Patricijos ir jos šeimos pažintis su inkstų naviku prasidėjo netikėtai, vos sutikus 2020- uosius metus. „Dukrai persirenginėjant pamačiau guzą pilvo srityje. Jis buvo sulig mano delno dydžiu, matomas plika akimi. Nuvykus pas chirurgus diagnozavo ketvirtos stadijos inkstų naviką. Jis - itin agresyvus ir, pasak medikų, per savaitę gali net patrigubėti“, - prisimena Patricijos mama Laura.

 

Diagnozė šeimą išmušė iš vėžių, nes iki tol dukra nesiskundė nei pilvo skausmais, nei kitais simptomais. O ir tėvai nieko nepastebėjo maudydami ar perrengdami. Laura sako po diagnozės net peržiūrėjusi visas nuotraukas, kuriose matėsi dukros pilvas: jaudinosi, ar nebus per neatidumą praleidę priminių požymių. Tačiau nieko nebuvo matyti ir nuotraukose. 

Pasirodo, navikas buvo jau dviejų litrų tūrio, išplitęs į kepenis ir gretimus organus. Patricijai buvo pradėtas taikyti chemoterapinis gydymas, navikas sumažėjo iki vaiko kumščio dydžio, jį išoperavo. Tuomet buvo taikytas chemoterapinis ir spindulinis gydymas. „Visa tai mus kiek ramino. Tikėjomės, kad prognozės bus šviesios. Deja, vos baigus gydymą atsinaujino metastazės plaučiuose ir šiuo metu vėl dienas leidžiame ligoninėje“, - sako Laura. 

 

Karantinas sveikti nepadeda

Nors Patricijos mama sako esanti itin pozityvi ir su dukra stengiasi koncentruotis tik į pasveikimą, dienos onkohematologijos skyriuje daug niūresnės, nes dėl pandemijos negalimi lankymai ir pasimatymai su šeima. 

„Kasdien su dukra stengiamės užsiimti maloniomis veiklomis. Stengiamės susikurti geresnę nuotaiką, nes aš giliai širdyje tikiu, kad dukra privalo pasveikti. Negalvoju apie ateitį, gyvename po vieną dieną, bet vis tiek tikiuosi stebuklo“, - sako Laura. Moteris neslepia, šešiametei dukrai itin sunku, kai negali apsikabinti su tėčiu ar sese. Bet pasak mamos, siaučiant pandemijai, jos saugiau jaučiasi ligoninėje, kur koronaviruso užkrato rizika gerokai mažesnė nei gyvenant įprastą gyvenimą namuose. 

---

Interviu su specialistu

Vaikų onkohematologijos centro vadovė, medicinos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos docentė, vaikų onkohematologė, doc. dr. Jelena Rascon.

 

- Vaikų inkstų navikai – Lietuvoje reti?

- Šiuo atveju mergaitei diagnozuotas ketvirtos stadijos inkstų navikas yra retas jau vien dėl to, kad pats vėžys vaikams yra reta liga. Jeigu suaugusiems diagnozuojame iki 18 tūkstančių navikų per metus, vaikams - apie 80 atvejų. Inkstų navikai yra tik antroje trečioje vietoje paskutiniame trečdalyje, tad Lietuvoje vos du-keturi atvejai per metus. Šie navikai tikrai yra reti, juolab priklausomai nuo jų biologijos, skirtingi. Vieni išsivysto tik pačiame inkste, be papildomų metastazių, kiti - itin pikti ir su metastazėmis į kitus organus. 

Deja, vaikų inkstų navikų retumas onkologams neleidžia susidaryti platesnio vaizdo ir pasakyti, koks gydymas yra efektyvesnis vienu ar kitu atveju. Dėl to nuo sausio pirmosios Vaikų ligoninės Onkohematologijos centro specialistai jungsis prie tarptautinio projekto (TREL), vienijančio daugelio šalių onkologijos specialistus. Bus kuriama bendra duomenų bazė apie inkstų ir smegenų navikų bei neuroblastomos ypatumus, ir visus atvejus tyrinėsime kartu. Tai leis geriau suformuoti gydymo gaires ir siekti didesnio proveržio gydant šiuos retus onkologinius atvejus, ypač tuos, kurių nepavyksta išgydyti įprastais būdais. 

 

- Vaikų išgyvenimo nuo inkstų navikų procentas gana didelis, apie aštuoniasdešimt ir daugiau procentų. Tačiau šis atvejis į tą skaičių, deja, nepatenka, tiesa?

- Deja, šiai mergaitei diagnozuotas navikas turi agresyvumo požymių. Vos užbaigus pirmąjį gydymo etapą chemoterapija, liga atsinaujino: atsirado metastazės plaučiuose ir darinys pilve. Tokiu atveju jokių prognozių išsakyti tiesiog neįmanoma, mat tai priklausys nuo to, koks bus atsakas į dabartinį gydymą. Mergaitė yra guvi, judri, jaučiasi neblogai, tačiau jos kraujo rodikliai yra nukritę, nes chemoterapija žudo ne tik navikines, bet ir normalias organizmo ląsteles. Kol kas bus daromi kontroliniai tyrimai ir kasdien stebimi kraujo rodikliai. Jiems pagerėjus, bus surinktos jos pačios kraujodaros kamieninės ląstelės. Pacientei numatoma atlikti autologinę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją. Jeigu antras gydymo etapas bus efektyvus, navikas susitrauks, galbūt pavyks atlikti operaciją ir naviką pašalinti chirurginiu būdu. 

Tad nors bendrai onkologijos pasveikimo rodikliai neblogi – pasveiksta per aštuoniasdešimt procentų vaikų, likusiųjų dvidešimties procentų mirtingumą lemia navikų atsparumas chemoterapijai, imunoterapijai. Todėl ir reikalingas pasaulio medikų bendradarbiavimas, leisiantis giliau ištirti tokių navikų biologiją, ląsteles ir jų mutacijas bei nustatyti efektyviausią gydymo būdą. 

 

- Ar tokiais atvejais gydymą bent iš dalies palengvina vaikų, jų tėvų pozityvus nusiteikimas, tikėjimas, jog ligą pavyks įveikti?

- Žinoma! Mes bendradarbiaujame su įvairiais paramos ir labdaros fondais, kurie dirba būtent su vėžiu sergančiais vaikais. Jų organizuojamos veiklos, spektakliai palengvina mažųjų pacientų ir jų tėvų kasdienybę, emocinę būseną. Deja, dėl pandemijos visa tai dabar apribota, bet konkrečius atveju, galime pasidžiaugti, kad mergytė turi itin pozityvią mamą ir abi stengiasi koncentruotis ne į ligą, o į pasveikimą. Tas itin svarbu, kai ligoninėje tenka praleisti mėnesių mėnesius. 

 

- Kaip atrodo Onkohematologijos centro darbas pandemijos laikotarpiu?

- Situacija sudėtinga. Visus atvažiavusius planiniam gydymui, procedūroms, privalome tikrinti dėl koronaviruso. Kartais tiek mama, tiek vaikas yra besimptomiai, o randamas COVID-19. Tai apsunkina gydymą, kartais, jei įmanoma, jį tenka šiek tiek atidėti. Lankymas nebeleidžiamas. Darbą esame paskirstę taip, kad nesusitiktų net mūsų medikų komandos ir vienam susirgus, visuomet būtų, kas pakeis. Mūsų skyriuje rezidentų į pagalbą nepasišauksime, nes reikia specifinių žinių ir patirties. Tad esame susidėję maksimalias apsaugas. Būtų puiku sulaukti vakcinos nuo koronaviruso ir suvaldyti pandemiją, tuomet onkologiniams ligoniams tikrai būtų mažesnis pavojus ir gydymas vyktų lengviau, įprastomis mums sąlygomis. Tiesa, noriu pasidžiaugti, kad net ir onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams COVID-19 nėra mirties nuosprendis. Net ir po chemoterapijos vaikai koronavirusu dažniausiai praserga gana lengva forma. Bet geriau nebūtų ir tos. 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!