Oi, tikrai dar bus šiame rašiny negirdėtų žodžių! Ir apie ligas, kuriomis jau galbūt sergate (tik apie tai dar nežinote) bus parašyta. Tik prašau neišsigąsti: tie, kurie perskaitys iki galo, tikrai sužinos, kaip nuo negandų pabėgti.
Dabar – vienintelė trumputė šio rašinio pastraipa apie šeimos gydytojus. Ne jie kalti, kad kažkas sumanė jūsų vizitą įsprausti į penkiolikos minučių rėmą. Ir ne kitas eilėj prie kabineto durų laukiantis pacientas yra jūsų priešas. O laikas.
Šis rašinys yra apie daktarus, kurie pirminiam pokalbiui su jumis skirs vidutiniškai dvi valandas. Ir kai praversite to, kitokio, medicinos kabineto duris, jie jau iškart imsis diagnozuoti. Pažiūrės, kokio tankumo jūsų antakiai, kokia lūpų linija, paskui paprašys papasakoti apie atmosferą darbe, gal net apie šeimos santykius. Ir visus apgamus apžiūrės. Ir dar paklaus, kiek valandų šiąnakt miegojote, gal net ką pusryčiams valgėte. Jei kantrybės užteks, po kurio laiko teks pakalbėti ir apie kraujo tyrimus. Jie tikrai ne „bendrieji“, o ypač detalūs. Ir, užbėgant įvykiams už akių, gali kainuoti nuo 65 iki 86 eurų.
Bet dabar ne apie pinigus, o apie medicinos srovę, kuri vadinasi endobiogenika. Mokslo knyga sako, kad tai - specializuota medicinos forma, kurios atramos - genetika ir kraujo tyrimai. Bet kitas tos knygos sakinys visai mintis sujaukia: rašoma, kad „...endobiogenika yra individualizuota ir personalizuota medicina“. Ir čia pat priduriama: „...bet ne visa personalizuota medicina yra endobiogenika...“. Ne medicinos žmogui sunkokai suvokiama. Todėl pagalbon pasitelkiu „Miesto medicinos centro“ Vilniuje endobiogeniką praktikuojančią gydytoją Jurgitą Šiupšinskaitę:
- Nėra vieno recepto visiems, - sako ji. – Tiesiog įsivaizduokite automobilį: galima suremontuoti vieną jo detalę, nežiūrint, kaip veikia kitos. Bet nuo problemų tai neapsaugos. Taip ir gydytojas-endobiogenikas į žmogų žvelgia kaip į visą didžiulį mechanizmą, stengiasi užčiuopti visas (kartais dar tik būsiančias) problemas. Mūsų kūnas – priklausomai nuo aplinkos, maisto, stresinių situacijų - keičiasi kiekvieną akimirką. Tuos pasikeitimus gydytojai-endobiogenikai turi „perskaityti“. O didysis šito gydymo menas – rezultatų (ir išsamios apžiūros, ir ligonio istorijos, ir kraujo tyrimų) interpretacija. Pavyzdžiui, reikia atminti, kad kraujagyslėse viena ar kita medžiaga, kurios kiekį išmatuojame paprastais kraujo tyrimais, nieko neveikia: ji tik išnešiojama. O veikimas prasideda ten, kur toji medžiaga nukeliauja.
Bandysiu principą paaiškinti dar paprasčiau – pavyzdžiais. Vakar jus sunervino viršininkas. Arba žmona. Ilgai galvojote apie tai. Ir visiškai pamiršote organizmą. O pokyčiai, kol galvojote, jau ir įvyko. Tie „nervai“ pakeitė kvėpavimą, privertė (visai apie tai negalvojant) sušlamšti saldų pyragėlį arba lašinių, arba degtinės įsipylėt ir kartu pakeitėt smegenų kurą – deguonies ir cukraus kiekį. Tai privertė kitaip veikti jūsų hormonus. Todėl toliau su daktare Jurgita Šiupšinskaite apie hormonus ir kalbam.
- Gal ne tik apie hormonus, o apie visą endokrininę sistemą turėtume kalbėti, - sako daktarė-endobiogenikė. – Ir mūsų širdžiai, ir mūsų smegenims diriguoja endokrininė sistema. Hormonai veikia kiekvieną mūsų organą. Ir tai yra naujas požiūris, prie kurio sunku įprasti tradiciškai mokytiems gydytojams. Nes dažniausiai jie yra tik vienos srities ar net vieno organo specialistai. O hormonai pradeda veikti net tada, kai tas organizmas dar net nesusiformavęs, kai gemalas dar neturi net nervų sistemos. Net apsvaisinimo metu. Vienas hormonas kažką stimuliuoja, kitas – stabdo. Išvada: reguliuodami hormonus, galime ir ligas „išjungti“. Žinoma, atsižvelgiant į tai, kad mes senstam, keičiam valgymo įpročius, kvėpuojam vis labiau užterštu oru. Štai, ką tik atsisveikinom su žymiu humoristu, jau esam palaidoję ne vieną sąlyginai jauną vyrą. Ogi daugelio tų netekimų tikrai galima buvo išvengti...
- Jau ne kartą ištarėme žodį „hormonas“. O kas gi tai iš esmės yra?
- Pradėsiu nuo to, kad dažnai po tradicinių kraujo tyrimų pacientui pasakoma, jog visi tyrimai – geri. Tai nuramina. O kitą dieną vakarykštis pacientas vėl jaučiasi nuvargęs, be energijos. Kažkas būtinai pasakys, kad tai – tik pavasarinis nuovargis. Gal – depresija? Tikroji priežastis išaiškėja tą hormonų veiklą paanalizavus. Pavyzdžiui, kortizolis: jo padidėjimas dažnai rodo patiriamą stresą. Adrenalinas: stipriai greitina medžiagų apykaitą, organizmo aprūpinimą deguonimi, slopina virškinimą. Dopaminas – vadinamasis laimės hormonas. O štai androgenai įtakoja, kiek mūsų kraujyje yra eritrocitų, estrogenai – leukocitų. Skirtingais gyvenimo periodais jų mums reikia ne vienodai. Vadinasi, galime reguliuoti.
- Kaip reguliuoti?
- Pirmiausia, žinoma, augaliniais vaistais. Nes kiekvienas vaistinis augalas įtakoja tam tikrų hormonų veiklą. - Daktarė iškart prisimena, kad, mokantis medicinos, vaistinių augalų pažinimui laiko nebuvo skirta. Neskiriama ir dabar. - Tik nesumaišykite sąvokų, - sako Jurgita Šiupšinskaitė, - homeopatiją nuo gydymo augaliniais preparatais ir fitoterapijos turime atskirti. Na, ir dar vienas svarbus endobiogenikos mokytojo Prancūzijos gydytojo Žano Klodo Laprazo teiginys: jei teisingai taikytume endobiogeniką, galėtume atsisakyti iki 90 procentų savo vartojamų cheminių vaistų.
- Medicinoje svarbi yra ne pati liga, - sako gydytoja Jurgita, - o ją sukėlusios priežastys. Liga yra organizmo, kaip vienalytės sistemos, veikimo sutrikimas. Tik pašalinę priežastį galime tikėtis, jog nuvijome nuo savęs susirgimą visiems laikams.
Tad turime nuo savęs nuvyti ir Hašimoto tiroiditą.
Mieliems skaitytojams paaiškinsiu, kas gi jis toks.
Tai tikrai nesmagi ir grėsminga autoimuninė liga. Prasideda tuomet, kai autoantikūnai tarsi be priežasties ima atakuoti jūsų skydliaukės audinį. Jūs manot, kad tai – ne apie jus? Neskubėkit.
Jeigu jūsų oda šiurkšti ir sausa. Jeigu nuolat jaučiate apatiją ir nuovargį. Jei nuotaika visuomet yra prasta. Jei retas yra jūsų pulsas. Jei dažnokai jūsų balsas užkimsta. Jei jūsų alkūnės pleiskanoja, ir t.t. – visai gali būti, kad Hašimodo tiroiditas.
Tai tiek ir tėra pagąsdinimų.
Jei ir po jų pas endobiogenikus neisite, prašau bent prisiminti, kad jūsų kraujo spaudimą sumažins net trumputis pietų miegas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.JPG)
.JPG)
.jpg)
.JPG)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: