Rado klejojantį
52 metų Saulius (vardas pakeistas) iš Kauno rajono serga pūlingu meningitu. Šiuo metu vyriškis gyvena tarp žemės ir dangaus. Ligonį lankantys giminaičiai randa jį apatišką, žiūrintį į vieną tašką. Prie Sauliaus budi ligonio sesuo. „Vargu, ar jį prakalbinsite, vakar žiūrėdamas pro ligoninės langą klausė, ar palaistyti šiltnamiai“, - skėsteli rankomis vardo atskleisti nenorėjusi moteris.  
 
Kaip pasakoja paciento sesuo, vyriškis neturėjo pastovios gyvenamos vietos ir darbovietės: Saulius prisiglausdavo pas ūkininkus, pas kuriuos dirbdavo padienius ar sezoninius darbus. Taigi, nei mityba, nei sveikata per daug nesirūpino. Kada Saulius pasijuto blogai, nėra aišku. Pacientas į šį klausimą atsakyti veikiausiai nebegalės. Darbdavys greitąją medicinos pagalbą iškvietė birželio 30 dieną, radęs vyriškį apimtą karščiavimo, klejojantį, beveik be sąmonės. Jis buvo nuvežtas į Kauno klinikinę ligoninę ir skubiai paguldytas į Reanimacijos skyrių.
 
Čia Saulius gydytas dvi savaites. Tiek laiko prireikė, kad būtų atkurtos bent svarbiausios gyvybinės funkcijos.
Šiandien vyriškis slaugomas Infekcinių ligų skyriuje. Kada pacientas sustiprės tiek, kad galėtų palikti ligoninę, sunku pasakyti. Vis dėlto visiškas išgijimas neprognozuojamas. „Bijau, kad jis jau negalės savarankiškai gyventi ir jam reikės slaugos“, - teigė ligonio sesuo.
 
Pirmieji simptomai klaidina
Meningokokinė infekcija – itin staigi liga, kurios sunkiausios formos – žaibinis sepsis ir pūlingas meningitas – gali baigtis mirtimi. Pirmiausia pasireiškia simptomų triada: karščiavimas, galvos skausmas, sprando raumenų įtampa. Kaip pastebi gydytojai, liga klastinga, nes iš pradžių jos simptomai panašūs į peršalimo ir žmonės neskuba kreiptis pagalbos.
 
Kaip sakė Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja Rimantė Balčiūnaitienė, trečdaliui persirgusių meningitu lieka sunkūs neįgalumą lemiantys reiškiniai: susilpnėjusi klausa, epilepsija, gali sutrikti intelektas. Anot gydytojos, ši infekcija pavojinga žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi. Tokio nusilpimo auka tapo ir Kauno rajono gyventojas. Darbe jis patyrė nemažai traumų: vien šiais metais pasitaikė rankų lūžiai, sutrenktas stuburas, sumušta galva. Pasak gydytojos, tokios traumos nusilpus organizmui sudaro papildomas sąlygas užklupti infekcijoms. Šiuo metu Sauliui aptikta pūlinių ne tik smegenų dangale, bet ir stubure, todėl gydymas bus ilgas bei sudėtingas, tikėtinos sunkios komplikacijos.
 
Nors Saulius susirgo pūlingu meningitu, ligos tipų yra ir daugiau. Šios nervų sistemos ligos sukėlėjai būna skirtingi. „Meningitą gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Bakterinį meningitą sukeliančios bakterijos gali gyventi kiekviename mūsų ir nesukelti jokių ligų“, - pasakojo R.Balčiūnaitienė.
Kaip rodo Sauliaus pavyzdys, nusilpus imunitetui šios bakterijos gali būti pražūtingos. Gydytojos teigimu, bakterijos gali patekti pro kvėpavimo takus ir pasiekti smegenų dangalus iš kito infekcijos šaltinio kontaktiniu arba kraujo keliu (pavyzdžiui, iš ausies, sinusų).
 
„Kad ir kas būtų sukėlėjas – virusas ar bakterija, – šiai ligai būdingas smegenų dangalo pažeidimas ir uždegimas. Pavojingiausia, kai meningito atveju bakterijos išplinta kraujyje ir sukelia sepsį, sutrikdo organizmo funkcijas“, - pabrėžė gydytoja. Ketvirtadaliui pacientų bakterinio meningito simptomai išsivysto per 24 val., o likusiems – per 2-7 paras. Anot R.Balčiūnaitienės, bakterinio meningito eiga yra ūmi, todėl nedelsiant reikia kreiptis į medikus.

---

 
Pavojus tyko ir vasarą
Pasitaikantys susirgimai griauna mitą, esą vasarą meningitas mažiau pavojingas. Visai neseniai nuo bakterijų sukelto žaibinio meningokoko mirė 73 metų kaunietė. Šiuo atveju į medikus nesikreipta laiku: kaip pastebi gydytojai, kai kraujyje išplinta meningokoko bakterijos, išgyvenimo galimybės tampa labai mažos, tad laiko veiksnys čia svarbus.
 
Sauliaus atvejis taip pat liudija, kad bakterinis meningitas gali užklupti ir šiltuoju metų laiku. Visgi, anot mediku, vasaros laikotarpiu dažnesni virusinio meningito atvejai. Šiltoje terpėje aktyvėja jį sukeliantys virusai. Virusinis meningitas itin pavojingas senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams. Kaip teigia R.Balčiūnaitienė, vasarą dideliu meningito rizikos veiksniu yra erkės: „Virusinis meningitas yra dažna erkinio encefalito išraiška. Juo dažniausiai susergama po užkrėstos erkės įsisiurbimo.“
Ankstyvas ligos diagnozavimas ir tinkamas gydymas sumažina komplikacijų, liekamųjų reiškinių ir mirties riziką. Erkės įsisiurbimo atveju virusinio meningito įmanoma išvengti pasiskiepijus nuo erkinio encefalito. Po artimo kontakto su meningokokine infekcija susirgusiu žmogumi rekomenduojamas antibiotikų kursas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!