Užsienio kolegos Lietuvą laiko pažangiu partneriu kraujo donorystės srityje

Evelina Machova
2017-10-19
Praėjusią savaitę, penktadienį, Nacionalinis kraujo centras ketvirtą kartą surengė tarptautinę konferenciją apie šiuolaikinę kraujo transfuziją. Pasak Nacionalinio kraujo centro vadovės Joanos Bikulčienės, Lietuva jau yra kartu su bet kuria pažangiausia ES šalimi. Tarptautinės konferencijos ne tik suteikia galimybę paskleisti Europai apie save gerąją žinią, kad esame ir galime būti lygiaverčiai partneriai, bet ir sužinoti apie inovatyvius kraujo transfuzijos metodus.
Užsienio kolegos Lietuvą laiko pažangiu partneriu kraujo donorystės srityje
Praėjusią savaitę, penktadienį, Nacionalinis kraujo centras ketvirtą kartą surengė tarptautinę konferenciją apie šiuolaikinę kraujo transfuziją. Nuotr. iš kairės: Stephane Noel (Prancūzija), dr. N.Nuri Solaz (Turkija), dr. Silvio Audisio (Italija), Joana Bikulčienė, vyr. karo medicinos gydytojas plk. ltn. Giedrius Berkevičius ir dr. Arūnas Gelmanas.

Pasak organizatorių, konferencijos tikslas – suburti Lietuvos ir užsienio mokslininkus, praktikus, transfuzijos specialistus ir kitus suinteresuotus asmenis dialogui apie kraujo donorystę, pasidalinti įžvalgomis, patirtimi, aktualiomis temomis, atliepiančiomis geopolitinės situacijos kontekstą pasaulyje: transfuzija karinėje aplinkoje, kraujo perpylimas nelaimės atvejais, kaip reaguoti į ekstremalias situacijas teroro aktų, įvairių katastrofų metu.
Taip pat aptarta Lietuvos kraujo donorystės sistema, laimėjimai ir iššūkiai, anesteziologo vaidmuo, pristatyti veiksniai, lemiantys apsisprendimą tapti donoru, skaitomi pranešimai apie gyventojų motyvaciją, donoro sveikatą, sveikos gyvensenos įtaką kraujo kokybei, kas yra išmanioji slaugytoja.


Interviu 
Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė:

– Konferenciją savo iniciatyva organizuojate jau ne pirmus metus. Šiemet nemažai dėmesio buvo skirta karui, teroro išpuoliams ar didelei nelaimei, kuomet sužalojama daug žmonių. Kas paskatino imtis šių temų?
– Ekstremalių situacijų ilgą laiką nebuvo nei sveikatos politikų, nei gydymo įstaigų dienotvarkėse – manėme, kad esame pakankamai pasirengę. Deja, kaip rodo užsienio kolegų patirtis, policija, kariuomenė, medikai teoriškai žino, kas ir ką turėtų daryti tokiu atveju, tačiau, norint viską atlikti maksimaliai tiksliai ir greitai, kad būtų išvengta daugybės mirčių, kurių galima išvengti, reikia planuoti ir praktikuotis. Viename pranešimų buvo pažymėta, kad auksinė pirmoji valanda lemia viską. Tad pagrindinis klausimas, kaip mums organizuoti darbą, kad būtume pasirengę. Mūsų tikslas – ne kelti paniką, o pradėti diskusijas, kad bendromis pastangomis rastume geriausius sprendimus.
 
– Ar per tuos kelerius metus, kai organizuojate konferencijas, pastebite, jog užsienio ekspertų požiūris į mus keičiasi?
– Nacionalinio kraujo centro specialistai dalyvauja įvairiuose specializuotuose mokymuose užsienyje ir visomis išgirstomis naujovėmis transfuziologijos srityje dalinasi su kolegomis. Mūsų konferencijoje pranešimus skaitantys net ir labai užimti lektoriai atlyginimo neprašo, skirtumas tik tas, jog kviesdama juos prieš kelerius metus sakydavau, jog reikia jų pagalbos, nes mūsų padėtis sunki. Dabar jau kviečiame pasitarti, padiskutuoti, pasidalinti patirtimi. Vienas didžiausių laimėjimų, kurį mums visiems, kaip visuomenei, pavyko pasiekti – šimtu procentų neatlygintina kraujo donorystė. O tai itin stipriai keičia ir užsienio kolegų požiūrį į mus. Nes, kaip sakoma, įrangos modernumu Europos Sąjungos šalių nenustebinsi, tačiau lūžis keičiant žmonių mąstymą ir dar per trumpą laiką – labai didelis laimėjimas. Europos kraujo aljanse Lietuvos pasiekimai neatlygintinos kraujo donorystės srityje buvo įvardinti kaip fenomenalūs, mes jau esame kviečiami dalintis patirtimi.
 
– Nemažai dėmesio skirta ne tik gydytojams, bet ir slaugytojoms.
– Transfuzijų metu slaugytojos vaidmuo yra labai svarbus. Ji pastebi visas smulkmenas, stebi paciento organizmo reakcijas po transfuzijos paskyrimo. Ne veltui vienas pranešimų buvo apie išmaniąsias slaugytojas. Mums, kaip Nacionaliniam kraujo centrui, itin svarbios kraujo bankuose dirbančios slaugytojos – jos turi būti geros kraujo specialistės. Reiktų tik pasidžiaugti, kad kraujo centro ekspedicija ir ligoninių slaugytojos, užsakančios kraujo komponentus, vis labiau dirba kaip viena komanda. O vienas pagrindinių tikslų – kad visoje šalyje ir gydytojai, ir slaugytojos dirbtų pagal vienodą standartą, kraujo komponentai būtų naudojami racionaliai.
 

– Konferencijos metu buvo paliesta ir viena ypač aktuali tema Lietuvai – likutinės kraujo plazmos panaudojimo galimybės.
– Lietuvoje šia tema vengiama kalbėti ir man tyliai patariama apeiti šią temą, nes kraujo centrų ir jų vadovų istorijoje plazmos tema itin skaudi. Nemanau, kad reikėtų taip elgtis. Viešasis sektorius turėtų būti maksimaliai skaidrus ir suprantamas visuomenei, tik tada sulauks jos palaikymo. Jeigu kokių nors valstybės administravimui priskirtų sričių teisinio reglamentavimo niuansai yra sudėtingi suprasti ne specialistui, nereiškia, kad turime palikti juos neišaiškintus. Likutinė transfuzijos tikslams nepanaudota plazma tikrai nėra sudėtingiausias dalykas, kurio negalėtum suprasti. Lietuvai, kad būtų patenkintas ligoninių eritrocitų poreikis, reikia šimto tūkstančių donacijų (kraujo davimų) per metus.
 
Kai kraujo centras skelbia, kad trūksta kraujo, dažniausiai kalbame apie eritrocitus. Kraujo plazmos ligoninių poreikį visiškai patenkiname, atvirkščiai, ligoninės panaudoja tik apie trisdešimt procentų iš mūsų surinkto kraujo paruoštos plazmos. Ką daryti su likusia? Gal jos nereikia? Gal ruošti aferezinius eritrocitus ir nekvaršinti sau galvos dėl likusios plazmos? Deja, jau nekalbant apie kelis kartus brangesnį produktą, reikia pasakyti, kad taip elgdamiesi mes paliktume ligonines be kraujo komponentų. Kadangi po eritrocitų aferezių donorų hemoglobino kiekis ilgai neatkuriamas, aktyvus donoras ateitų į kraujo centrą ne keturis, o du ar kartą per metus. Be to, plazma yra reikalingas produktas, jo nereikia vengti. Kaip tik šalys daro viską, kad pritrauktų plazmos donorus dovanoti plazmą, kuri bus naudojama kaip žaliava vaistams gaminti.
 
Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintoje Plazmos panaudojimo koncepcijoje parašyta, ką kraujo centrai gali daryti su likutine plazma: ją parduoti pagal sutartį už pinigines lėšas, keisti į vaistinius preparatus arba gaminti juos pagal gamybos kontraktą užsienio plazmos frakcionavimo gamykloje (nes savo gamyklos neturime, o ir kiekiai mūsų maži, neatsipirktų). Nacionalinis kraujo centras turi visas reikiamas licencijas ir galime daryti viską, kas aprašyta. Mus riboja tik finansai ir apsirūpinimo plazmos preparatais tvarka šalyje. Iki 2010 metų buvome atsakingi ir už gydymo įstaigų aprūpinimą vaistais iš plazmos, gaminome juos pagal kontraktą vienoje Vokietijos gamykloje ir nemokamai tiekėme ligoninėms. Nenoriu priminti visų kraujo tarnybos skaudulių, bet tvarka buvo pakeista dėl ekonominių priežasčių ir dabar gydymo įstaigos vaistus iš plazmos perka viešųjų pirkimų būdu. Tiesa, tokiu atveju vaistai, kurie patenka į Lietuvą, yra pagaminti iš kitų šalių žmonių plazmos, bet ne lietuviškos. Nenoriu girti buvusios tvarkos – ji buvo neracionali ir net skandalinga, bet dabartinė irgi neatitinka PSO rekomendacijų.
 
– Ar tai didelė problema?
– Pasaulio sveikatos organizacija teigia, jog kiekviena šalis pati turi apsirūpinti ir kraujo komponentais, ir iš kraujo plazmos gaminamais vaistiniais preparatais. Tai, kad lietuviams geriausiai tinka vaistai iš vietoje surinktos plazmos, nėra jokios rasistinės ar kokios kitokios potekstės. Visa esmė slypi antigenuose, antikūnuose, nes kraujas yra biologinė medžiaga. Be to, kodėl manome, kad kitų šalių donorai privalo būti atsakingi už mums reikalingų vaistų gamybą?
 
– Ar pats Nacionalinis kraujo centras galėtų gaminti vaistus ir tiekti juos ligoninėms?
– Tai būtų brangu ir vargu ar laimėtume gydymo įstaigų skelbiamus viešuosius konkursus. Būtume maži gamintojai, kurie visus pirkimus privalėtų paskelbti, konkurentai greitai apskaičiuotų mūsų savikainą ir sumažintų kainą, kad ir centu, idant mes pralaimėtume. Mes juk viešoji įstaiga, nepritaikyti konkuruoti su privačiu sektoriumi. Todėl keletą pastarųjų metų bandėme ieškoti būdų, kaip ne tik parduoti plazmą (nors pradžioje net ir pirkėjų rasti buvo sudėtinga), bet ir kaip išnaudoti turimas licencijas, tapti kokios nors ES kompanijos atstovu ar parsivežti į Lietuvą vaistus iš mūsų plazmos nepatiriant finansinės rizikos.
 
Esame maža šalis ir mažas kraujo centras pasauliniam kontekste, todėl labai sunku kaip lygus su lygiu kalbėtis su didelėms farmacijos kompanijomis. Esu išgirdusi ne vieną NE ir dėl mažo kiekio, ir dėl šalies epidemiologinės situacijos, ir dėl valstybinio statuso, kuris daugiau trukdo nei padeda gaminant ir platinant vaistus. Šalyje vaistus iš plazmos įregistravusios įmonės nesutiko mums duoti atstovavimo teisių, nes jau turėjo atstovus, todėl teko dairytis į naujus tiekėjus. Rimtiems gamintojams norėjosi neatlygintinų donorų plazmos, todėl lūžis įvyko tik šiais metais, kai pasiekėme šimtaprocentinę neatlygintiną kraujo donorystę. Šiuo metu pasirašėme sutartį su vieno plazmos vaistų gamintojo atstovu UAB „Solis tribus“, kuris, be kitų įsipareigojimų, pasiūlė geriausią kainą už likutinę plazmą, įsipareigojo įtraukti mūsų žaliavą į ES vaistų gamintojams priimtinų žaliavos tiekėjų sąrašą bei iš lietuviškos plazmos pagamintus vaistus pirmiausia tiekti Lietuvos ligoninėms.
 
Viešuose ligoninių pirkimuose Nacionalinis kraujo centras dalyvaus kaip šios kompanijos partneris. Be visų PSO rekomendacijų įgyvendinimo, etinių dalykų, kad donorų dovanoto kraujo dalis grįš mūsų pacientų gydymui, labai tikimės, kad naujo rinkos dalyvio atsiradimas sumažins vaistų kainas ir sutaupytas lėšas bus galima skirti kitoms pacientų reikmėms. Suprantu, kad tai kai kam gali nepatikti, net gaunu įspėjimų, bet jų tikrai nebijau. Kai prieš ketverius metus ėjau į direktoriaus konkursą, veiklos programoje parašiau, kaip žadu tvarkytis ne tik su komponentais, bet ir su kraujo preparatais. Liko tik metai programai įgyvendinti, reikia paskubėti. Mes retai susimąstome, kad beveik devyniasdešimt procentų plazmos preparatų yra pagaminta iš JAV surinktos plazmos. Jeigu ten atsitiktų kokia nors nelaimė ar išplistų infekcija, mūsų ligoniai būtų pasmerkti. Ar to norėtumėme?


Nuomonė
„International GmbH Kedrion“ komercijos direktorius Europai dr. Silvio Audisio:

– Iš paimto donoro kraujo gaminami kraujo komponentai: eritrocitai, trombocitai, kraujo plazma. Pasaulyje šviežiai šaldyta kraujo plazma naudojama dviem tikslams – kraujo perpylimui ligoninėse ir perdirbimui į vaistus: krešėjimo faktorius, imunoglobuliną, albuminą ir kitus plazmos preparatus. Į juos perdirbama tik ta plazmos dalis, kuri lieka nepanaudota klinikiniams tikslams.
 
Turbūt sutiksite, kad tai labai brangi medžiaga, todėl norint gauti geriausius sprendimus,  reikia tikslių ekonominių apskaičiavimų. Būtų idealu, jei net ir mažiausias regiono miestelis galėtų pats pasigaminti sau reikiamus vaistus. Tam reiktų fabriko, investicijų, kad būtų užtikrinami geros gamybos standartai. Natūralu, kad realiame pasaulyje toks modelis nelabai įmanomas. O pacientams šie vaistai yra gyvybiškai reikalingi. Donorams svarbu ne tik kam bus panaudoti jų eritrocitai ir trombocitai, bet ir plazma. Todėl mes ir kuriame strategiją taip, kad, pagaminus vaistus, visų pirma, įsipareigojame tiekti tai šaliai, iš kurios surinkta plazma. Antra, bendradarbiaujame su tomis šalimis, kur yra neatlygintina kraujo donorystė, nes tai gerokai prisideda prie kraujo komponentų saugumo. Be to, visuomet palaikome tos šalies, su kuria bendradarbiaujame, donorystės sistemą.
 
Veiklą pradėjome 2005 metais, bendradarbiaujame su Italija, Portugalija, Ispanija, Turkija. Pavyzdžiui, Italijoje surenkame iš punktų kraujo plazmą ir vėliau grąžiname jau pagamintus vaistus. Per visus tuos metus, kiek vykdome veiklą, matome, kad mūsų pasirinkta sistema pasiteisino, be to yra ekonomiškai naudinga. Kuo didesnis plazmos kiekis perdirbamas, tuo mažesni vaistų gamybos kaštai.

 
Apie ekstrines situacijas, kurioms visi turi būti pasiruošę
„Konferencijose dalinuosi patirtimi, tiksliau, stengiuosi atkreipti kitų dėmesį, kad jie būtų pasiruošę ekstrinėms situacijoms. Man, deja, ne vieną kartą teko mokytis sunkiomis sąlygomis, kuomet nebuvo laiko galvoti, kas geriau ar blogiau. O tuomet pasitaiko ir klaidų, kurios brangiai kainuoja“, – sako Turkijos Kraujo centro vadovas Dr. N.Nuri Solaz.
 
Tiesa, lektorius iš Turkijos teigė, jog transfuzija nelaimės atveju turi vykti laikrodžio tikslumu, priešingu atveju, viskas gali pakrypti nevaldoma linkme. Tam pritaria ir Stephane Noel, pristatęs Paryžiuje ir Nicoje įvykusius teroro aktus. Anot jo, dabar galima pasakyti, kad nebuvo iki galo pasirengta tokioms situacijoms. „Paryžiuje įvyko teroro aktas. Pranešama, kad daug sužeistųjų, šautinės žaizdos. Tačiau esminė problema buvo ta, kad ėmėmės, pirmiausia, telkti kraujo donorus, kurie ateitų dovanoti kraujo. Tikslaus sužeistųjų skaičiaus ir kiek kraujo reikės niekas dar nežinojome. Donorai rinkosi net tik mūsų paskelbtoje vietoje, bet didžioji dauguma tuo pačiu metu atvyko ir prie kraujo surinkimo punktų. Buvome nepajėgūs susidoroti su tokiu žmonių kiekiu. Tai pamoka numeris vienas: donorų organizavimas turi būti gerai apskaičiuotas. Be to, labai svarbi ir kraujo komponentų logistika“, – sakė S.Noel.

 
Konferencijoje vyr. karo medicinos gydytojas plk. ltn. Giedrius Berkevičius pristatė kraujo donorystės Lietuvos kariuomenėje rodiklius. Pranešime pažymėta, jog keičiantis geopolitinei situacijai pasaulyje, tampa svarbus kariuomenės bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas su kraujo centrais. Itin aktualus karių švietimas sveikatos klausimais, logistikos strategijos reikšmė karo atveju, taip pat su transfuzija susijusios procedūros.
Savo ruožtu dr. Franz Weinauer, skaitydamas pranešimą nuotoliniu būdu, teigė, jog reikia būti pasiruošus ne tik teroro atvejams ar karui, bet ir didelėms nelaimės, nuo kurių neapsaugota nei viena šalis. „Pristačiau pavyzdį su traukinio avarija, kuomet nukentėjo per 80 žmonių. Darbo organizavimas, atrodė, vyko pagal planą, tačiau išmokome rimtą pamoką – vienos kraujo grupės surinkome perteklių, o kitos vos netrūko. Atrodytų smulkmena, bet ji labai svarbi“, – sako dr. F.Weinauer.

 
Komentarai
Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas prof. dr. Andrius Macas:

– Kraujo donorystės įstaigos, propaguodamos neatlygintiną kraujo donorystę, eina saugumo keliu. Tačiau gydymo įstaigos ir gydytojai, pasitelkę naujas technologijas, turi kraujo komponentus naudoti racionaliai. Kiekvieną situaciją tiksliai įvertinti ir konkrečiu atveju spręsti, kokių kraujo komponentų reikia. Kraujo komponentai – labai galingi, tačiau jei nebus tinkamai paruošti ir tinkamai perpilti, vietoj naudos gali sukelti komplikacijas. Vadinasi, turime atsižvelgti net ir į smulkiausius niuansus. Laikui bėgant, viskas keičiasi.
 
Pavyzdžiui, kraujo komponentų parinkimo pricipai. Jie atrasti seniai, tačiau dabar atsiradusios tipavimo sistemos pagal antigeninę kraujo kūnelių sandarą, kurių skaičiuojamos kelios dešimtys, suteikia galimybes dirbti kur kas tiksliau. Anksčiau atliekant dideles operacijas užsakydavome dešimt vienetų eritrocitų, penkis trombocitų ir dešimt ar dvidešimt vienetų plazmos. Dabar gi, net ir ypač sudėtingos operacijos atliekamos su kelis kartus mažiau kraujo komponentų. Apskaičiuoti ir numatyti, kiek tiksliai ir kokių kraujo komponentų reikės, galima ir labai siektina – tai juk visomis prasmėmis brangūs produktai. Reikia nepamiršti dar vieno aspekto, kuris aktualiausias gydytojams – kraujo komponentai turi būti naudojami racionaliai. Tik reikia suprasti teisingai – nekalbu apie taupymą, kaip apie reiškinį. Šiuo metu jau yra nemažai priemonių, kaip galima sugrąžinti paties paciento kraują.
 
Kauno klinikų Kraujo banko ir transfuziologijos sektoriaus vadovė, gydytoja transfuziologė dr. Diana Remeikienė:

– Pristačiau kai kurias transfuzijų sukeliamas komplikacijas ir pasidalinau su kolegomis naujausiomis tendencijomis, kurios rodo, jog ir mes turime keisti gydymo praktiką. Pavyzdžiui, iki šiol yra manoma, jog pirmos grupės neigiamas kraujas tinka visais atvejais. Tam neprieštarauju, jei kalbame apie skubius trauminius atvejus, kai žmogus netenka labai daug kraujo.
 

Tačiau mūsų ligoninėse dar gaji praktika panašią taktiką naudoti ir planinių operacijų metu. Tai puikiai iliustruoja faktas, kad Nacionalinis kraujo centras dažniau į visuomenę kreipiasi su pranešimais dovanoti būtent šios grupės kraują. Pasaulinė praktika rodo, jog geriausia, kad, esant būtinybei, pacientui būtų perpilamas tos pačios, kaip jo, grupės kraujas. Taip pat pabrėžtina, kad pernelyg mažai kalbame ir užfiksuojame transfuzijos sukeliamas komplikacijas. Kodėl? Viena iš priežasčių – mes jų tiesiog neatpažįstame, nes tokiais atvejais pacientai yra sunkios būklės. Tačiau tam reikia skirti kur kas didesnį dėmesį.
 
Kauno klinikų gydytojas anesteziologas renimatologas dr. Arūnas Gelmanas:

– Mano pranešimas intriguojančiu pavadinimu Ūmaus kraujavimo gydymas: ar visuomet reikia kraujo produktų? Tokį klausimą keliu ne veltui, nes pastaruoju metu dažnai diskutuojama per daug ar per mažais mes tų kraujo komponentų naudojame. Vieni sako, kad per daug, kiti – kad per mažai. Nesistengiu surasti atsakymų į šias diskusijas. Tiesiog mano tikslas – priminti kelis aspektus, nes kartais pamirštame elementarius dalykus, dėl ko tenka imtis kur kas didesnio kraujo komponentų kiekio prasidėjus ūmiam kraujavimui. Kuomet žmogui reikalingas kraujo perpylimas, sprendimai turi būti priimami žaibiškai. Bet koks delsimas kelia grėsmę paciento gyvybei. Reikia itin gerai sustyguoto tarnybų darbo.
 
Konferencijoje kalbėjau apie gyvybei grėsmingas situacijas, kada yra gausus kraujavimas. Pasitaiko situacijų, kuomet perpilti reikia tris keturis litrus, daugiau kraujo, nei turi pats pacientas. Maža to, reikia ir tinkamai parinkti reikiamus komponentus.
Tokiose situacijose neužtenka vien perpilti eritrocitų masę. Ekstremaliomis sąlygomis yra naudojamas protokolas – algoritmas, kuriame nurodomas kiekvienas žingsnis, kaip reikia elgtis klinicistui. Taip pat norisi dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad jei pacientas serga anemija, ją reikėtų gydyti prieš operaciją, tuomet išvengsime nenumatytų situacijų.

 
Apie investicijas į donorų sveikatą ir tinkamą motyvaciją
Nacionalinio kraujo centro Donorystės skyriaus vadovas Paulius Norkus sako, jog rugsėjį atlikta visuomenės apklausa leido įvertinti, kuriose srityse telkiant visuomenę neatlygintinai kraujo donorystei reikia pasitempti. „Pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, kaip visuomenė vertina neatlygintiną kraujo donorystę. Kam tai reikalinga? Kad geriau suprastume mūsų potencialų donorą. Kita vertus, tai leidžia įvertinti numatomas investicijas. Gera žinia ta, kad penkiasdešimt procentų apklaustųjų neatlygintiną kraujo donorystę palaiko.
 
Tačiau apklausos rezultatai aiškiai parodo, jog turime gerinti komunikaciją. Tarkim, palyginus lietuvius ir olandus, galima išskirti faktą, jog Olandijoje kraujo donorystės srityje yra aktyvesnės moterys. O Lietuvoje skirtumų tarp lyčių praktiškai nėra. Kalbant apie palaikančiuosius kraujo donorystės idėją, krenta į akis tai, kad dalis apklaustųjų teigė, jog jiems nepasitaikė proga dovanoti kraujo. Kaip trukdžius žmonės įvardino netinkamą darbo laiką, netinkamą kraujo centro vietą. Mūsų nuomone, tai labai aiški žinutė. Itin nustebino nesiryžtantys dovanoti kraujo,  įvardinę, kaip priežastį, baimę užsikrėsti kitomis ligomis, baimę blogai jaustis ar adatų. Su pastarąja baime, ko gero, sunkiausia kovoti.
 
Manome, jog visos kitos priežastys išsprendžiamos švietimo pagalba. Beje, paminėtina, jog šie atsakymai buvo dažnesni tarp jaunų žmonių, neturinčių aukštojo išsilavinimo. Apklausa tiesiog parodė, kam turime skirti daugiau dėmesio, leido pasitikrinti, ar planuojant dideles investicijas, kaip pavyzdžiui, į mobilų kraujo centrą ant ratų,  šios atsipirktų. Taigi, svarbiausia, sužinojome, jog turime tapti dar patogesni donorams“, – sako P. Norkus.

 
Nuomonės
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros departamentas Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Alvyda Naujokaitė:

– Galima pasidžiaugti, jog  įveikėme pačius didžiausius iššūkius. Dar 1995 metais buvo priimtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimas, numatęs kraujo davusiam donorui trijų dienų vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją. Kitaip sakant, buvo įteisinta mokama donorystė. Po poros metų kompensacijos buvo sumažintos, o dar po septynerių – priimta pirmoji neatlygintinos kraujo donorystės propagavimo programa. Imtasi priemonių plėtoti neatlygintiną kraujo donorystę.
 
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, jog tai vienas geriausių būdų siekiant užtikrinti kraujo komponentų saugumą. Ne paslaptis, jog sergamumas hepatitu B ir C Lietuvoje yra gan didelis, ir šių susirgimų buvo nemažai tarp mokamų kraujo donorų. Tačiau skatinant neatlygintiną kraujo donorystę infekuotumas per kraujo donorus sumažėjo tris kartus. Be to, pasiekėme šimtaprocentinę neatlygintiną kraujo donorystę, dėl ko daugėja nuolatinių kraujo donorų. Tikiuosi, kad situacija išliks ir toliau tokia stabili. Tiesa, paminėtina, jog sprendžiant kraujo donorystės problemas buvo priimtas įstatymas – kraujo komponentus gali ruošti tik valstybinės įstaigos. Tai taip pat prisidėjo prie bendros situacijos gerėjimo. Įveikę tai, galime tobulinti kraujo komponentų paruošimą, siekti modernių naujovių.
 
Prof. dr. Wim de Kort (Olandija):

– Neatlygintinos kraujo donorystės situacija tiek Lietuvoje, tiek ir Olandijoje yra panaši. Visuomenė dovanoja kraujo, tačiau, skaitydamas pranešimą,  akcentavau porą svarbių niuansų. Pirma, turime investuoti į donorų sveikatą ir antra, turime sukurti kuo paprastesnę ir patogesnę sistemą jiems tai daryti. Pavyzdžiui, žmogus dabar atėjęs dovanoti kraujo privalo pildyti įvairiausias anketas, klausimynus, kurių galbūt ir jie, ir mes galėtume išvengti.
 
Ar galiu patarti Lietuvai? Turiu prisipažinti, kad lūžis, kuris pas jus įvyko per pastarąjį dešimtmetį, mane labai nustebino. Pasirinkta strategija pasiteisino ir, ko gero,  šioje vietoje ne jūs, o mes turime pasimokyti, kaip telkti žmones neatlygintinai donorystei. Žinoma, mano šalyje mokamos kraujo donorystės nėra, tačiau jūs puikiai parodėte, kaip šviečiant žmones, pateikiant daug pozityvios informacijos, skatinant, galima telkti visuomenę. Bet tai nereiškia, jog galite atsipūsti. Donorų telkimo organizacijoms reikia nuolat turėti artimą ir glaudų ryšį su donorais. Ir nereikia verstis per galvą bandant pasiekti, idant visi visuomenės nariai taptų donorais. Žinoma, pritraukti jaunus žmones būtina, bet labai svarbu, kad donorai būtų nuolatiniai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris