Žadėjo sveikatos specialistę – pasiūlė politiką
 
Prieš rinkimus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ rinkėjams pristatė Rolandą Lingienę kaip būsimą kandidatę į sveikatos apsaugos ministrus, jei partijai tektų dalyvauti formuojant Vyriausybę. Tačiau gavus galimybę perimti Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo portfelį, pasirinkimas netikėtai pasikeitė – vietoje ilgametės visuomenės sveikatos specialistės pasiūlytas buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Seime nei šią, nei praėjusią kadenciją nedirbęs Sveikatos reikalų komitete.
 
Konservatorius Jurgis Razma šią situaciją sugretino su socialdemokratų rinkimų kampanija, kai rinkėjams kaip būsimoji premjerė buvo pristatoma Vilija Blinkevičiūtė, tačiau po rinkimų Vyriausybei vadovauti stojo kitas politikas – Gintautas Paluckas.
 
„Jūs su partija, kai ėjote į rinkimus, kandidatė į sveikatos apsaugos ministrus buvo Rolanda Lingienė. Tai kodėl ne jai buvo dabar pasiūlytos tos pareigos, kai jau įgijote tokią galimybę? Ar čia prisitaikot prie naujųjų Vilijos Blinkevičiūtės rinkėjų apgaulės standartų ir nesilaikot rinkėjams viešai skelbtų pažadų?“ – klausė Tėvynės sąjungos- Krikščionių demokratų frakcijos narys J.Razma.
 
Pats kandidatas apsiribojo teiginiu, kad tokį sprendimą priėmė partijos bendruomenė. O laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius pagrindiniu argumentu nurodė L.Kukuraičio sukauptą darbo Vyriausybėje patirtį.
 
Pasak V.Sinkevičiaus, L.Kukuraitis jau yra dirbęs ministru, todėl puikiai supranta, kaip veikia Vyriausybė, ministerija ir sprendimų priėmimo procesai. Anot jo, keičiantis ministrui kadencijos viduryje svarbiausia, kad naujasis vadovas galėtų nedelsdamas perimti atsakomybę už ministerijos darbą.
 
„Tokiose situacijose nėra laiko ilgam įsivažiavimui, todėl svarbu, kad ministras galėtų nuo pirmos dienos užtikrinti darbų tęstinumą, priimti reikalingus sprendimus ir prisiimti atsakomybę už vieną svarbiausių valstybės sričių. Būtent todėl buvo priimtas sprendimas Sveikatos apsaugos ministro pareigas patikėti L.Kukuraičiui“, – teigė V.Sinkevičius.
 
Pati R.Lingienė teigė nematanti problemos, kad ministerijai vadovaus politikas, nors per rinkimus kandidate rinkėjams buvo įvardinta ji.
 

„Sveikatos apsaugos ministerija, kaip ir kitos ministerijos, yra politiką formuojanti institucija. Todėl man atrodo visiškai logiška ir natūralu, kad atsakomybę už tokias pareigas prisiima aktyvūs politikai“, – sakė Rolanda Lingienė, prieš rinkimus demokratų įvardinta kaip galima kandidatė į sveikatos apsaugos ministrus.

 
Nuo prevencijos iki dirbtinio intelekto
 
Tačiau klausimas „kodėl ne Lingienė?“ ne pats sudėtingiausias, kuris buvo užduotas paskirtajam ministrui. Parlamentarai prašė pagrįsti ministro pažadų kainą.
 
Pristatydamas prioritetus L.Kukuraitis išdėstė itin platų sveikatos sistemos pertvarkos planą. Tarp svarbiausių darbų jis įvardijo sveikatos stiprinimą, prevenciją ir profilaktiką, psichikos sveikatos gerinimą, priklausomybių prevenciją, didesnį visuomenės sveikatos vaidmenį, regioninių paslaugų prieinamumą, telemedicinos plėtrą, dirbtinio intelekto sprendimų diegimą ir ilgalaikės priežiūros sistemos kūrimą.
 
Didelė pristatymo dalis buvo skirta tam, ką pats L.Kukuraitis vadina socialinės ir sveikatos sistemų „sukabinimu“.
 
Būsimasis ministras pabrėžė, kad Lietuvoje dešimtmetį bandoma efektyviau sujungti socialines ir sveikatos paslaugas, tačiau iki šiol to padaryti nepavyko. Jo nuomone, ypač svarbu sujungti slaugos ir globos sistemas bei sukurti vientisą ilgalaikės priežiūros modelį.
 
L.Kukuraitis taip pat akcentavo šeimos gydytojų grandies stiprinimą, didesnį dėmesį prevencijai, vaikų ir jaunimo psichikos sveikatai bei žadėjo modernesnį sveikatos sistemos valdymą.
 
Tačiau kuo ilgiau tęsėsi diskusija, tuo dažniau komiteto nariai grįždavo prie vieno ir to paties klausimo – kiek ministro pažadai kainuos biudžetui. 
 
Nustebinęs atvirumas
 
Pirmasis klausimą apie būsimos programos finansines galimybes uždavė valdančiajai daugumai priklausantis socialdemokratas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Busila. Jis priminė, kad jau priimti sprendimai dėl didesnio valstybės finansavimo už valstybės draudžiamus asmenis ir papildomų investicijų į sveikatos sistemą, todėl pasiteiravo, ar kandidatas jau aptarė savo planus su finansų ministru.
 
„Tai gal jūs jau šnekėjot su paskirtuoju finansų ministru, kokios būtų galimybės iš tikrųjų rasti kitų metų biudžete lėšų šioms dviem funkcijoms finansuoti?“ – pasiteiravo A.Busila.
 
„Iš tiesų su finansų ministru dar neturėjau progos kalbėti“, – prisipažino paskirtasis sveikatos apsaugos ministras L.Kukuraitis.
 
Šis prisipažinimas nustebino konservatorę Jurgitą Sejonienę. Politikė atkreipė dėmesį, kad būsimas ministras komitetui pristato ambicingą programą, tačiau dar nėra aptaręs jos finansinių galimybių su žmogumi, kuris bus atsakingas už valstybės biudžetą.
 
„Labai nustebau, gerbiamas ministre, kad jūs nebuvot dar susitikęs su finansų ministru ir nežinot, kokia yra apskritai padėtis valstybėje“, – sakė J.Sejonienė.
 
Anot jos, pristatant tokius planus svarbu ne tik kalbėti apie siekius, bet ir turėti atsakymą, iš kur bus paimtos lėšos jų įgyvendinimui.
 
Panašios nuostabos neslėpė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Lina Šukytė-Korsakė. „Gaila, kad išgirdau, jog jūs su finansų ministru dar nekalbėjote“, – sakė ji, primindama, kad kandidatas į ministro postą kalba apie papildomą finansavimą, viršplaninių paslaugų apmokėjimą ir naujus valstybės įsipareigojimus, tačiau vis dar negali atsakyti, kokios tam yra realios biudžeto galimybės.
 
Pažadų daug, kainos – nežinomos
 
Beveik kiekvienas L.Kukuraičio pristatytas prioritetas vienaip ar kitaip susijęs su papildomais finansiniais įsipareigojimais. Demokratas Zigmantas Balčytis atkreipė dėmesį į sparčiai augančią slaugos ir paliatyviosios pagalbos paslaugų sritį, o į šią rinką vis aktyviau ateina privatūs, taip pat ir užsienio kapitalo paslaugų teikėjai, kurie perima dalį specialistų iš viešojo sektoriaus. Politikas kėlė klausimą, ar valstybė ateityje nepraras galimybių pati užtikrinti vienas jautriausių paslaugų sunkiai sergantiems ir senyvo amžiaus žmonėms. Anot politiko, svarbu įvertinti, ar valstybė netaps pernelyg priklausoma nuo privataus sektoriaus.
 
L.Kukuraitis pripažino, kad ši problema yra reali, ilgalaikė priežiūra ir paliatyvioji pagalba turės būti plečiamos, tačiau pažadėjo, jog valstybė nepasitrauks iš šios srities ir nepaliks jos veikti tik rinkos sąlygomis. Anot jo, žmonėms prieinama ilgalaikė priežiūra turi išlikti valstybės atsakomybės dalimi, net jei paslaugų teikime dalyvauja ir privatus sektorius.
 
Vis dėlto ir ši tema dar kartą grąžino diskusiją prie pagrindinio posėdžio klausimo – finansavimo. L.Kukuraitis pripažino, kad ilgalaikė priežiūra yra viena brangiausių ateities sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų sričių, todėl neišvengiamai reikės ieškoti papildomų ir tvarių finansavimo šaltinių. Kandidatas tikino, kad sprendimų reikės ieškoti kartu su finansų ministru, premjeru ir Valstybine ligonių kasa.