- Gerbiamas profesoriau, kuo unikali litotripsijos procedūra?
- Kraujagyslėse esančios kalcio sankaupos sumažina jų elastingumą. Tai, gydant širdies vainikinių arterijų ar kitų arterijų aterosklerozę, trukdo įvesti stentus ar atlikti kitas procedūras. Chirurgams kalcio sankaupos kraujagyslėse iš tiesų kėlė didelį vargą, jos šalintos tik operacijų metu. Tekdavo panaudoti nemažą jėgą, pasitelkti specialius grąžtus, tačiau net ir tai ne visais atvejais galėjo padėti. Arterijų litotripsijos procedūra leidžia sumažinti ar pašalinti kalcio sankaupas išvengiant chirurginių procedūrų.
 
- Ši technologija palengvins aortos vožtuvų implantavimo procedūras?
- Be abejo. Aortos vožtuvo implantavimo metu vožtuvą reikia prastumti pro dubens arterijas, kurios turi būti bent šešių milimetrų storio. Tačiau dėl didelių kalcio sankaupų dažnai jos būna tokios susiaurėjusios, jog atlikti implantacijos praktiškai neįmanoma. Naujoji procedūra padės gydytojams lengviau pašalinti šias sankaupas.
 
- Kas seniau laukdavo pacientų, kuriems nepavykdavo pašalinti kalcio sankaupų?
- Negalint padėti, žmogui būdavo skiriamas medikamentinis gydymas, kuris, kaip žinoma, nėra toks efektyvus, arba atviros širdies operacijos.
 
- Kaip vyksta litotripsija?
- Procedūros metu kalcio sankaupas išardo garso (akustinės) bangos. Iki kraujagyslės sienelės jas perduoda į arteriją įvestas kateteris su balionėliu. Kai garso bangos suskaldo kalcio sankaupas arterijos sienelėse, joje galima implantuoti stentus ar atlikti kitas procedūras, kurių nebūtų įmanoma atlikti dėl itin kietų kalcio sankaupų.
Procedūra tęsiasi nuo kelių iki keliolikos minučių – tol, kol įvedamas balionėlis ir akustinėmis bangomis suskaldomos kalcio sankaupos. Iškart po šios procedūros implantuojami stentai ar atliekamos kitos reikalingos procedūros.
 
- Vos atlikote pirmąją litotripsiją, netrukus jau buvo antroji ir trečioji...
- Pirmasis Kauno klinikų pacientas, kuriam atlikta naujoji procedūra, serga išemine širdies liga su priekinės tarpskilvelinės arterijos ateroskleroze. Kraujagyslės sienelėse buvo susidariusios didelės kalcio sankaupos. Atlikus vieną vainikinių širdies arterijų litotripsijos procedūrą po jos sekė jau ir kelios kitos. Pastebėjome, kad šios procedūros poreikį turi vienas du pacientai per savaitę, taigi per metus jų susidarytų apie pusė tūkstančio. Tačiau kol kas tokio kiekio neplanuojame – esame numatę, kad Kauno klinikose bus atliekama apie šimtas-šimtas penkiasdešimt litotripsijų per metus.
 
- Procedūrai atlikti reikalinga įranga yra brangi?
- Įranga – balionėliai, kuriais nukreipiamos akustinės bangos, – yra vienkartinė priemonė ir ji turi savo kainą. Tačiau noriu pabrėžti, kad analogiškai kainuoja ir kitos procedūros, kurios nėra tokios efektyvios. Dešimtį kartų brangiau yra atviros širdies operacijos. Litotripsija yra paprastesnė medikams ir komfortiškesnė pacientams, kurie dėl to išvengia operacijos ir po jos trunkančios reabilitacijos, kuri, beje, taip pat turi nemažą piniginę išraišką.
 
- O ar yra paaiškinimas, kodėl kalcis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių?
- Kalcio sankaupos arterijose susidaro dėl aterosklerozės. Patikimų duomenų, kodėl vieniems pacientams kalcis kaupiasi aterosklerozės plokštelėse, o kitiems kaupiasi mažiau arba beveik nesikaupia, nėra. Tačiau dėl didelių kalcio sankaupų arterijos tampa itin kietos, neelastingos, todėl sutrinka įvairių organų kraujotaka.
 
- Ar padidėjęs kalcio kiekis kraujyje gali būti jo sankaupų kraujagyslėse rodiklis?
- Kraujo tyrimai neatskleidžia, ar ant kraujagyslių sienelių yra susidariusios kalcio sankaupos. Kartais jos lemia net per mažą kalcio kiekį kraujyje, kadangi šis elementas nusėda ant kraujagyslių sienelių. Tikrąją padėtį įmanoma nustatyti atliekant širdies kraujagyslių tyrimą – kalcio kiekį širdies vainikinėse arterijose matome kompiuterinės tomografijos tyrimo metu. Juo remiantis ir nusprendžiame, ar pacientą reikia ruošti litotripsijai.
 
- Bijodami kalcio kaupimosi kraujagyslėse žmonės kartais riboja kalcio turinčius maisto produktus.
- Nėra įrodymų, kad kalcis kaupiasi, jei jo yra daug maiste ar gaunama per papildus. Šiam reiškiniui įtakos turi genetiniai, uždegiminiai procesai organizme – paprastai aiškinant, uždegimo pažeistas kraujagysles organizmas standina, bandydamas nuraminti pažeistas vietas. Galima sakyti, kad kalcio kaupimasis yra gydomoji organizmo reakcija į uždegimą. Yra tyrimų, kad šiam procesui gali turėti įtakos netgi tokia problema kaip dantų ėduonis. Tačiau kol kas, kaip jau minėjau, patikimų duomenų, kodėl vieniems kalcis kaupiasi aterosklerozinėse plokštelėse, o kitiems ne – nėra.
 
- Minėjote, kad kalcio sankaupos trikdo ir kitų organų veiklą. Koks yra litotripsijos procedūros potencialas?
- Šios procedūros potencialas didelis, kadangi kiekvieno organo funkcionavimui svarbi kraujotaka, o kalcis kaupiasi visose kraujagyslėse – dėl to galimi ir inkstų, smegenų, kojų (ypač sergant diabetu, rūkaliams) kraujagyslių sutrikimai. Litotripsija taikoma atkuriant visų organų kraujotaką. Be to, ji atveria kelią kitoms procedūroms. Manau, kad ilgainiui ši nauja technologija turėtų tapti kasdiene, kadangi gydytojams ją įvaldyti yra nesudėtinga.
 
- Kaip sužinojote apie šią procedūrą?
- Kadangi dirbu intervencinės kardiologijos srityje, turbūt neįmanoma nesidomėti naujovėmis, dirbti rutinoje. Pacientai sudėtingėja, o procedūros – paprastėja, nes kasmet atsiranda naujų technologijų, kurios žymiai palengvina medikų darbą ir yra palankesnės pacientams.
Litotripsija yra gana nesena procedūra, pradėta taikyti prieš trejetą metų, tačiau jos saugumą ir efektyvumą įrodė klinikiniai tyrimai. Nuolat vykstančiuose tarptautiniuose seminaruose, specializuotuose tinklalapiuose bene kasdien tenka stebėti informacijos apie puikias šios procedūros galimybes. Džiaugiuosi, kad Kauno klinikų vadovybė palankiai priėmė mintį įsileisti jas ir į mūsų gydymo įstaigą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!