V.Grakauskienė: skubiosios medicinos gydytojai – viena varomųjų jėgų

Aneta Vaitkienė
2023-03-17
Vilma Grakauskienė – viena pirmųjų Lietuvos skubiosios medicinos rezidentų, tam tikra prasme mūsų skubiosios medicinos pionierių, padėjusių sukurti ir įtvirtinti šios specialybės viziją. Nusprendusi pašvęsti gyvenimą dinamiškam, iššūkių pilnam darbui, ji dar nė karto nepasigailėjo dėl tokio sprendimo.
V.Grakauskienė: skubiosios medicinos gydytojai – viena varomųjų jėgų
„Pailsėti ir pavalgyti su kolegomis einame pakaitomis, kad postas niekuomet neliktų be priežiūros“, - sako Vilma Grakauskienė – viena pirmųjų Lietuvos skubiosios medicinos rezidentų.

- Skubios medicinos rezidentūros programa, jums mokantis, buvo dar visiškai nauja. Ar visiems darbo iššūkiams ji jus parengė? Ar studentai turi įtakos mokymosi programai?
- Iš tikrųjų programa atnaujinama kiekvienais metais. Kasmet mes, rezidentai, turėjome tam tikrų pastebėjimų, tarkim, kur mums reiktų daugiau žinių, ir džiaugiuosi, kad mūsų programos vadovai ir universitetas rimtai į tai žiūri. Galėjome keisti ciklus, juos pailginti arba patrumpinti. Tarkim, daugiau atsirado intensyvesnio darbo reanimacijos palatose, daugiau intensyvios priežiūros patirties, sumažėjo kai kurie terapiniai ciklai. Dabartinėje programoje yra pokyčių, kurių neturėjome mes: rezidentai dabar jau gali mokytis iš mūsų, dirbančių skubiosios medicinos gydytojų, o mes tokios galimybės neturėjome.
Vis dėlto nė viena rezidentūros programa neparengia realiam darbui šimtu procentu, todėl džiaugiuosi, kad rezidentūros metu papildomai dirbome medicinos gydytojais ne tik universitetiniuose centruose, bet ir periferinėse ligoninėse, įgavome savarankiško darbo įgūdžių.
 
- Kokios jūsų, kaip skubiosios medicinos gydytojo, funkcijos priėmimo skyriuje?

- Dirbu keliose ligoninėse, ir jose mano funkcijos yra skirtingos. Tarkim, RVUL Skubiosios medicinos skyriuje turime du postus ir atsakomybes rotuojame. Kai dirbame antrajame poste, atsakome už galvos traumas bei akių sužeidimus. Budinčio oftalmologo didžiąją paros dalį nėra, esame mes. Antrajame poste tipinis pacientas – tai „pjoviau metalą, įkrito krislas“, vyresnio amžiaus parkritęs ir galvą prasiskėlęs žmogus, alkoholio pavartojęs ir nukritęs asmuo. Savaitgaliais ar po pašalpų išmokų tokių pacientų ypač daug.
O kai esame atsakingi už pirmąjį postą, mes – priėmimo skyriaus vyriausieji budintys. Sprendžiame viską: ir konfliktines situacijas, ir tarpskyrinius derinimus, ir bendraujame su kitomis ligoninėmis. Atsakome už reanimacinę palatą, kur patenka visi sunkiausios būklės pacientai, politraumos, insultai, kraujavimai, komos... viskas, kas reikalauja dėmesio bei aktyvių veiksmų čia ir dabar. Konsultuojame ir prižiūrime stebėjimo palatą, terapinio profilio pacientus, kuriuos perduoda kiti specialistai. Tai – platus, nenuspėjamas, dinamiškas ir įdomus darbas.
 
- O tie, kurie išnaudoja priėmimo skyrių kaip polikliniką?
- O, taip! Tokių pacientų yra labai daug. Su jais, tiesa, dažniausiai susiduria mūsų terapeutai arba medicinos gydytojai, dengiantys terapinį postą. Šie pacientai dažniausiai apžiūrimi kabinete su minimaliomis intervencijomis, į stebėjimo palatą, kur reikalingas jau rimtas gydymas, jie nepatenka. Iš tikrųjų tokie pacientai apsunkina darbą priėmimo skyriuje. Gerai būtų, jei poliklinikos turėtų budintį ekstra gydytoją. Tiesiog toks budintis šeimos daktaras, terapeutas, pas kurį žmonės registruotųsi būtent dėl skubių atvejų. Tai tikrai palengvintų mūsų gyvenimą.
 
- Darbas dinamiškas, nenuspėjamas ir... nešantis didelį psichologinį krūvį?
- Psichologinis krūvis mūsų darbe iš tiesų didelis. Ne vien tik dėl intensyvaus darbo, kuris tuo metu gali atrodyti jau viršijantis tavo ribas. Mūsų darbe yra ir daug bendravimo: su kolegomis, pacientais, jų šeimos nariais.
Aš pati dar nesu kreipusis dėl psichologo pagalbos, bet žinau, kad turime tokią galimybę tai padaryti nemokamai, ir žinau kolegų, kurie pradirbę priimamajame panašų laiką kaip ir aš tokia galimybe pasinaudojo.
 
- Kaip atrodo jūsų darbo diena?
- Skirtingose įstaigose ta diena skirtingai atrodo, mat kiekvienoje jų skubiosios medicinos vizija yra šiek tiek kitokia. Mes atliekame skirtingas funkcijas, kol kas nėra unifikuoto mechanizmo. Prasidėjus budėjimui pakalbame su kolegomis iš praėjusios pamainos, jie perduoda budėjimą, informuoja apie pacientus. Tuomet juos apžiūrime naujomis akimis, priimam sprendimus.

O tada tiesiog laukiame telefono skambučio: „Ateikite“ arba „Atbėkite“. Jei tuo metu žiūriu pacientą ir jo būklė lengvesnė, metu viską tiesiog vidury pokalbio ir bėgu.
Dienos eigoje reanimacinėje ir stebėjimo palatose tenka konsultuoti sunkesnės būklės pacientus, kuriems reikia daugiau dėmesio; ir kabinete, kur renkasi ne taip stipriai negaluojantys pacientai. Kartais net registratūroje tenka konsultuoti, padėti slaugytojoms pacientus išrūšiuoti ir tinkamai nukreipti. Kartais reikia socialinio darbuotojo, kartais – organizuoti pervežimą į kitą įstaigą, ką sunku logistiškai išspręsti, nes neturime įtakos transporto srautams. Būna, pacientai ir po keturiolika valandų guli laukdami, kol bus išvežti, ir tai, žinoma, jiems malonumo neprideda.
Taip pat turime visiškai naują (antras mėnuo) telemedicinos projektą, kai galime padėti kolegoms iš kitų rajonų ligoninių nuotoliniu būdu. Pasitelkę vaizdo ryšį ir specializuotą įrangą galime ne tik informaciją išgirsti, bet ir pacientą per nuotolį apžiūrėti, susipažinti su jo duomenimis ir priimti sprendimus, tarkim, dėl transportavimo į trečio lygio ligoninę ar dėl papildomų tyrimų.
Nė viena diena nėra panaši į kitą. Kiekvieną sykį vis kitoks intensyvumas, vis kitokie iššūkiai, vis kitokios problemos. Ir visa tai – mažiausiai dešimt, standartiškai dvylika, o kartais – ir dvidešimt keturias valandas, žiūrint koks mano grafikas. Pailsėti ir pavalgyti su kolegomis einame pakaitomis, kad postas niekuomet neliktų be priežiūros.
 
- Kaip, jūsų nuomone, galėtume pakeisti sovietinį priimamojo įvaizdį ir parodyti, kad tai skubiosios medicinos skyrius?

- Skubiosios medicinos gydytojai dirba kartu su visa komanda, kad taptų modernia diagnostikos ir gydymo įstaiga, skirta pacientams, kuriems reikia neatidėliotinos pagalbos. Jau ilgas kelias nueitas, dar ilgesnis laukia, tobulėti tikrai yra kur. Ir skubiosios medicinos gydytojai yra viena varomųjų jėgų, paverčiančių priėmimo skyrių skubiosios pagalbos skyriumi. Tas darbas jau matomas, o informacijos sklaida apie jį – ne mažiau svarbi. Jau net ir šitas straipsnis – tai vienas tokių žingsnių. Ateityje jų norėtųsi daugiau.

 
Dosjė
Išsilavinimas:
2007-2013 m.  Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto medicinos magistro laipsnis.
2013-2021 m. Vilniaus universiteto skubiosios medicinos rezidentūra.
Darbovietės:
RVUL Lazdynų ligoninės Skubiosios pagalbos skyrius
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Skubiosios pagalbos skyrius
Klinika „Affidea Lietuva“

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Mobiliosios vaistinės: pseudo priemonė ar naudinga iniciatyva?

    Mobiliosios vaistinės: pseudo priemonė ar naudinga iniciatyva?

    Apie tai, kad gyventojams yra sudėtinga atvykti įsigyti vaistų, yra kalbama ne vienerius metus. Vienas pasiūlymų – mobiliųjų...
    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Nėra paso – nebus ir vaistų

    Vaistininkai ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena: pacientai įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuoja...

    razinka


    Sveika šeima


    Implantams – reikalavimai, tamponams – jokių?

    Naujas tyrimas atskleidė, kad tamponuose yra toksiškų metalų, įskaitant šviną ir chromą, tad milijonai moterų galimai patyrė neigiamą poveikį sveikatai. Lietuvos akušeriai ginekologai teigia nusivylę tiek gamintojais, tiek šalies institucijų darbu: „Įvairiausiems dantų implantams taikomi tam tikri re...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    Tyrėjai: sapnas, galintis virsti realybe

    Kolumbijos universiteto mokslininkai testuoja vaistą, kuris, remiantis ankstyvaisiais tyrimais, gali pratęsti moterų vaisingumą penkeriais metais ir padėti joms gyventi ilgiau bei sveikiau. „Kiaušidžių senėjimas yra pagrindinis moterų senėjimo veiksnys. Šio tyrimo rezultatai – pirmieji žmonijos istorijoje &n...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
    Henrikas Vaitiekūnas Ko­lek­ty­vi­nis pro­tas ar ban­dos jaus­mas?
    Nesisteminis revizionizmas
    Henrikas Vaitiekūnas Nesisteminis revizionizmas
    Pseudomokslas apie makalienę
    Henrikas Vaitiekūnas Pseudomokslas apie makalienę

    Naujas numeris