Vandens kokybė oficialiose maudyklose 
 
Oficialaus maudymosi sezono metu Lietuvoje yra 120 oficialių maudyklų. Be oficialiai patvirtintų maudyklų, yra rekreacijai skirtos vietos prie paviršinių vandens telkinių, kurių vandens kokybės savivaldybės nėra įpareigotos nuolat stebėti.
 

Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vadovė Gražvydė Norkienė sako, kad šiuo metu jokiose oficialiose maudyklose, kurios yra patvirtintos sveikatos ministro įsakymu, mikrobiologinės taršos nėra nustatyta: „Oficialiose maudyklose šiuo metu mikrobiologinės taršos niekur nėra. Tačiau Kalvarijos rajone, Orijos ežere, yra stebimas melsvabakterių pagausėjimas.“

 
Specialistė teigė, kad atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, melsvabakterės turi būti stebimos, kai skaidrumas yra mažiau negu pusė metro, atliekami chlorofilo A tyrimai arba melsvabakterių tyrimas, skaičiuojamos ląstelės mililitre.
 
Žmonėms grėsmės nėra, jeigu tų ląstelių mililitre yra nustatoma mažiau nei 20 tūkst., bet jeigu daugiau nei 20 tūkst., jau yra rekomendacija nesimaudyti. O jeigu viršija 100 tūkst., maudytis yra draudžiama. Šių rekomendacijų ypač turėtų paisyti jautresnių visuomenės grupių atstovai, t. y. vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, kurių imunitetas yra silpnesnis.
 
Rekreacinėse zonose situacija kitokia
 
Rekreacinėse teritorijose mikrobiologinė tarša gali būti didesnė, negu nustatyta higienos norma. G.Norkienė įspėja, kad Kaune, Nemuno upėje, Žemųjų Šančių poilsiavietėje ir Panevėžyje, kultūros ir poilsio parko braidykloje nustatyta daugiau žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių (Escherichia coli) negu leidžiama. „Normos turi būti ne daugiau kaip šimtas žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų šimte mililitrų“, – akcentuoja ji. 
 
„Anksčiau birželį, po smarkių liūčių, Kražantėje, Kelmės rajone, buvo nustatyta daugiau negu leidžiama tiek žarninių enterokokų, tiek žarninių lazdelių. Tačiau pakartotiniai tyrimai jau neberodo tokios mikrobiologinės taršos“, – teigė pašnekovė. Remiantis šiuo metu turimais rezultatais, šioje vietoje maudytis turėtų būti saugu.
 
Aktualią maudyklų vandens kokybę Lietuvoje galima patikrinti interaktyviame Higienos instituto maudyklų žemėlapyje. Jame realiuoju laiku skelbiami naujausi mikrobiologinių tyrimų rezultatai, žymimos saugios ir nerekomenduojamos maudytis vietos.
 
Liepa – didelės rizikos mėnuo   
 
Vandens kokybė matuojama kelis kartus per metus. Situacija skirtingais metais gali būti visiškai kitokia. G.Norkienė sako peržvelgusi trejų pastarųjų metų duomenis (2022, 2024 ir 2025 m.).
 
Ji nurodo, kad padidėjęs mikrobiologinės taršos lygis šiemet buvo nustatytas tik Dusios ir Žaltyčio ežeruose. Vasarą vandens telkinių užterštumas priklauso nuo oro sąlygų. Prie to ypač prisideda smarkios liūtys. 
 
„Iš karto po smarkių liūčių iš Kelmės rajone esančios Kražantės tvenkinio paimtas vandens mėginys parodė padidėjusią taršą. Tačiau po kelių dienų mėginys taršos neberodė“, – pateikė pavyzdį G.Norkienė.
 
Vandens kokybei įtaką daro ir ilgi kaitros periodai. 2024-ųjų ir 2025-ųjų liepos mėnesiais orai buvo karšti. „2024-ųjų liepą šešiose maudyklose buvo nustatyta mikrobiologinė tarša. 2025-aisiais keturiose, 2022-aisiais – penkiose“, – sakė ji.
 
Nors statistiškai padidėjęs vandens telkinių užterštumas fiksuojamas liepą, bet kartais pikas gali būti birželį arba rugpjūtį. Tai priklauso nuo meteorologinių sąlygų.
 
Užterštumas gali padidėti ir dėl nenumatytų atvejų, pavyzdžiui, dėl nuotekų išsiliejimo netoli paviršinių vandens telkinių. Vandenį fekalijomis taip pat gali užteršti didelės paukščių kolonijos prie maudyklų.
 
Vis dėlto, pasak G.Norkienės, nėra aiškios tendencijos, kad tam tikrą mėnesį vandens telkinių užterštumas būtų labiau padidėjęs – situacija varijuoja, priklausomai nuo minėtų veiksnių.
 
Aplinkos apsaugos agentūra nurodo, kad pagrindiniai upių, ežerų ir tvenkinių būklę bloginantys veiksniai Lietuvoje yra pasklidoji tarša ir hidromorfologiniai pakeitimai, o daugumos probleminių upių, ežerų ir tvenkinių būklę lemia ne vienas poveikis, o kelių sąveika. Nors kai kurių vandens telkinių būklė išlieka stabili arba gerėja, tačiau blogos būklės vandens telkinių dalis vis dar didelė.
 
Prasčiausia ekologinė būklė išlieka intensyviai ūkininkaujamose teritorijose, o geriausia – mažiau antropogeniškai paveiktose teritorijose. Daugiausia upių, ežerų ir tvenkinių vandens telkinių, kurie nepasiekė geros ekologinės būklės, nustatyta Nevėžio, Šešupės, Dubysos, Šventosios (pajūryje), Ventos pabaseiniuose ir Lielupės upių baseinų rajono pabaseiniuose, kuriuose vyrauja intensyvi žemės ūkio veikla. Žeimenos, Merkio, Minijos ir Šventosios pabaseiniuose yra daugiausia gerą ekologinę būklę atitinkančių vandens telkinių.
 
Užterštuose vandenyse – ligų sukėlėjai
 
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras taip pat teigia, kad Lietuvos oficialiose maudyklų vietose vandens kokybė reguliariai stebima, tiriant fekalinės taršos indikatorius – žarnines lazdeles ir žarninius enterokokus. Šių rodiklių padidėjimas rodo galimą vandens užterštumą nuotekomis arba gyvūnų ekskrementais ir signalizuoja riziką, kad jame gali būti kitų žarnyno infekcijų sukėlėjų, tokių kaip Salmonella bakterijos, norovirusai ar rotavirusai. Netyčia gurkštelėjus tokio vandens, galima susirgti ūmiu gastroenteritu. Infekcija pasireiškia vėmimu, viduriavimu, karščiavimu.
Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vadovė sako, kad maudantis užterštuose vandenyse gali pasireikšti žarnyno, ausų ir akių infekcijos. Šiek tiek vandens galima nuryti, jo gali patekti ir į akis, ir į ausis.
 
Vasaros pabaigoje dažnai pastebimas melsvabakterių (cianobakterijų) žydėjimas. Tuomet rizika pasigauti infekciją yra dar didesnė. Melsvabakterių žydėjimas ypač siejamas su odos sudirginimu. „Melsvabakterės produkuoja daug toksinų, todėl gali paveikti virškinamąjį traktą ir kepenis“, – įspėja specialistė.
 
Ji tuojau pat paaiškina, kad melsvabakterės gali išskirti įvairių rūšių toksinų: neurotoksnų ir net cianotoksinų. Neurotoksinai kenkia nervų sistemai. Citotoksinai pasižymi neurotoksiniu ir hepatoksiniu poveikiu. Apie 60 proc. iš 150 žinomų cianotoksinų rūšių yra toksiškos žydėjimo metu.
 
Baltijos jūroje maudytis saugu
 
Pastaruosius ketverius metus Baltijos jūros paplūdimiuose nebuvo nustatyta mikrobiologinė tarša. Nors chlorofilo A kiekis kartais nežymiai viršijo normą, tai neturėjo įtakos maudymosi rekomendacijoms.
 
G.Norkienės nuomone, Lietuvos pajūris yra pakankamai saugus, juolab kad net keturi paplūdimiai ten turi Mėlynąją vėliavą. Dar trys Mėlynąją vėliavą turintys paplūdimiai yra Vilniuje. „Mėlynoji vėliava“ – tai prestižinis tarptautinis ekologinis kokybės ženklas, suteikiamas paplūdimiams ir prieplaukoms. Jis garantuoja, kad maudymosi vieta atitinka aukščiausius aplinkosaugos, švaros, saugumo, vandens kokybės ir infrastruktūros reikalavimus.
 
Laimei, Baltijos jūroje praktiškai neturi šansų išgyventi vibrobakterijos. G.Norkienė paaiškina, kad vibrobakterijos aktyvuojasi sūriame vandenyje, kurio temperatūra yra aukščiau 20 ar 23 laipsnių Celsijaus. Tačiau Lietuvoje nusiskundimų dėl užsikrėtimo vibrobakterijomis ir su jomis susijusių susirgimų dar nebuvo fiksuota.