Ieškiniai dėl tragiškų mirčių
 
Šeimos iš JAV ir Kanados pateikė septynis ieškinius prieš įmonę „OpenAI“, teigdamos, kad šios bendrovės sukurtas dirbtinio intelekto pokalbių robotas „ChatGPT“ galėjo paskatinti savižudybes ir sukelti kliedesius net žmonėms, kurie nesirgo psichikos ligomis. Keturi žmonės nusižudė po ilgų pokalbių su dirbtiniu intelektu (DI), praneša „The Wall Street Journal“ (WSJ). Anot leidinio, „OpenAI“ kaltinama netyčine žmogžudyste, privedimu prie savižudybės ir mirties sukėlimu dėl neatsargumo.
 
17-mečio Amaurie Lacey šeima teigė, kad „ChatGBT“ prisidėjo prie paauglio savižudybės, patardamas jam dėl metodų. Kitame ieškinyje 23-jų Zane’o Shamblino iš Teksaso tėvai teigia, kad DI pokalbių robotas prisidėjo prie jo izoliacijos prieš tragediją. Vieną ieškinių pateikė pats nukentėjusysis. Jacobas Irwinas teigė, kad po ilgų pokalbių su „ChatGPT“ jis buvo paguldytas į ligoninę, kur jam galiausiai nustatyti sunkūs manijos epizodai, nes, jo žodžiais tariant, robotas „palaikė jo kliedesius“.
 
Pernai rugpjūčio pabaigoje 16-mečio Adamo Raine'o tėvai manė, jog pokalbių robotas prisidėjo prie jų sūnaus savižudybės. Tuo metu „OpenAI“ pripažino, kad apsaugos priemonės, skirtos užkirsti kelią tokiems pokalbiams, galėjo neveikti taip, kaip numatyta, jei jų pokalbiai truko per ilgai. Teismo procesų metu bendrovė pažadėjo įdiegti tėvų kontrolę.
 
Vienoje iš pernai rugsėjį „Character.AI“ iškeltų bylų 13-metės Julianos Peraltos šeima iš Kolorado teigia, kad mergaitė nusižudė po ilgų pokalbių su „Character.AI“ pokalbių robotu, įskaitant seksualinio pobūdžio pokalbius. Kitoje byloje Niujorke gyvenančios mergaitės vardu Nina šeima tvirtina, kad tėvams pamėginus uždrausti jai naudotis „Character.AI“, dukra bandė nusižudyti.
 
Nuo 2024 metų spalio „ChatGPT“ įdiegė atnaujinimus, kad tiksliau atpažintų vartotojų emocines krizes. „OpenAI“ apskaičiavo, kad apytiksliai 0,07 proc. aktyvių „ChatGPT“ savaitės naudotojų rodo galimus psichinės sveikatos sutrikimo požymius. Bendrovė taip pat apskaičiavo, kad maždaug 0,15 proc. žmonių, kurie naudojasi „ChatGPT“, pokalbiuose yra minčių apie savižudybę. WSJ pažymi, kad „ChatGPT“ pasiekia apie 800 milijonų aktyvių naudotojų per savaitę.
 
DI psichiatrų nepakeis
 
Ekspertų nuomone, ateities medicinoje DI vaidmuo bus labai didelis. Toks DI, kokį dabar naudoja pokalbių robotai „ChatGBT“ ir „Gemini“, anot Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, yra interneto sąvartynas.
 
„DI dabar mokosi iš viso interneto, visiškai neatskirdamas, ar tai patikimas šaltinis, ar kieno nors parašyta nesąmonė arba komercinis turinys, kuris reklamuoja visiškai neteisingus dalykus“, – sako M.Marcinkevičius. 
 
„Manau, kad ateityje medicinoje naudojamą DI sudarys itin specializuotos programos, kurios rinks duomenis ir padės medikui. Tokios programos rinks duomenis tik iš labai patikimų šaltinių, kurie bus jam iš anksto nurodyti. DI apmokys ir prižiūrės būtent tos srities specialistai“, – kalbėjo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas.
 
„Kiek teko skaityti straipsnių, būtent psichiatrija yra viena iš tų sričių, kur dirbtinis intelektas gali padėti mažiausiai. Tiesa, ateityje jis irgi turės savo prasmę, pavyzdžiui, dokumentuojant, kad gydytojui nereikėtų užrašinėti visų pokalbių, surenkant kokius nors duomenis“, – akcentuoja jis.
 
DI nepakeis psichiatrijos, nes jis yra grynai matematinis intelektas. „Jis veikia algoritmų arba matematiniu principu. Psichiatrijoje ir psichologijoje yra ypač svarbus emocinis intelektas, kurio dabartinis DI neturi ir nežinau, ar greitai turės, nes mes ir patys nelabai suprantame, kaip kyla mūsų emocijos. Į algoritmus ir aprašymus jos netelpa“, – pastebi M.Marcinkevičius.
 
Sunku pasakyti, kodėl su vienais psichologais ar psichiatrais mes užmezgame labai gerą ryšį, su kitais – ne? Psichiatrai, psichologai, psichoterapeutai dažniausiai turi panašų išsilavinimą, paruošimą, bet su vienais būna kontaktas, o su kitais – ne.
 

„Psichiatrijoje atrasti ryšį su pacientu yra net svarbiau, nei paskirti vaistus. Prieš skirdamas vaistus, tu turi užmegzti kontaktą su žmogumi. DI, kurio prigimtis yra matematinė, to negali. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl būtent psichikos sveikatos srityje DI nepakeis žmogaus“, – pabrėžia Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus Martyno Marcinkevičiaus.

 
Bendraudami ieško pritarimo
 
Anot psichiatro, DI neturi nei emocinio intelekto, nei empatijos. „Bandydamas imituoti empatiją jis dažniausiai pataria ir palaiko viską, ką žmogus jam sako“, – teigia M.Marcinkevičius.
 
Pasak pašnekovo, atvejai, kai pokalbių robotas buvo kaltinimas privedimu prie savižudybės, irgi buvo sąlygoti tuo, jog DI bandė vaizduoti empatiją pacientui. Pacientui klausiant, kad gal jo gyvenimas beprasmis, šis pritarė. Kai pacientas klausė, kad gal kiti jo nevertina, pokalbių robotas atsakė: „Taip, tavęs nevertina. Tu labai gražus, protingas, tik kiti to nevertina.“
 
„DI visą laiką tave palaiko, bet tai nėra empatija. Tai yra pataikavimas, pritarimas. Žmogus, aišku, tame komfortiškai jaučiasi“ – teigia M.Marcinkevičius.
 
Jis pastebi, kad pas psichikos sveikatos specialistus apsilankę žmonės dažnai tikisi, kad jiems pritars, sutiks, kad dėl jų problemų šeimoje kaltas vyras ar žmona, kad vaikai turi problemų dėl mokyklos, o ne dėl to, kad namie bloga atmosfera, kad darbdavys jį skriaudžia ir dėlto jis niekur negali dirbti.
 
„Mes labai dažnai su tuo susiduriame. Žmogus ateina, tikėdamasis, kad galės pasiskųsti. Mes kartu paverksime, palinguosime, pasakysime, koks jis nuskriaustas ir visi blogi, tik jis vienas geras. Deja, dažnai tenka pasakyti, kad reikia ieškoti priežasčių ir problemų savyje. Vienintelis žmogus, kurio problemas gali išspręsti ir kurį gali pakeisti, esi tu pats“, – atkreipia dėmesį psichiatras.
 
Žmonėms dažnai nepatinka tokia psichiatrų ir psichologų pozicija, bet tik taip galima išgelbėti ir pagydyti žmogų.
 
Pasaulinio masto problema
 
„DI veda visai kita linkme. Dėl to jis visiškai netinka problemoms, susijusioms su dvasine sveikata, spręsti. Matematinis ir emocinis intelektas iš esmės nieko bendro neturi. Net ir kalbant apie pačius žmones. O būna žmonių su labai dideliais matematiniais gebėjimais, tačiau visiškai neempatiškų ir nebendraujančių“, – sako jis.
 
Pastaruoju metu jau labai daug kalbama apie emocinį intelektą kaip pagrindinį žmogaus sėkmės faktorių. Anot M. Marcinkevičiaus, „ne žmogaus IQ lemia sėkmę gyvenime, bet būtent emocinis intelektas, empatija“.
 
„Lietuvoje nėra jokių galimybių daryti įtaką DI kūrėjams, stambiosioms korporacijoms ir kažkaip priversti jas ką nors keisti. Manau, kad tai yra pasaulinė problema, apie kurią dabar šneka patys žinomiausi pasaulio žmonės, pradedant to paties DI kūrėjais. Be abejo, pasauliniu mastu, turės būti kokie nors bandymai, kaip reguliuoti DI“, – atsakydamas į klausimą, ar reikėtų mūsų šalyje labiau reguliuoti DI, teigia ligoninės vadovas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!