- Kaip vyksta psichologinės pagalbos teikimo procesas visuomenės sveikatos biure?
- Požiūris į pagalbą piktnaudžiaujantiems alkoholiu ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis bei jų artimuosius tapo daug platesnis, sudarytos daug geresnės sąlygos besikreipiantiems. Siūlome anoniminę pagalbą, nemokamai, neribotą skaičių konsultacijų. Stengiamės suteikti tiek pagalbos, kiek jos reikia. Priklausomybių konsultanto tikslas – įvertinti situaciją, suteikti emocinę paramą, motyvuoti pokyčiams. Jei reikia, tarpininkauti ar palydėti ieškant tinkamų gydymo ar reabilitacijos būdų. Teikti palaikymą, kol žmogus gali ten patekti. Po gydymo – padėti išbūti blaivybėje. Svarbus darbas su artimaisiais, jei jie pasiruošę bendradarbiauti ir mato tame prasmę.
 
- Ar mes čia kalbame apie visas priklausomybes?
- Taip, žmonės kreipiasi dėl įvairių priklausomybių. Tačiau priklausomybė nuo alkoholio – apie 70 proc. visų atvejų. Pasibaigus pandemijai, besikreipiančiųjų skaičius grįžo į priešpandeminius mastelius ir netgi padidėjo. Be to, pastebimai pasikeitė kontingentas. Ateina jaunesni žmonės, daugiau moterų. Daugiau žmonių, kurie ateina domėdamiesi, ar normalu taip vartoti, ar tai jau problema. Ateina priklausomų asmenų artimieji – mamos, kurių suaugę vaikai vartoja alkoholį ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas.
 
- Sakote ateina mamos, o sutuoktinių irgi sulaukiate?
- Vartojančių asmenų šeimos nariai pagalbos kreipiasi vis dar retai, bet dažniau nei anksčiau. Artimieji net neįtaria, kokia didžiulė jų įtaka yra šioje situacijoje. Žodis „kopriklausomybė“ girdimas dažniau. Ir tai džiugina. Piktnaudžiavimas kenkiančiomis medžiagomis paveikia visos šeimos gyvenimą. Vienokia ar kitokia pagalba tikslinga artimiesiems. Kai tai vyksta kompleksiškai, daugiau vilties brendant iš šio liūno.
 
- Ar jau pastebite nykstant stereotipą, kad gėda kreiptis pagalbos metant gerti?
- Iš stereotipų nėra taip lengva išsivaduoti, bet ateinantys žmonės atsineša viltį. Kiekvienas, blaivybėje šviesėjantis, dalijasi šviesa, o ne tamsa. Kiek girdžiu iš ateinančių konsultuotis žmonių, situacija labai nesikeičia. Veikia keli aspektai: priklausomybė apima psichiką, dvasią, ir fizinį kūną. Tai sudėtingas mechanizmas, čia ryškus neigimas. Paprastam žmogui, neturinčiam žinių, suprasti, kas čia vyksta, nėra lengva. Pastebiu ryškią netoleranciją ir artimųjų pasipriešinimą. Su nerimu bandantysis nebevartoti klausia: „O kaip per šventes prie stalo elgtis? Jie bus nepatenkinti, jei aš susilaikysiu nuo vartojimo, vertins kaip nepagarbą?“ Namiškiai ragina ,,gali išgerti, bet neužsivesk“. Draugai pradeda vengti, nusisuka, jei nepavyksta įkalbėti prisijungti prie svaiginimosi.
 
- Artimojo priklausomybė paveikia šeimą. Su kokiomis psichinės sveikatos problemomis susiduria priklausomojo šeimos nariai?
- Vartojantis žmogus paveikia visą artimą aplinką, ne tik šeimą. Įkaitais tampa bendradarbiai, draugai, giminaičiai... Pozicija „vartoja vyras – kenčia moteris“ čia netinka, nes gali būti ir atvirkščiai. Tiesiog taip dažniau pasitaiko. Na, apie vaikus ir kalbėti trumpai neverta, arba priešingai – verta kalbėti daug ir garsiai. Užaugęs alkoholiko vaikas – tai sužalotas gyvenimas. Išleisdami vaiką į gyvenimą, vartojantys tėvai į kuprinėlę vietoj gerų dalykų prikrauna baimės, gėdos, nepasitikėjimo savimi. Jau suaugusi moteris dalinosi: „Nežinojau ko noriu, ką galiu. Nežinojau, ar iš vis galiu norėti ar nenorėti...“... Asmenybiniai sužalojimai tą kuprinėlę paverčia sunkia kupra, nuo kurios išsivaduoti pavyksta ne visiems. Skaudžiausia, kai suaugę asmenys tokioje šeimoje neigia savo įtaką vaikams, teigia, jog vaikai nieko nemato, negirdi ir nejaučia. O vėliau išgyvena gėdą ir kaltę, išgirdę vaikų pasidalijimus. Vaikystės tokioje šeimoje patirtis prilygsta patyrusiems karą. Baimė, įtampa, nežinojimas, kas bus ir kaip vakaras baigsis, užrakina baimėje ilgam.
Vartojančiojo artimieji gyvena nežinioje. Nieko negali suplanuoti, nesilaikoma susitarimų. Vartojančio asmens žmona, paklausta, kaip tu šiandien gyveni, gali atsakyti: „Mes geriame“. Mes! Vadinasi, savo gyvenimo ji negyvena. Pamažu apleidžia savo poreikius. Ilgalaikė įtampa paveikia psichinę ir fizinę sveikatą. Ji jau labiau save realizuoja per vyro prizmę: gelbėja iš sudėtingų situacijų, apsaugo nuo pasekmių, meluoja, kad nuslėptų tikrą situaciją, perdėtai globoja, jaučiasi atsakinga už jo vartojimą, mano galinti sukontroliuoti situaciją.
 
- Kokiais dar psichikos sveikatos sutrikimais skundžiasi artimieji?
- Jie išgyvena įtampą, stresą, baimę, nerimą. Jų ribos būna persipynusios, pasišvenčia vartojančiojo gelbėjimui. Kartais mamos, to nesuprasdamos, nepajėgia rūpintis vaikais, nes visą jų gyvenimą užvaldo vartojantis asmuo, kuris tampa svarbesnis ir už vaikus, ir už ją pačią.  
 
- O mes, kaip visuomenė, kaip draugai, kaimynai ar bendradarbiai, galime padėti tokiems priklausomų žmonių artimiesiems?
- Manau, kad geriausia pagalba būtų pastebėjus pasikeitimus, su taika ir ramybe reaguoti, pasidomėti su žinojimu, kad galėsiu išlaikyti paslaptį. Neapkalbėti, nesmerkti, nenurodinėti, kaip gyventi. Prieiti, duoti ženklą, kad „aš matau, girdžiu, gal galiu kuo nors padėti, gali manimi pasitikėti“.
Jei yra galimybė, dalytis informacija apie tai, kur rasti pagalbos, padėti surasti ją. Juolab kad dabar jos tikrai Lietuvoje yra nemažai, ir ji nemokama. Šia linkme smarkiai judame ir mes, Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras.
Puiku, kad yra galimybė skleisti šią žinią. Ji turėtų pasiekti kuo daugiau žmonių. Išsivaduoti iš šios nelaisvės tikrai nėra lengva net ir žinant ką daryti. Pažiūrėkite, kiek žmonių gydosi ir bando, bet atkrenta. O jei dar nebūtų informacijos... todėl, manau, kiekvienas mūsų turėtų prisidėti prie informacijos skleidimo, kiek įmanoma.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!