Sveikintina, kad Vyriausybė imasi iniciatyvos ir ketina ne tik įsigilinti į vaistų kompensavimo sistemos organizavimo problemas, bet ir jas spręsti. Inovatyvus gydymas gali pagerinti pacientų sveikatą ir jų gyvenimo kokybę, todėl inovacijos, orientuotos į pacientus, turi būti prioritetu tiek formuojant vaistų politiką, tiek ją įgyvendinant.
Deja, šiandien inovatyvaus gydymo prieinamumas Lietuvoje išlieka vienas prasčiausių Europoje. Situacija blogesnė tik Europos Sąjungai (ES) nepriklausančiose Serbijoje ir Makedonijoje.

Premjero suburta darbo grupė iki kovo 1 d. yra pasiryžusi išsiaiškinti, kokios to priežastys ir kaip jas išspręsti. Galime šią užduotį palengvinti – Lietuvoje sveikatos sistemoje yra kelios esminės problemos, į kurias būtina atkreipti dėmesį.
Pirmiausia, sveikatos sektorius finansiniu požiūriu valstybei nėra prioritetinė sritis. Valstybės biudžetas sveikatos apsaugai ir, atitinkamai, vaistams yra vienas mažiausių ES. Lietuva pagal sveikatai skiriamą valstybinį finansavimą, kuris siekia 4,5 proc. BVP, jau daug metų atsilieka nuo EPBO šalių vidurkio, siekiančio 6,6 proc. BVP. Lietuvoje pacientai iš savo kišenės papildomai sumoka už sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus ir medicinos priemones apie 2,3 proc. BVP.
 
Pagal procentinę dalį nuo BVP, tarp visų Rytų Europos šalių mažiau už Lietuvą viešųjų finansų sektoriui, į kurį įeina ir PSDF biudžetas, skiria tik Bulgarija, Latvija ir Rumunija. Juk mūsų šalies ekonomika nuolat auga, o jeigu pagal BVP dydį, tenkantį vienam gyventojui, palyginsime Lietuvą su kitomis ES šalimis, pamatysime, jog ekonominės galimybės neturėtų būti pagrindinė kliūtis.
Kaip tai išspręsti? Valstybė turėtų ieškoti būdų, kaip sveikatos apsaugos finansavimui skirti ne mažiau kaip 6,6 proc. BVP, kad pagaliau pasiektume EPBO šalių vidurkį. Finansine prasme sveikatos sektorius turi tapti prioritetine sritimi, kadangi tai tiesiogiai lemia Lietuvos pacientų sveikatos būklę.
Taip pat galime atkreipti dėmesį ir į PSDF biudžeto projektą, kuris aiškiai iliustruoja finansinę sveikatos sistemos pusę. Pavyzdžiui, 2019 metais faktinės išlaidos vaistams Lietuvoje siekė apie 380 mln. eurų, tačiau 2020 metais vaistų kompensavimui numatyta skirti 359,5 mln. eurų. Tai reiškia, kad jau rengiant 2020 metų PSDF biudžeto projektą iš anksto yra žinoma, jog lėšų vaistų kompensavimui nepakaks ir yra planuojamas 20 mln. eurų deficitas.
 
Toks PSDF biudžeto planavimas rodo, kad yra siekiama valdyti išlaidas, o ne patenkinti pacientų poreikius. Kad tai pasikeistų, augant PSDF biudžetui, išlaidų vaistams dalis turi didėti ne mažesniu procentu nei didėja bendras PSDF ir sudaryti ne mažiau kaip 19 proc. viso PSDF biudžeto.
Kita problema, į kurią turėtų atkreipti dėmesį premjero suburta darbo grupė – sudėtinga vaistų įtraukimo į kompensuojamų vaistų sąrašą paraiškų vertinimo ir sprendimų priėmimo tvarka.

Inovatyvūs vaistai Lietuvos gyventojams tampa prieinami tik po jų registracijos vidutiniškai praėjus nuo 1,5 iki 2,5 metų. Atskirais atvejais šis laikotarpis prasitęsia net iki 4 metų. Tiek laiko sugaištama vien tam, kad būtų patvirtintos Europos vaistų agentūros (EMA) ir Vakarų Europos šalių ekspertų išvados. Tai sąlygoja administracinių resursų trūkumas ir sudėtinga paraiškų vertinimo sistema.
 Tuo tarpu pagal ES direktyvą, sprendimai dėl vaistų kompensavimo turėtų būti priimami per 180 dienų. Lietuvoje ilgiausiai svarstoma paraiška Komisijai pateikta dar 2015 m., tai vaistinis preparatas, skirtas riebalų kiekiui kraujyje mažinti. Taip pat yra paraiškų, kurios vis dar svarstomos nuo 2017 ir 2018 metų. Tarp jų yra vaistai, skirti gydyti daugybinę mielomą, anemiją, prostatos vėžį, krūties vėžį ir kitas onkologines ligas, taip pat leukemiją, reumatoidinį artritą ir diabetą. Tai yra vaistai, kurių laukia mūsų šalies pacientai, kuriems jie gali būti gyvybiškai svarbūs. Būtina užtikrinti sklandų administracinį vaistų kompensavimo procesą, kad sergantieji reikalingą gydymą gautų laiku.

Ir tai tik kelios priežastys, ribojančios inovatyvių vaistų ir gydymo metodų prieinamumą Lietuvos pacientams. Visi sveikatos sistemos dalyviai, tarp kurių yra medikai, pacientų organizacijos bei vaistų gamintojai, nuolat aktyviai dalyvauja sveikatos politikoje, teikia pasiūlymus sprendimus priimančioms institucijoms vaistų prieinamumo, sveikatos priežiūros gerinimo ir kitais klausimais.
Jeigu norime užtikrinti tvarią sveikatos priežiūros sistemą, didinti inovatyvių vaistų prieinamumą ir gerinti Lietuvos pacientų sveikatą, būtina tas problemas išgirsti, į jas įsigilinti ir išspręsti. Tik tada pokyčių siekiančios iniciatyvos bus sėkmingos.