V.Slavinskytė-Pušklevič: apie akių dugno paslaptis

Agnė Bulanavičienė
2022-01-13
LSMU Kauno ligoninėje gydytoja oftalmologe-mikrochirurge dirbanti Viktorija Slavinskytė - Pušklevič sako, jog kelias iki šios išsvajotos specialybės nebuvo lengvas, tačiau įdomus. Daug iššūkių patyrusi medikė papasakojo, kuo ją patraukė ši specialybė, kaip atrodo žmogaus akių dugnas bei kodėl akių ligos vis jaunėja.
V.Slavinskytė-Pušklevič: apie akių dugno paslaptis
„Akis man – vienas gražiausių žmogaus organų. Kai apžiūriu paciento akių dugną, – jį matau tik aš viena, nė vienas mūsų plika akimi jo apžiūrėti juk negalime – man tai atrodo paslaptinga ir įdomu“ sako LSMU Kauno ligoninės gydytoja oftalmologė-mikrochirurgė Viktorija Slavinskytė – Pušklevič.

- Viktorija, esi minėjusi, kad studijuojant mediciną teko nueiti ilgą kelią ir jei reikėtų visa tai pakartoti, abejoji, ar ryžtumeisi…
- Taip, kelias iš tiesų buvo ilgas ir sudėtingas. Esu kruopšti, mėgstu įsigilinti, tad informacijos ieškodavau papildomai, vietoj grožinių knygų turiu sukaupusi didžiulę biblioteką medicininių. Studijos man kainavo daug laiko ir jėgų, bet tai nuostabi ir neįkainojama patirtis.
 
- Neseniai visuomenėje daug diskusijų sukėlė tyrimas apie medikų mobingą „Pažemintųjų palata“. Kaip buvo tavo atveju: ar studijuojant teko patirti psichologinio engimo apraiškų?
- Taip, buvo. Kai kurie dėstytojai kažkodėl nuvertino šeimos gydytojo specialybę. Jie sakydavo: „Nesistenkit per daug, nes vis tiek visi būsit šeimos gydytojais“. Tiesą pasakius, aš ir pati šeimos gydytojo specialybę rezidentūros pageidavimų sąraše rašiau antru numeriu. Man tiesiog pasisekė, kad įstojau ten, kur labiausiai norėjau (Šypsosi). Tikrai nemanau, kad šeimos gydytojo specialybė yra kuo nors atgrasi. Mano buvusios grupiokės, kurios, beje, puikiai mokėsi, dabar dirba puikiomis šeimos gydytojomis ir yra tuo patenkintos.
 

- O kaip apibūdintum rezidentūros patirtį?
- Rezidentūrą pradėjau Kauno klinikose. Mokslai buvo įdomūs, bet kartu ir sudėtingi. Per budėjimus tekdavo bandyti savo jėgas akių traumų kabinete. Kol buvau jaunesnioji rezidentė, į pagalbą ateidavo budintis gydytojas, o kai jau įgijau patirties, pati drąsiai atlikdavau trauminių žaizdų adaptavimą, svetimkūnių šalinimą.
Daug padėdavo ir vyresni kolegos, gydytojai, profesoriai. Būtent čia ir išmokau, kaip reikia dirbti su pacientais, įgijau patirties dirbdama su įvairiausia oftalmologine aparatūra, rengdavome įvairiausius straipsnius, studijas. Mano rezidentūros patirtis teigiama – su manim buvo elgiamasi draugiškai, etiškai ir daugelis dėstytojų noriai dalindavosi patirtimi, mokydavo, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Esu dėkinga mokytojams, kolegoms už visas suteiktas žinias, pasidalintą patirtį.
 
- Minėjai, jog oftalmologiją rezidentūros studijoms rašei pirmu numeriu. Kuo ši specialybė patraukė?
- Akis man – vienas gražiausių žmogaus organų. Kai apžiūriu paciento akių dugną, – jį matau tik aš viena, nė vienas mūsų plika akimi jo apžiūrėti juk negalime – man tai atrodo paslaptinga ir įdomu (Šypsosi). Įstoti į oftalmologiją atrodė misija – neįmanoma, nes kol studijavau mediciną, teko papildomai ir dirbti, kad galėčiau nusipirkti reikalingų knygų. O konkursas į šią vietą buvo labai didelis, tačiau man pasisekė.
 
- Sakai, akių dugnas tau atrodo paslaptingas. Papasakok, ką mato gydytojai jį apžiūrėdami.
- Dažnai kardiologai, šeimos gydytojai siunčia pacientus akių dugno apžiūrai, kad įvertintume regos nervo, kraujagyslių būklę. Tirdami akių dugną galime įžvelgti aterosklerotinių plokštelių susikaupimą kraujagyslių sienelėse, matyti jų pakitimus. Kai pacientas serga cukriniu diabetu, pradeda rastis naujadarių kraujagyslių, dėl ko laiku nenustačius ir nepradėjus gydyti galima prarasti regą. Vėlgi, jei įtarimą kelia pakitusi regos nervo spalva ar ribos (išplaukusios, tušuotos, paburkusios) gali būti, kad tai susiję su kraujotaka, galbūt net smegenų patologija. Gilėjanti regos nervo duobutė (ekskavacija) kelia įtarimą dėl glaukomos (liaudyje ji vadinama tyliuoju regėjimo vagimi), kuri veda regos nervo skaidulų sunykimo ir visiško apakimo link, todėl įtarus atliekami detalūs tyrimai. 
Taip pat akių dugno apžiūros metu įvertiname tinklainę, gyslainę – ar neatsirado kokių nors apgamų, degeneracijų. Apgamai būna ne tik odoje, bet ir akių tinklainėje. Juos reiktų stebėti: ar nedidėja, nes jie irgi kaip odoje gali transformuotis į melanomą. Dažnai profilaktinių tikrinimų metu randame tinklainės plyšimus, degeneracijas, kurios didina riziką įvykti tinklainės atšokai – tokiu atveju atliekamas gydymas lazeriu, kai tinklainę sutvirtiname lazerkoaguliantais.
Dar viena svarbi akies dalis yra geltonoji dėmė. Taip, mes ją visi turime. Jei geltonojoje dėmėje stebime pakitimus, būtina optinė koherentinė tomografija. Jos metu vizualizuojame visus tinklainės sluoksnius ir stebime, kuriame jų yra pakitimas ir ar reikalingas specialus gydymas.  
 

- Pakalbėkime apie pandemiją. Kas jai prasidėjus buvo sunkiausia?
- Buvo išties sudėtingas laikotarpis. Mūsų darbas – kontaktinis: kaip kitaip apžiūrėsime akių dugną, pamatuosime akispūdį ar atliksime diagnostinį tyrimą. Todėl per nuotolį sunkiausia buvo įvertinti pacientų būklę, o didžiausiu praradimu laikyčiau uždelstas pacientų ligų diagnozes, tokias kaip katarakta, glaukoma, geltonosios dėmės degeneracijas. Karantinų metu galėjau patarti tik dėl išsausėjusių akių, paviršinių akių uždegimų, išrašyti elektroninius receptus prieš pandemiją paskirtai ilgalaikei terapijai (gydant glaukomą).
 
- Įprasta manyti, kad akių ligos labiau vargina vyresnio amžiaus žmones, o ar pastebėjai, kad jos jaunėja?
- Taip, padaugėjo vaikų, kuriems diagnozuota trumparegystė, kuri nustatoma vis jaunesniame amžiuje, todėl tendencijos, nedžiugina, nes kuo jaunesniame amžiuje diagnozuojama, tuo didesnį minusą vaikas turės paauglystėje.
Šiuo metu su kolegomis dažnai pakalbame, kad pasaulį lydi ne tik COVID-19, bet ir trumparegių pandemija. Todėl rekomenduoju pasitikrinti regą kartą per dvejus metus visiems: ir vaikams, ir suaugusiems.


 
Dosjė
2005-2011 m. LSMU Medicinos akademija, medicinos magistro laipsnis.
2011 m. LSMU Medicinos akademija, medicinos studijų programos internatūra.
2011- 2014 m. LSMU ligoninė Kauno klinikos, akių ligų klinikos rezidentūra.
2014-11-04 -2017 12 mėn. Šilalės konsultacinės poliklinikos gyd. oftalmologė.
2014-11 mėn. iki dabar LSMU Kauno ligoninės Konsultacinės poliklinikos ir Dienos chirurgijos skyriaus gyd. oftalmologė-mikrochirurgė
2015-02 mėn. - iki 2021-02 Klinikos „Naujas Regėjimas“ gyd. oftalmologė- mikrochirurgė.
Nuo 2013-10-01 ESCRS ( European Society of Refractive Surgeons) narė; Lietuvos akių draugijos narė; Kauno oftalmologų draugijos narė; Vilniaus krašto akių ligų gydytojų asociacijos narė.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

    Kurortinėse vaistinėse gausu vaistus pamiršusių klientų

    Vasaros laikas neatskiriamas nuo išvykų ir atostogų. Visai nesvarbu ar renkamės ilgesnę kelionę, ar savaitgalio poilsį pajū...
    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Ministerija skatins rinktis tik pigiausius vaistus

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti kompensuojamųjų vaistų kainodarą, kuria skatintų pacientus rinktis tik vaistus s...

    Sveika šeima


    Aktyvių pramogų priešas – mėšlungis

    Karštos vasaros dienos, aktyvus sportas ar mėgavimasis vandens telkinių teikiamais malonumais gali pasižymėti ne tik smagiomis akimirkomis, bet taip pat ir veriančiu raumenų skausmu – mėšlungiu. Jis gali surakinti šlaunis, blauzdas, pėdas, kaklą, rankas, plaštakas, pilvą ir net raumenis ties šonkauliais. BENU vaistinės ekspert...

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Narkotikai karo lauke: visi kaltina visus

    Dar gegužės mėnesį Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė perėmusi intriguojantį rusų kario skambutį namo, kuriame jis prašė atsiųsti narkotikų. Tiesa, visomis įmanomomis nuodėmėmis priešus kaltina abiejų kovojančių šalių propagandos.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Diena, nepanaši į kitas
    Henrikas Vaitiekūnas Diena, nepanaši į kitas
    Egzistencija, pagrindžianti realybę
    Henrikas Vaitiekūnas Egzistencija, pagrindžianti realybę

    Naujas numeris