Faktas
Lapkričio 30 - gruodžio 1 dienomis įvyko III tarptautinė medicininės edukacijos konferencija „Diplomats for Life 3 (ICDL3): Evolution in Medical Training“, organizuojama Jaunųjų gydytojų asociacijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija. Renginio tikslas - įkvėpti mokytojus ir jaunuosius medikus tapti lyderiais medicininėje edukacijoje.

---

Trečius metus iš eilės organizuojamoje konferencijoje paliestos kelios šiandienei medicinai svarbios temos. Kaip sako vienas konferencijos organizatorių Jaunųjų gydytojų asociacijos narys Aurimas Pečkauskas, anksčiau manyta, kad kiekvienas gydytojas klinicistas iš principo jau savaime yra mokytojas. „Vis dėlto norėdamas dėstyti ar mokyti privalai turėti ir pedagoginių įgūdžių. Būtent į tai konferencijos metu stengiamės atkreipti dėmesį. Baltijos regione LSMU stengiasi save pozicionuoti kaip edukacijos lyderį. Keičiame gydytojų rengimo paradigmą į pakopines kompetencijas, apie kurias nemažai kalbėta. Todėl šis renginys skirtas akademinei bendruomenei ir tarptautiniam bendradarbiavimui, o ne politiniams sprendimams priimti“, - sako A.Pečkauskas.

„Šiuolaikinė medicina nėra tik diagnozė. Labai svarbūs tampa ir ne medicininiai dalykai. Pavyzdžiui, nemažai pacientų skundžiasi, kad su jais buvo neteisingai bendraujama, jie liko neišklausyti ir panašiai. Vadinasi, mums trūksta bendravimo įgūdžių“, - sako ako vienas konferencijos organizatorių Jaunųjų gydytojų asociacijos narys Aurimas Pečkauskas.

Konferencijos tematika orientuota į keturias pagrindines temas.
Pirma tema - socialinė atskaitomybė medicininėje edukacijoje. Tai yra, turi būti ruošiami tokie gydytojai, kurie gebėtų atliepti visuomenės poreikius. „Turime paruošti tokius gydytojus, kokių reikia visuomenei, o ne rengti juos pagal vadovėlius“, - įsitikinęs A.Pečkauskas.

Antra tema - medicininė edukacija: inovacijos ir iššūkiai. Pasak jaunojo mediko, itin svarbu kalbėti ir apie technologinį judėjimą pirmyn, bendradarbiavimą su technologijos universitetais, galbūt net ir pačią industriją. Tai svarbu, nes Lietuva save dažnai pozicionuoja kaip gyvybės mokslų lopšį.
 
Trečia tema - netechninių kompetencijų svarba šiuolaikiniam medicinos specialistui. Skamba gal ir įmantriai, bet iš tikrųjų tai yra gebėjimas bendrauti. Pasak A.Pečkauko, anksčiau buvo manoma, kad gydytojui svarbiausia išmokti gydyti ir jis jau pasiruošęs dirbti. Dabar viskas keičiasi: šalia gebėjimo diagnozuoti ligą, gydytojui būtina mokėti bendrauti, būti empatiškam. Maža to, greta turi būti ir edukatorius, vadovaujantis komandoms. Juk medikas nedirba vienas - šiandieninė medicina remiasi komandiniu darbu.
 
Ketvirta tema - paradigmos pokytis medicininėje edukacijoje: pakopinių kompetencijų link. Etapinių kompetencijų modelio esmė, jog gydytojas rezidentas po truputį įgyja pasirinktos specialybės kompetencijas ir gauna tai patvirtinantį pažymėjimą. Šis dokumentas yra išduodamas surinkus įrodymus, leidžiančius įsitikinti rezidento klinikiniais įgūdžiais bei asmeninėmis savybėmis, kurios yra reikalingos teikiant atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas – išlaikoma aukšta paslaugų teikimo kokybė. Pakopinės kompetencijos įgalintų gydytojus rezidentus po truputį prisiimti atsakomybę už įgytų įgūdžių taikymą. Tai užtikrintų nuoseklesnį perėjimą į savarankišką gydytojo specialisto praktiką.
„Šiuolaikinė medicina nėra tik diagnozė. Labai svarbūs tampa ir ne medicininiai dalykai. Pavyzdžiui, nemažai pacientų skundžiasi, kad su jais buvo neteisingai bendraujama, jie liko neišklausyti ir panašiai. Vadinasi, mums trūksta bendravimo įgūdžių“, - sako A.Pečkauskas.

---

 
Komentarai
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prodekanas studijos prof. Kęstutis Petrikonis:

- Renginys tikrai įkvėpiantis, aukšto lygio. Jame dalyvauja edukacijos lyderiai iš Škotijos, Anglijos, Švedijos, Olandijos ir daugelio kitų šalių. Be to, šis renginys jau nuo kitų metų pateks į visus medicininės edukacijos konferencijų kalendorius. Tai - labai geras įvertinimas. Užsienio ekspertai pripažino, jog jie nesitikėjo tokios kokybės ir tokio jaunųjų gydytojų entuziazmo bei aktyvumo.
Lygindamiesi su užsienio šalimis medikų rengimo srityje, matome, kad nuo lyderių atsiliekame. Trūksta mums komunikacijos įgūdžių. Žinoma, tai nereiškia, kad anksčiau gydytojai nebendravo su pacientais ir tai yra naujiena. Ne. Skirtumas tas, kad anksčiau gydytojai to mokydavosi savarankiškai jau savo praktikos metu. Dabar kalbame, jog gydytojo rengimo procese ši komunikacija yra lygiai tokia pat svarbi kaip ir įgyjamos profesinės žinios. Kalbame, jog turi būti balansas tarp profesinių žinių ir žmogiškų savybių, kurių šiandien medicinoje kartais pritrūksta.
Medicina greitėja, tyrimai, diagnostika, modernios technologijos... Dažnu atveju pokalbiui su pacientu nelabai lieka laiko. Vis dėlto, kad jis laikytųsi gydytojo paskirto gydymo režimo, turi suprasti kodėl tai svarbu. O tai gydytojas turi gebėti  išaiškinti. Taigi, mediciną, kaip dabar madinga sakyti, reikia humanizuoti.

Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas:

- Žengiame svarbų žingsnį keisdami būsimųjų medikų rengimą. Turime ruoštis pokyčiams, nes nuo eilutės įstatyme dėl pakopinių kompetencijų iki naujų gydytojų paruošimo - dar tolimas kelias. Todėl šiemet vadovaujamės trijų šalių Olandijos, Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų patirtimi. Jose vyrauja naujas gydytojų rengimo modelis. Mane įkvėpė tai, kad medicininė edukacija yra tarsi intervencija, kurios poveikis kartais didesnis nei vaistų. Tai - puikus įrodymas, kad rengdami gydytojus turime atsižvelgti, kad jie taptų ne tik puikiais specialybės žinovais, bet ir mokėtų bendrauti su pacientu.
Smagu ir tai, jog užsienio ekspertai darbą, keičiant gydytojų rengimo modelį Lietuvoje, įvertino puikiai - daugelis nustemba, kokiu sparčiu tempu siekiame pokyčių. Ir čia yra nemažas jaunųjų gydytojų indėlis.