas prof. S.Čaplinskas.