Vilma Brukienė: milijonieriais tapti negresia

Greta Vanagienė
2023-04-06
Jei manote, kad odontologija – aukso kasykla, neapsigaukite – aukso amžius baigėsi. „Duonai ir sviestui užteks, bet dėl sočios ateities teks pakovoti iš peties“, – įsitikinusi Odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. Vilma Brukienė. Šiandien naujienos diegiamos kas mėnesį: keičiasi technika, naujos medžiagos, gydymo metodai. Konkurencija milžiniška. Mat Europoje turime didžiausią odontologų skaičių, tenkantį vienam gyventojui.
Vilma Brukienė: milijonieriais tapti negresia
„Valstybė profilaktikai skiria centus, o protezavimui – milijonus. Ne mes kalti, kad esame bedančių tauta“, – sako Odontologų rūmų tarybos pirmininkė prof. Vilma Brukienė.

- Privačių odontologų kabinetų daugiau nei parduotuvių. Kodėl taip neišplėtotos odontologų paslaugos valstybiniame sektoriuje? Retas renkasi gydyti dantis poliklinikoje.
- Pasaulyje odontologija yra privati. Likome vieni paskutiniųjų Europoje, kur dar deklaruojame nemokamą valstybinį gydymą. Bet tai – tik deklaracija, nes už tą dvidešimt eurų, kur valstybė skiria žmogui per metus, ką čia bepadarysi. Veikia tik solidarumo principas: į viešąjį sektorių dantų gydyti ateina tik dvidešimt procentų pacientų. Socialiai tai neteisinga, nes tie dvidešimt procentų gauna šimtą procentų žmonių pinigų.
 
- Su tuo dvidešimt eurų bandoma siųsti žinutę visuomenei. Kokia ji?
- Burnos ligos vadinamos blogos elgsenos ligomis. Per devyniasdešimt procentų dantų ligų atvejų galima išvengti, jei žmogus tinkamai prižiūrės dantis. Mes kažkodėl manome, kad dantų ligos, pavyzdžiui, ėduonis – natūralus senėjimo procesas. Taip nėra. Valstybinės odontologijos yra net per daug. Pažangiose pasaulio šalyse žmonės už odontologinę priežiūrą moka patys. Pas mus gi valstybė moka pinigus už dantų nepriežiūrą. Jei visą gyvenimą nesirūpinai dantimis, sulaukęs pensinio amžiaus gali gauti valstybės kompensaciją protezavimui. Vaikų atvejų dantis protezuoti reikia ne dėl retų ligų, o dėl elementarios nepriežiūros. Tėvams siunčiame žinutė – nesirūpink, kai reikės kovoti su pasekmėmis – nemokamai suprotezuosime. Tėvai daug metų neveda vaikų pas odontologą, paskui jie gydomi tretinio lygio gydymo įstaigose taikant bendrinę nejautrą. Profilaktikai mokame centus, o protezavimui – milijonus.

 
- Kaip tuomet lietuviai atrodo suomių akimis, kur jei vaiko dantukai sugedę, tėvams gresia teisinė atsakomybė?
- Skandinavų akimis mūsų situacija būtų visiškas skandalas. Tose šalyse tėvams iš tiesų gresia teisinė atsakomybė už vaikų nepriežiūrą. Pas mus gi mažai kas supranta, kad vaikų burnos sveikata yra tėvų atsakomybė. Sąmoningumo labai trūksta. Mažiausiai iki septynerių metų tėvai privalo vaikams valyti dantis.
 
- Neseniai Odontologų rūmai ėmėsi neįgaliųjų vaikų dantų gydymo ir prevencijos projekto. Kaip ir minėjote, valstybė prevencijai skiria centus. Savais resursais tai darote?
- Tik savomis lėšomis. Neįgalieji palikti užribyje. Per asociacijas suburiame šeimas, kurios augina neįgalius vaikus ir vykstame pas juos patys, mokome burnos higienos, priežiūros. Taip pat su tarptautinio fondo pagalba turime akciją, kurioje dalyvauja ne tik neįgalieji, bet ir vaikai, besilaukiančios moterys. Tai bus ilgalaikis projektas, apimantis vienuolika mokyklų. Trejus metus moksleivius mokysime tinkamos burnos higienos, reguliariai juos lankysime ir aprūpinsime priemonėmis. Norime išugdyti jaunąją kartą, mokančią rūpintis burnos higiena, ir pakeisti požiūrį, kad tai – valstybinė atsakomybė.
- Ir kenčiantiems kare kolegoms ne sykį padėjote. Panašu, užsiimate humanitarine pagalba. O Odontologų rūmai ne kartą buvo kaltinami lupikavimu...
- Nelabai suprantu, kodėl mus vis kaltina neskaidrumu. Kaip mūsų organizacija gali būti neskaidri, kai yra nuolat vertinama audito, nuolat aukojame labdarai. Šviesdami savo narius bendradarbiaujame su Valstybine mokesčių inspekcija, organizuojame seminarus.
Odontologų rūmai negali patikrinti, kiek mūsų nariai sumoka mokesčių, tai – Mokesčių inspekcijos prerogatyva. Mes visada atsiimdavome, kad odontologijos kainos per didelės, bet kainas reguliuoja rinka. Kai pamėginome prasižioti apie kainas, iškart sulaukėme iš Konkurencijos tarybos įspėjimo. Esame politikų kaltinami ir dėl kainų, ir dėl to, kad esame bedančių tauta.
 
- Nepaisant visos kritikos, vis tiek siekiate susigrąžinti licencijavimo galimybę, kuri iš Odontologų rūmų buvo atimta?
- Politikai mus už tai ir atakuoja, kad norime susigrąžinti licencijavimo veiklą. Manyta, kad mes iš to finansiškai pelnomės. Bet 16 metų vykdydami licencijavimą iš to negavome nė kapeikos, viską darėme iš savo pinigų. Kai netenki funkcijų, nereikia jų ir vykdyti – susitaupo. Buvo tikimasi, kad atėmus licencijavimą mūsų nariai išsilakstys, bet bendruomenė – solidari ir tiki idėja. Savivalda yra ateitis. Kas gali geriau žinoti apie sektorių, jei ne mes patys. Kai žmonės visiškai nesusiję su medicina tvarko medicininius reikalus, sulaukiame kuriozų. Pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijos gydymas užskaitomas kaip odontologų tobulinimosi valandos. Kai vykdėme odontologų priežiūros funkcijas, tokių paradoksų nebūdavo. Dabar vadybininkai skaito paskaitas medikams. Palaida bala...

 
- Odontologų bendruomenės vėliavą nešate pakelta galva ir, panašu, nemažai gero nuveikėte per savo kadenciją.
- Kolegų parama ir palaikymas suteikia jėgų. Sprendimus priimame kolegialiai, dėl to jaučiuosi drąsiau.
Mano didžiulis interesas buvo išjudinti profilaktiką. Tikiuosi šie projektai bus tęstiniai. Kitų tokių profilaktikos programų Lietuvos mastu nėra. O odontologijos sektoriuje dar reikia daug ką nudribti. Mano kadencijos metu pats laikas, įvykiai, karas Ukrainoje padiktavo, ką turime daryti, kur link orientuotis.

 

Dosjė
1998 m. baigė Kauno medicinos akademijos Stomatologijos fakultetą ir įgijo gydytojo – odontologo kvalifikaciją.
1999-2002 m. atliko vaikų odontologijos rezidentūrą VU MF Odontologijos institute ir įgijo vaikų odontologo kvalifikaciją.
Nuo 2002 m. dirba gydytoja vaikų odontologe VUL Žalgirio klinikoje.
2002-2007 m. dirbo asistente VU MF Odontologijos institute.
2007 m. VU eksternu apgynė daktaro disertaciją „Lietuvos 15-16 metų amžiaus paauglių dantų būklės įvertinimas“. Už tai suteiktas biomedicinos mokslų daktaro vardas. 2007-2010 m. dirbo lektore, nuo 2010 m. – docente, nuo 2020 m. – profesore VU MF Odontologijos institute.
Nuo 2012 m. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos narė,
2012-2016 m. Odontologų rūmų Profilaktikos programų koordinavimo komisijos pirmininkė.
2016-2020m. – Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos pirmininko pavaduotoja.
Nuo 2020 m. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos pirmininkė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką žūtbūt privalome turėti kartu su savimi?

    Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisv...
    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Vaistinių lentynose trūksta kompensuojamųjų vaistų

    Pasibaigus pandemijai daugelis šalių susidūrė su vaistų trūkumu. Ir nors pamažu galima atsikvėpti, nes gamybai susireguliuo...

    razinka


    Sveika šeima


    Kai terapeutas – miškas

    Sąmoningas buvimas miške mažina stresą, gerina nuotaiką ir atkuria psichologinę būseną, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriai, vieninteliai Lietuvoje siūlantys podiplomines Miško terapijos studijas. Tuo metu Miško terapijos seansų dalyviai kviečiami visais sensoriniais pojūčiais – r...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Stop internetui ar „skrolinam“ toliau?

    Antraštėse paprastai internetas piešiamas neigiama spalva: kelia depresiją, nerimą, trikdo miegą. Tačiau naujausias tyrimas rodo, kad viskas gali būti priešingai, o asmenų, besinaudojančių internetu, gerovės lygis aukštesnis už tų, kurie internetu nesinaudoja.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Henrikas Vaitiekūnas Yra liga, kurios galbūt... nėra
    Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko bijo Šolcas, Macronas ir Erdoganas?
    Sparnuotieji spąstai
    Henrikas Vaitiekūnas Sparnuotieji spąstai

    Naujas numeris