Ilgai pasaulyje urologija buvo viena bendrosios chirurgijos sričių, o Lietuvoje ši medicinos kryptis pradėjo formuotis 6-ajame dešimtmetyje. 1967 m. gegužės mėnesį Kauno 2-ojoje (dabar – Kauno klinikinė ligoninė) ligoninėje buvo atidarytas trečias Lietuvoje Urologijos skyrius. Padalinyje Kauno miesto gyventojams buvo teikiama urologinė pagalba, vykdoma mokslinė veikla.
 
Mažiau atvirų operacijų
Prieš 30 metų prie Lietuvos urologijos lyderių prisijungęs gydytojas G.Rinkūnas po dešimtmečio tapo skyriaus vedėju ir kolektyvui sėkmingai vadovauja jau 20 metų. Urologas apžvelgė, kas per tą laiką pasikeitė.
„Urologinių ligų gydymas, be abejonės, pasikeitė ir patobulėjo. Pirmiausia, patobulėjo visos medicinos technologijos, sumažėjo atvirų operacijų, padidėjo endoskopinių. Man, pradėjusiam dirbti, pacientai vidutiniškai gulėdavo 14-16 parų, o dabar – 4, – pažymėjo gydytojas G.Rinkūnas. – Per mano darbo praktiką apskritai pasikeitė požiūris į urologiją ir ligas.“
 
Diagnozuojama anksčiau
Gydytojas sako, jog pagrindinės urologijos ligos – prostatos vėžys ir akmenligė –Lietuvoje išliko tos pačios, tačiau dabar jos dažniausiai pradedamos gydyti ankstyvose stadijose. Naujausios priemonės padėjo ligas diagnozuoti lengviau ir greičiau, o nepažengusią ligą gydyti, žinoma, paprasčiau ir sėkmingiau.
„Dabar dažniau diagnozuojamas ankstyvos stadijos, todėl gydyti jį yra lengviau. Diagnostinės galimybės dabar yra pakankamai geros, naudojamas kompiuteriai, magnetinis rezonansas, echoskopija. Dabar turime mažiau apleistų vėžių, mažiau išplitusių pūslės auglių“, – pasakojo gydytojas G.Rinkūnas.
 
Mažiau atvirų operacijų
Pasak urologo, dabar Kauno klinikinėje ligoninėje šio skyriaus personalas atvirų operacijų atlieka tik 10–12 proc., likusi dalis – endochskopinės, o, pavyzdžiui, prieš 30 metų, atvirųjų skaičius siekė apie 80 proc.
„Endoskopinių operacijų daug trumpesnis pooperacinis laikotarpis, žmogus greičiau į darbą grįžta“, – pasakojo gydytojas G.Rinkūnas.
 
Užsienis nebešokiruoja
Specialistas sako, jog diagnostikos ir gydymo metodų lygis Lietuvoje – toks pat aukštas kaip ir visoje Europoje. „Kol kas tik neturime itin naujoviškų priemonių, pavyzdžiui, robotinės chirurgijos prietaisų, kurių nėra ir kitose Baltijos šalyse“, – pasakojo G.Rinkūnas. – Mūsų finansavimas yra kiek mažesnis negu kitų šalių, kurios, pavyzdžiui, naujus instrumentus gauna lengviau. Kitų šalių gydytojai pasakytų, kad jau reikia naujų, o mes atsižvelgiame į finansus ir tenkinamės tuo, ką turime. Tačiau apskritai, viskas, kas daroma Europoje, tas yra ir Lietuvoje. Nuvažiavus į užsienio klinikas, jų priemonės ir darbo metodai nebešokiruoja taip, kaip prieš 30 metų. Manau, taip yra daugelyje kitų medicinos sričių.“
Lietuvoje, pavyzdžiui, vykdoma priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri daugelyje Europos šalių laikoma per brangia. „Vis dėlto tai davė rezultatų ankstyvoje vėžio diagnostikoje, pagerėjimas buvo ryškus“, – pasakojo gydytojas G.Rinkūnas.

---

 
Tarp kitko
Kauno klinikinės ligoninės Urologijos skyriuje yra 30 lovų. Jame dirba 9 urologai, teikiantys skubią ir planinę urologinę pagalbą. Kasmet skyriuje gydoma apie 1,3 tūkst. ligonių. Urologijos skyriuje atliekamos operacijos gydant inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės akmenligę, prostatos hiperplaziją, urogenitalinės sistemos vėžinius susirgimus, moterų šlapimo nelaikymą, įgimtas ir įgytas urogenitalinės sistemos anomalijas, varikocelę ir kt.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!