Ultragarso tyrimai naudojami neefektyviai

Evelina Machova
2019-08-01
Praėjusį savaitgalį Lietuvos ultragarso asociacija kaip ir kasmet skirtingų sričių medikus pakvietė į Ultragarsinės diagnostikos vasaros mokyklą. Pasak asociacijos vadovo dr. Albertas Ulio, renginys tapęs tradiciniu. Tris dienas vykusioje konferencijoje aptartos ne tik naujovės, iškeltos problemas, bet ir žvilgtelta, kokios technologijos laukia ateityje.
Ultragarso tyrimai naudojami neefektyviai
„Manau, būtų puiku, jei kiekvienas pediatras ar šeimos gydytojas, nepriklausomai nuo paciento amžiaus, mokėtų jį ištirti ultragarsu ar konsultuodamas patikslintų diagnozę atlikęs būtent šį tyrimą“, - konferencijoje kalbėjo Lietuvos ultragarso asociacijos vadovas dr. Albertas Ulys.

Daugiau tyrimų
„Asociacija vienija specialistus, kurie darbo praktikoje naudoja ultragarsą. Tai ne tik gydytojai radiologai. Ultragarso tyrimus atlieka ir urologai, mamologai, ginekologai, pediatrai, šeimos gydytojai. Manau, būtų puiku, jei kiekvienas pediatras ar šeimos gydytojas, nepriklausomai nuo paciento amžiaus, mokėtų jį ištirti ultragarsu ar konsultuodamas patikslintų diagnozę atlikęs būtent šį tyrimą“, - konferencijoje kalbėjo dr. A.Ulys.
Specialistai įsitikinę, jog ateityje neliks gydytojų kabinetų be ultragarso aparatų. Konferencijoje šeimos gydytojo specialybę pasirinkę rezidentai pripažino, jog stažuojantis užsienyje, tarkim, Vokietijoje iš pradžių buvo netikėta, kad kiekvienas šeimos gydytojo kabinetas turi ultragarso aparatą, o gydytojai puikiai moka jais naudotis.
 

Jaunieji gydytojai sutinka, kad tokia sistema turėtų būti taikoma ir mūsų šalyje, mat organo, kurio nepasiektų ultragarsas, žmogaus kūne nėra. Be to, tai - ekonomiškas bei saugus tyrimas, turintis daug privalumų, o kai kuriais atvejais ultragarso neįmanoma lyginti ir su tokiais radiologiniais tyrimais kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas. Šie yra ne tik brangūs, bet ir sukelia šalutinius poveikius, todėl nepriimtini mažamečiams, paaugliams ir nėščiosioms. Ultragarso tyrimą galima saugiai kartoti stebint ligos dinamiką, jis nekenkia vaikams, tausoja onkologinį pacientą ilgo gydymo ar stebėjimo laikotarpiu.

Įrangos yra, bet...
Lietuvos medikų sąjūdžio vadovo pavaduotojos Jurgitos Sejonienės, pristačiusios pranešimą „Sveikatos politika ir ultragarsiniai tyrimai“, teigimu, situacija - gana dviprasmiška. „Kalbant apie sveikatos politiką susikerta daug dalyvių ir įvairiausių įsipareigojimų, visi jie turi lūkesčių. Tačiau šiuos riboja finansinės galimybės. Mūsų sveikatos priežiūros išlaidos vienam gyventojui, palyginti su Bendro vidaus produkto vidutinėmis išlaidomis, yra dvigubai mažesnės nei ES šalių vidurkis. Didžioji sveikatos apsaugos išlaidų dalis tenka medicininėms priemonėms, kurias naudoja gydytojai. Nors sistemai pinigų visada trūksta, vykdant įvairias programas buvo įsigyta įvairiausios įrangos - tiek echoskopijos aparatų, tiek rentgeno. Jų gydymo įstaigos įsigijo tikrai nemažai. Pagal turimos įrangos kiekius nelabai atsiliekame nuo kitų ES šalių. Turime pakankamai, tačiau problema yra dėl jos panaudojimo“, - sako J.Sejonienė.

Pernai Valstybės kontrolė atliko auditą aiškinantis, kaip naudojamos arba nenaudojamos įsigytos priemonės. „Valstybės kontrolė įvertino, kad valstybinėse gydymo įstaigose yra 837 ultragarso tyrimo priemonės. Iš jų penkiasdešimt penki procentai naudojamos neefektyviai, intensyviai dirba tik dvidešimt procentų turimos įrangos, o septyni procentai iš viso nenaudojami - supakuoti stovi kampe. Klausimas, kodėl toks mažas prietaisų panaudojimas? Nesusidarė pakankami pacientų srautai? Galbūt, nes dabartinė politika skatina žmones net elementarius tyrimus važiuoti atlikti į dideles gydymo įstaigas. Taip pat trūksta ne tik specialistų, bet ir sunku užtikrinti jų kvalifikaciją. Tai - tik kelios priežastys. Jų audito ataskaitose įvardinta kur kas daugiau“, - sako J.Sejonienė.

Kelia kvalifikacijos klausimą

Dar vienas ypač svarbus klausimas, kurį kėlė konferencijoje susirinkę medikai, - kvalifikacijos tobulinimas bei kompetencijos. „Esu geriausias pavyzdys kalbant apie kompetencijas. Gydytojos radiologės licenziją gavau prieš devynerius metus. Penkerius metus nesu rankose laikiusi ultragarso tyrimo daviklio. Tačiau jei manęs rytoj paprašytų padirbėti echoskopuotoja, teoriškai galėčiau dirbti. Tikiuosi, kad niekam tokios pagalbos neprireiks, nes negaliu garantuoti už savo, kaip echoskopuotojos, darbo kokybę. Problema ta, kad keliant kvalifikaciją nevertinamos gydytojų specialistų kompetencijos. Tai įvardinta ir Valstybės kontrolės ataskaitoje. Kompetencija vertinama tik tuomet, jei gydytojas padaro klaidą, bet tai neteisinga“, - sako J.Sejonienė.
 
Su kolege sutinka ir prof. Vytautas Kasiuleviučius. „Į konferenciją susirinkę Lietuvos gydymo įstaigų ultragarsinės diagnostikos specialistai diskutuoja daugybe temų. Pranešimus skaito universitetų - LSMU, VU, LSU - ir įvairių ligoninių bei poliklinikų atstovai. Kada nors pasieksime, kad tokie renginiai vyktų ne medikų atostogų laiko sąskaita, o jų dalyviai galėtų dešimt dienų per metus mokytis Lietuvoje bei užsienyje ir jiems būtų išsaugotas vidutinis darbo užmokestis, kaip tai užtikrinama daugelyje Europos šalių“, - teigė prof. V.Kasiulevičius.
 
Neatsiejama dalis
Konferencijos metu pranešimus pristatė ir jaunieji medikai. Jie dalyvius supažindino su dirbtiniu intelektu radiologijoje bei ultragarso tyrimuose. Pasitelkdami žinias jaunuoliai įkūrė ir startuolius, kurie plėtoja šio intelekto galimybes.
„Dirbtinis intelektas gali padėti išspręsti nemažą dalį medicinoje kylančių problemų, ypač radiologijoje“, – sakė bendrovės „Oxipit“ atstovas Naglis Ramanauskas, radiologas rezidentas, kuris dar studijuodamas mediciną nusprendė pasinerti ir į dirbtinio intelekto sritį. Jis kartu su kolegomis sukūrė dirbtiniu intelektu paremtą radiologinės diagnostikos trijų įrankių rinkinį „Chest Eye“. Vienas padeda įvertinti vaizdą, padidina radiologinės diagnostikos tikslumą, efektyvumą, mažina galimų klaidų skaičių, veikia greitai, tad kartu ir taupo specialistų bei pacientų laiką. Kitas įrankis, dar prieš specialistui atsidarant vaizdus, juos jau būna suklasifikavęs pagal įžvelgiamos patologijos rimtumą. Trečiasis – edukacinis įrankis, taip pat dirbtiniu intelektu paremtas paieškos jau aprašytų radiologinių atvejų duomenų bazėje sprendimas.
 
Dar vienas startuolis „Ligence“, kurį sukūrė trijų skirtingų universitetų absolventai. Jo veiklą pristatė vienas įkūrėjų Dovydas Matuliauskas. „Ligence“ plėtoja automatizuotą dvimatę echokardiografiją. Pagrindinė šio produkto funkcija – didinti širdies ultragarsinio tyrimo prieinamumą ir širdies ligų diagnostikos galimybes. Sukurtas įrankis veikia kaip gydytojo asistentas – greitina ultragarsinio tyrimo atlikimą ir automatiškai atlieka pagrindinius matavimus.  Pasak abiejų pranešėjų, baimintis, kad dirbtinis intelektas išstums gydytojus, neverta, nes to tikrai nebus. Tačiau jis gali tapti papildomu įrankiu, padėsiančiu tyrimus atlikti greičiau ir pigiau. Taip pat gali padėti gydymo įstaigoms mažinti eiles, tyrimo kaštus. Startuolių kūrėjai sako, jog nėra abejonių, kad dirbtinis intelektas šiose srityse po gero dešimtmečio bus neatsiejama darbo dalis.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica