Tas nelemtas trisdešimtmetis
Dažnai galima išgirsti, kad žmogaus gyvenime kritinis skaičius yra trisdešimt. Nuo tada dar nematytos ir nesutiktos problemos viena po kitos užpuola žmogų – sunkiau numesti svorį, atsiranda pirmoji gąsdinanti raukšlė. „Atrodo, kad būnant dvidešimties viskas taip paprasta – nėra jokių problemų, o veido oda švyti. Ir tada žengus į ketvirtą dešimtmetį viskas pasikeičia“, – pasakoja Ligita, kuri teigia, kad prieš tai su veido oda daug problemų neturėjo.
 
Kas gi pasikeitė po jaunimo labiausiai nelaukiamo gimtadienio? Moters atsakymas paprastas: „Mano veido oda.“ Laukui bėgant ant jos atsirado raudonos dėmės, kai kurios vietos – dažniausiai aplink nosį, ant kaktos ar net žandų – ėmė pleiskanoti. Iki šiol neturėjusi tokių problemų, Ligita susirūpino, kad kažkas ne taip. Nemalonūs deginimo ir niežėjimo simptomai ją paskatino apsilankyti pas dermatovenerologą. „Prisipažinsiu, niekada nebuvau girdėjusi apie veido erkutes, tad diagnozė buvo naujiena“, – tęsia pasakojimą ji.
 
Kremukas po kremuko
Iš pradžių Ligitai buvo skirtas kremas, kuris turėjo suvaldyti nemalonius veido erkės sukeliamus pojūčius. Kaip ji pati teigia, tai padėjo trumpam, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje rezultatų nedavė. „Su šiuo „padarėliu“ žaidžiau dvidešimt metų. Tai kaip užsitęsęs Monopolio žaidimas – niekaip nepavyksta nugalėti“, – teigia moteris ir užsimena, kad vėliau sužinojo, jog visai ne tai turėjo gydyti.
 
Per tuos ilgus metus buvo ne vienas vizitas ir ne vienas kremo buteliukas, kuris tik trumpam sumažindavo diskomfortą. „Kurį laiką jau buvau apleidusi veido odą, nes paprasčiausiai pabodo kovoti. Bet simptomai vis stiprėjo, o prieš penkerius metus mano veido oda tapo vis labiau raudona“, – pasakoja ji. Ligitai vėl teko grįžti į gydytojo kabinetą, kur išgirdo, kad ant veido turi rožinę.
 
Moteris atsidūsta prisiminusi, kaip iš gydytojų išgirdo, kad ši liga nepagydoma. Iš pradžių Ligita jau buvo nusiteikusi, kad raudonais žandais teks vaikščioti visą likusį gyvenimą. „Viena specialistė pasiūlė pasidomėti lazeriu. Žinoma, įspėjo, kad tai nėra ilgalaikis sprendimas ir reikės kas tam tikrą laiką sugrįžti procedūroms. Tai man įžiebė viltį“, – taria ji.
 
Dar ne pabaiga
Viltis ruseno kiek per ilgai, o veiksmų imtasi tik neseniai. Paklausus, kodėl iškart nebandė veido odos gydytis lazeriu, Ligita atsako, kad delsimas kartais tampa per gera drauge. „Vis susimąstydavau apie procedūrą, bet dažniausiai vasaros metu, kada didžiausias diskomfortas. O juk tada negalima jos atlikti. Taip ir patekdavau į užburtą ratą – žiemą pamiršdavau, vasarą atsimindavau“, – priežastį įvardija moteris.
 
Ir praėjus penkiems metams išaušo diena, kai paėmus telefoną į rankas ji kreipėsi į privačią kliniką. Kaip Ligita juokauja, nors ir žinojo, kad lazerio procedūros per pirmą vizitą negalės darytis, naiviai tikėjosi, kad tai įmanoma, nes naudoti kremukus per tiek metų jau buvo pabodę.
 
„Vizito metu dermatovenerologė pastebėjo, kad mano veido rožinė eina koja kojon su erkute, kuri buvo įsitaisiusi ir ant blakstienų, todėl niežtėjo akis. Oda buvo pleiskanojanti, raudona ir turėjo spuogelių“, – moters teigimu, dėl šių priežasčių ji negalėjo atlikti procedūros, nes pirmiausia reikėjo gydyti uždegimą.
 
Kaip gydytoja paaiškino, seniau reikėjo pirma naikinti ne erkutę, o pačią rožinę. Tam buvo išrašyti vaistai, turintys pagerinti odos būklę, ir kito vizito metu būtų galima atlikti procedūrą. Dabar pašnekovė teigia besidžiaugianti minkšta oda ir sako, kad tik įpusėjo gydymo kelią. „Užtrukau dvidešimt metų kovodama su erkute, kai pasirodo, reikėjo gydyti ligą. Dar laukia ne viena procedūra, bet tikiuosi, kad raudoni žandai liks praeity“, – viliasi Ligita.

---

 
Interviu su specialistu
Plastinės chirurgijos ir estetinės medicinos klinikos „Clinicus“ gydytoja dermatovenerologė Agnė Bagdonė:
 
- Ar šiandien vis dar svarbus veido erkutės nustatymas ir gydymas?
- Dabar niekas nebedaro erkutės tyrimo, mes tiesiog jos nebeieškome. Pastebime odos ligą, žinome, kokia jos kilmė ir tada taikome gydymą. Pavyzdžiui, labiau reiktų kalbėti apie veido rožinę, kuri gali būti susijusi su erkutės buvimu odoje, tačiau pačios erkutės akcentuoti nereiktų.
 
- Seniau nustatant veido odos ligas buvo akcentuojama erkutė, tačiau, kaip minėjote, šiuo metu aktualesnė yra pati odos liga. Kodėl?
- Taip yra todėl, kad veido rožinei gydyti yra skiriami vaistai, kurie kartu veikia ir pačią erkutę.
 
- Kokie simptomai išduoda, kad žmogui pasireiškė rožinė?
- Rožinė pasireiškia lokalizuotu bėrimu ant nosies, skruostų, kaktos, smakro, kartais odos liga apima kaklą, dekoltė, užausio zoną. Kartais gali pasireikšti ir akių ar nosies rožinė. Patyręs specialistas rožinę atpažįsta vizualiai, be specifinių tyrimų, tačiau diagnozei patvirtinti gali būti atlikta odos biopsija. Dažnai rožinei būdingas paveldimumas, ligos atsiradimui įtakos gali turėti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, smarkus nudegimas saulėje, Demodex erkutės.
Esant lėtiniam ir progresuojančiam odos uždegimui, vadinamam rožine, laikinas paraudimas gali virsti nuolatiniu. Negydoma rožinė išsivysto į nuolatinį raudonį centrinėje veido dalyje ir ši odos liga vadinama eritroze. Kai be pastovaus raudonio atsiranda odos paviršiuje matomos kraujagyslės, pūlinukai, dermatologai įprastai diagnozuoja kuperozę.
Negydoma rožinė ardo odos vientisumą, ji tampa grublėta ir sukelia diskomfortą, todėl kuo anksčiau kreipiamasi į gydytoją, tuo lengviau kontroliuoti ligos eigą ir odos būklę.
 
- Rožinė yra nepagydoma liga, kaip reiktų su ja susigyventi?
- Siekiant išmokti gyventi su rožine, privalu vengti odos būklę bloginančių veiksnių: saulės, pirčių, karšto ir aštraus maisto, alkoholio, intensyvaus fizinio krūvio. Rekomenduojama rinktis raustančiai odai tinkamą dermatologinę kosmetiką, naudoti gydytojo paskirtus vaistus. Tiesa, vaistų nuolat vartoti nereikia –  tik paūmėjimo atvejais, kai paskiria gydytojas. Taigi, nors liga linkusi sparčiai progresuoti, ji gali būti efektyviai kontroliuojama.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!