„Per pastaruosius metus slaugytojo profesija sulaukė didelio pasitikėjimo ir įvertinimo, suteikiant vis didesnes atsakomybes ir svarbesnį vaidmenį gydymo įstaigų gyvenime. Daugiausiai laiko greta pacientų ir jų artimųjų praleidžiantys slaugytojai visada buvo svarbūs, tačiau šiandien jų vaidmuo yra dar labiau išaugęs“, - sako VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vyriausioji slaugytoja – slaugos administratorė Vida Kavaliauskienė.
- Slaugos mokslui bei klinikinei praktikai paskyrėte jau daugiau nei tris dešimtmečius. Ką jums pačiai reiškia slaugytojos profesija ir darbas su pacientais?
- Slaugytojo darbas yra atsakingas: šis specialistas rūpinasi, pataria, globoja. Šiame darbe reikia ne tik žinių ir išmanymo, bet ir atitinkamų asmeninių savybių: kantrybės, emocinio stabilumo, atjautos. Darbas – ne iš lengvųjų, tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai.
Vis dėlto džiugu, kai gali padėti žmogui. Kartais užtenka pasakyti gerą žodį, kuris paliečia ne tik paciento mintis, bet ir širdį. Manyčiau svarbus yra ir slaugytojo bei paciento tarpusavio bendravimas. Pacientų pasitikėjimas skatina kuo geriau atlikti skirtas užduotis. Kad kokybiškai suteiktume slaugos paslaugas, svarbus charakterio lankstumas, gebėjimas savarankiškai atpažinti slaugos problemas, kūrybiškai įgyvendinti slaugos veiksmus. Šiame darbe svarbu gebėti ir suprasti, išklausyti, ir priimti pacientui bei jo artimiesiems tinkamiausius sprendimus.
- Sveikatos priežiūros srityje slaugytojas bene visada yra arčiausiai paciento. Kokių profesinių ir asmeninių savybių prireikia šiame darbe?
- Medicinos darbuotojų profesija – sunki, kupina iššūkių, kliūčių, nerimo, tačiau yra prasminga. Mes saugome žmonių sveikatą, gelbėjame gyvybes, suteikiame vilties, o visapusiškas vienas kito supratimas leidžia nepasiduoti rutinai ir verčia nuolat tobulėti. Slaugytojas yra dešinioji gydytojo ranka. Jis pirmasis ligos iškamuotam ligoniui paduos vandens, nušluostys ašarą. Slaugytojas jaučia ne tik atsakomybę už atitinkamą elgesį su pacientu, bet ir turi visapusiškai išmanyti savo darbą, išlaikyti pagarbą žmogui, gebėjimą ir norą bendrauti, padėti sergančiajam. Gerumas ir gailestingumas užuojauta ir atidumas kančiai, rūpestis ir pasiaukojimas yra ypač svarbūs šioje srityje. Taip pat slaugytojo darbe svarbūs komunikavimo, bendradarbiavimo gebėjimai, atsakingas požiūris, greita orientacija ir pasitikėjimas savimi. Kad ir kokia sudėtinga situacija pasitaiko, slaugytojas turi išlikti ramus.
- Esate Rokiškio PASPC vyriausioji slaugytoja – slaugos administratorė. Administracinis darbas taip pat reikalauja specialių gebėjimų.
- Man atrodo, kad dirbant administracinį darbą svarbiausia savyje suvokti, jog esi tik vienas iš sraigtelių, kurio funkcija sujungti įstaigos ir darbuotojo interesus. Kad nėra nereikšmingų ar mažų darbų, kad visi darbuotojai yra vienodai svarbūs. Svarbiausia – darnus kolektyvas. Jeigu jis toks – viskas būna puiku. Dažniausiai sunkumai užklumpa tada, kai darbuotojai suserga ir reikia surasti, kas galėtų už juos dirbti. Didelis iššūkis – darbuotojų trūkumas. Atrodo, kad jų užtenka, bet kai ateina atostogų metas ar ligos, jų trūksta.
Kolektyvui esu dėkinga už gerumą, nuoširdumą, supratingumą ir pagalbą vieni kitiems.
- Kaip pavyksta kolektyvą motyvuoti, mobilizuoti bendram komandiniam darbui?
- Stengiuosi nenaudoti kumščio politikos. Mūsų įstaigos darbuotojai yra lojalūs darbovietei ir visada į mano prašymus atsako teigiamai. Man belieka stengtis, kad įgyvendinant gydymo įstaigos tikslus, nenukentėtų darbuotojo interesai. Niekada nekeliu balso. Viskas išsprendžiama gražiuoju ir viskas suderinama. Ir mes vieni kitus suprantame, slaugytojos man visada padeda, niekada nesako „ne“.
- Sukaupusi ilgametę patirtį, kokius pasikeitimus slaugos srityje išskirtumėte kaip pažangius, situaciją keičiančius į gera?
- Per pastaruosius metus slaugytojo profesija sulaukė didelio pasitikėjimo ir įvertinimo, suteikiant vis didesnes atsakomybes ir svarbesnį vaidmenį gydymo įstaigų gyvenime. Daugiausiai laiko greta pacientų ir jų artimųjų praleidžiantys slaugytojai visada buvo svarbūs, tačiau šiandien jų vaidmuo yra dar labiau išaugęs.
Ir pats darbas keitėsi: diegiamos naujos informacinės technologijos, modernėja slaugos ir medicinos įranga, slaugytojas privalo kelti kvalifikaciją. Slaugytojas dabar savarankiškai gali konsultuoti pacientus, paskirti tyrimus ir vertinti jų rezultatus, aptarti savikontrolės priemones, vaistų vartojimo ypatumus. Taip pat suteikta teisė pratęsti gydytojo paskirtą tęstinį lėtinės ligos gydymą, kai paciento būklė stabili. Džiugu, kad atsirado daugiau savarankiškumo – dabar slaugytojas yra savo srities profesionalas.
- Kaip keičiasi slaugytojo vaidmuo tarp visų sveikatos priežiūros specialistų?
- Anksčiau slaugytoja buvo gydytojo asistentė, o dabar yra daugiau atvertų galimybių.
Tiesa, pacientai tampa reiklesni, kiekvienas su savais lūkesčiais, norais. Dabar jie, kaip čia pasakius,... yra piktesni, turi didelių lūkesčių. Manau, kad tai lemia greitas gyvenimo tempas – jie nebegali laukti, jiems reikia čia ir dabar. Anksčiau pacientai būdavo kantresni, nuoširdesni, jautresni ir tiesiog padėkodavo medikams. Dabar tai yra užmirštama.
Aišku, mums visada reikia išklausyti ir suprasti. Ir slaugytojas visada turi gražiuoju bendrauti su pacientui ir stengtis kuo geriau jam padėti.
Dosjė
Išsilavinimas:
1985-1987 m. – A.Domaševičiaus medicinos mokykla.
2017 m. įgyta psichikos sveikatos slaugos specializacija.
Profesinė patirtis:
1987 m. – VšĮ Rokiškio ligoninė med. sesuo.
1988 m. – Vaikų konsultacija pediatrinės apylinkės med. sesuo.
1998m. – Vaikų konsultacijos vyresnioji slaugytoja-slaugos administratorė.
2001 m. – iki dabar VŠĮ Rokiškio PASPC vyriausioji slaugytoja-slaugos administratorė.
.jpg)
Komentuoti: