Šeimos gydytojas siunčia jus kraujo tirti. Paskui duoda keletą rekomendacijų ir vaistukų išrašo. Viskas teisinga. Tačiau beveik pusėje atvejų diagnostikos spraga jau padaryta. Nes nebuvo atsižvelgta (arba išvis netirta), kiek KALIO yra jūsų kraujyje.
Na taip, puikiai žinote, kas yra kalio permanganatas, žemdirbiai supranta apie kalio chloridą (trąšas), o išmani šeimininkė – net apie hidrokarbonatą (kuris ploviklių sudėty). O kiek kalio yra mumyse? Kas tai per daiktas?
 
Nuobodi, bet reikalinga paskaitėlė: kalis – vienas iš septynių pagrindinių kūno mikroelementų. Funkcija – reguliuoti skysčių pusiausvyrą organizme ir kontroliuoti raumenų aktyvumą. Gerą sveikatą užtikrina tik PASTOVI kalio koncentracija kraujyje. (Per didelis ar per mažas kalio kiekis gresia mirtimi). Bet kraštutinumai – nebūtini. „Kuomet kalio ima trūkti smegenyse, – sako daktaras Alvydas Unikauskas, – „pasineriama į užmaršties, pasimetimo ir minčių praradimo liūną...“ O jei kalio organizme yra norma (3,5-5,3 mmol/l) tai mažina insulto, infarkto, inkstų nepakankamumo riziką.
 
Kiek to kalio mums reikia? Vienas šaltinis teigia, kad dienos norma 4700 mg, kitas – kad 3510 mg. PSO rekomenduoja 3500 mg per dieną. Nors protingos galvos visuomet nori būti viena už kitą protingesnės, visos sutinka: pasaulis kalio vartoja per mažai.
 
(LABAI SVARBI pastaba: jokių savarankiškų judesių! Kalį pirkti ir vartoti – tik po gydytojo rekomendacijų. Antraip, galite pakenkti sau negrįžtamai!).
 
Tyrimų ir bandymų rezultatai. Viena grupė per parą vartojo 1000 mg kalio, kita – 4000 mg. Daugiau vartojusiųjų rizika mirti nuo išeminės širdies ligos sumažėjo 49 procentais. Kitas: tirta 43 tūkstančiai vyrų. Iš vartojusių 4300 mg per dieną, insultą patyrė 38 procentais mažiau, nei tie, kurių mediana buvo 2400 mg. Bet tyrimas tiesą pavirtino tik... vyrams: moterims įtaka – minimali. Niekas nežino, kodėl.
 
Papildoma informacija. Daugiau kalio sunaudojame, kai judame (fizinis krūvis, sportas). Galbūt laikas nuo laiko ir jus „sugriebia“ mėšlungis ar „apsisuka“ galva? Tai – taip pat kalio trūkumas.
 
Bet! Kol sveiki esame ir į šonus nesvirduliuojame, noras susidomėti tais aukščiau parašytais miligramais mums neateina. Valgom ir geriam tai, ko tik užsinorim. Todėl netrukus – prašome nenuliūsti ir nepanikuoti – paaiškės, kad net vasaros gėrybių jums gali tekti atsisakyti. Ne visiems, o tik kalį kraujyje pamatavusiems ir gydytojo verdiktą išgirdusiems.
 
Primenu, sveikiems tai netaikoma. Daugiausia kalio savy sukaupę ir rekordininkai yra: bananai, kiviai, vynuogės, apelsinai, mangai, ananasai, greipfrutai.
Mažiausiai kalio turi mėlynės, bruknės, arbūzai, spanguolės, obuoliai, kriaušės, braškės.
 
Bet tai, ką perskaitėte, yra, deja, tik sąrašo pradžia. Todėl, jei ir toliau norite lįsti į brūzgynus, teks kantrybe apsišarvuoti. O prieš tęsinį dar vienas pagąsdinimas: tampriausias kalio ryšys yra su kraujospūdžiu. (Mūsų mityboje kalio yra dvigubai mažiau nei natrio. Iš čia ir pagrindinė problema – aukštas kraujospūdis)...
 
Aukštą kraujospūdį puikiai mažina mėlynės ir braškės. Ir bruknės, arbūzai, žemuogės. Ir citrinos. Ir... pirtis. Ir dabar pasiruoškite didžiuliam pliūpsniui produktų, kurie turi LABAI DAUG kalio. Tai bulvių traškučiai, burokėlių lapai ir kitos lapinės daržovės, sojų pupelės, avokadai, bulvės, VISI GRYBAI, džiovinti vaisiai. Žinoma, ir kečiupas, „Spraitas“ bei „Kola“.
 
Atskiro aptarimo reikia kasdieniams mūsų gėrimams – kavai bei arbatai. Abi šios mūsų mėgstamybės pasižymi šlapimą varančiu poveikiu. Juose esantis kofeinas blokuoja antidiuretinį hormoną. (Štai kodėl malonusis barista visuomet paklausia, ar prie kavos reikia stiklinaitės vandens). Kai organizme mažai vandens, imame tinti. Ir kalis – jei jo yra tiek, kiek reikia – čia parodo gerąją savybę: jis neutralizuoja natrį, kuris ir trukdė skysčiams iš organizmo pasišalinti. P.S. Kalio daugiau kavoje nei arbatoje.
 
Įsidėmėtinas faktas be komentaro: viena dažniausių hipokalemijos (kai kalio kiekis organizme mažesnis nei 3,5 mmol/l) priežasčių – gydymas šlapimo išsiskyrimą skatinančiais vaistais. Tarp diuretikus geriančiųjų – iki 50 procentų „hiperkalemikų“. Ką daryti? Kai trūksta kalio, reikia vario ir magnio. Pasartasis padeda kalį pasisavinti.
Kur dar ieškoti kalio, jei jo trūksta? Raudonoje mėsoje ir žuvyje. Ir mineraliniame vandenyje (skaityti etiketę). Ir pieno produktuose (nedaug) Ir apelsinų sultyse.
 
O ką valgyti ir gerti, kuomet kalio per daug, ir norime jo koncentraciją kraujyje sumažinti? (Atsakymas pirmiausia reikalingas tiems, kuriems suprastėjusi inkstų veikla): nereikėtų vartoti druskos pakaitalų bei žolinių preparatų.
Ir informacija, kuri gydytojo kabinete dažnai praslysta pro ausis: aukštas kalio lygis yra, kai jo organizme 5,1-6,0 mmol/l. Pavojingas gyvybei lygis – didesnisnei 6,0 mmol/l. (Širdies „permušimai“, dusulys).
 
Tema susidomėjusiems ir norintiems žinias papildyti: dažniausia pasitaikanti savigydos klaida – kalio „maišymas“ su vitaminu K. Tai gali būti net pavojinga, jei vitaminas K leidžiamas į veną. Keistoka, bet medikai sako, jog gelbėti pacientus po tokios procedūros yra tekę. Todėl pakartokim elementorių: vitaminas K yra vitaminas, o kalis – mineralas. Vitaminas K dažniausia susijęs su kraujo krešėjimu, o apie kalio fiziologines funkcijas šiame rašiny jau prisiskaitėte... Mus klaidina ta pati dviejų medžiagų santrumpa „K“ (nors vitaminas K ir neturi sutarto akronimo)...
Kalio tyrimų ateitis. Visuomenei senėjant, inkstų problemų tik gausės. Apie tai galvojama. Ir, greit išauš diena, kuomet nebereiks eiti į kraujo laboratoriją.
 
Kauno technologijos universiteto mokslininkai jau yra pasiūlę būdą, kaip namų sąlygomis, neinvaziniu keliu galėtume stebėti kalio koncentracijos svyravimus, pasitelkdami elektrokardiogramą. Tyrimai, bendradarbiaujant su Ispanijos Saragosos universitetu vyksta ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
 
Pastraipa visa tai perskaičiusiems Tikriems Daktarams. Rašinį inspiravo kelios tikros hiper- ir hipo- kalemikų istorijos. Internetinės žinios (apie tai, ką gerti ar valgyti) – ganėtinai prieštaringos. Bet minimali informacija – būtina. Todėl prašau dėmesį atkreipti į viršutiniame dešiniajame kampe užrašytąją rubriką: tai – „Požiūris“.
Neabejoju, kad kiekviena sudėtinga tema turi savųjų požiūrių.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!