- Ką tik buvote įvertinta „Auksine mediko širdimi“ už ypatingą dėmesį burnos sveikatos priežiūrai. Atsiimdama apdovanojimą sakėte, kad laukiate to laiko, kada skirti visą dėmesį galėsite tik prevencijai. Odontologai vieningi – švietimo burnos higienos srityje itin trūksta.
- Per renginį nenorėjau įvardinti procentų, bet burnos ligų paplitimas tarp vaikų yra itin didelis – daugiau nei pusė trimečių turi ėduonies pažeistų dantų. Mums reikėtų susitelkti tik į profilaktiką. Negalime pakeisti sveikatos apsaugos politikos, kad prevencija būtų taikoma jau pirminiame sveikatos priežiūros centre, bet kiekvienas gydytojas galėtų pradėti nuo savęs: skatinti atvykti pas odontologus tik išdygus pirmajam vaiko dantukui, rekomenduoti tėvams pirmąsias dantų priežiūros priemones, raginti reguliariai lankytis pas odontologą, o ne tik dėl pažymos ar tada, kai jau skauda dantį. Gydytojai odontologai galėtų labiau įtraukti burnos higienistus į darbą, nes šie specialistai kompetentingi, dažnai už gydytojus geriau moko burnos higienos įgūdžių.
 
- Vaikų dantis taisyti, ko gero, reikia ir papildomos kompetencijos. Visų pirma pasodinti į odontologinę kėdę, vėliau pražiodyti tas mažas burnytes...
- Vaikus privalo gydyti visi bendrosios praktikos gydytojai odontologai, o pas vaikų odontologą siųsti tik tada, kai vaikas nebendradarbiauja, nesižioja, reikalingas specifinis gydymas, tarkime, nėra danties užuomazgos.
Su vaikais dirbti reikia žymiai daugiau kantrybės, tačiau svarbiausia tą daryti nuoširdžiai, atvira širdimi. Vaikas jaučia, kada tu nuoširdus. Mano receptas – tiesiog įsivaizduoti, kad pacientas yra tavo vaikas. Kai man būna sunku, iškart save sustabdau ir įsivaizduoju, kad tai – mano anūkas ar dukterėčia. Iškart padeda. Žinoma būna atvejų, kai nepavyksta prikalbinti apžiūrėti, nes vaikas turi neigiamą patirtį, yra išsigandęs praėjusių vizitų. Tada taikome gydymą su sedacija bendroje nejautroje. Tarkime, vaikui treji metukai, o jam jau reikia šešių dantų kanalus tvarkyti. Vaikas tikrai neištvertų tokio gydymo, neišsėdėtų.
 
- Tėvai dažnai neįstengia išvalyti vaikams dantukų, prilygindami šį darbą vaiko egzorcizmui, pavadinkime „pagaili“ jų. Ar kantrybės pristinga, ar tikrai sunku įkalbinti metinuką prasižioti?
- Kantrybės mamos turi, bet burna yra jautri vieta net ir suaugusiam. Retas atvejis, kad vaikai leistų tėvams išvalyti dantukus, jie paprastai priešinasi. Teko iš tėvų girdėti ir tokią istoriją, jog laiptinėje kaimynai pakabino skelbimą, „dėmesio tas ir tas butas, mes jus stebime ir iškviesime vaikų teisių tarnybą, jei nesiliaus vakarais baisus vaikų verksmas“. Tokios žinutės šeima sulaukė, nes tiesiog vakarais valydavo vaikui dantis, o šis verkdavo. Valytis dantis reikia bet kokiu atveju, priešinasi tam vaikas ar ne. Metų vaikas tikrai nežino, kas jam yra reikalinga. Pacituosiu vieną kolegę: vaikai kartais nenori ir užpakaliuko nusiplauti, bet gi plaunam. O į burną jau galima ranka numoti? Net ir per ašaras reikia valyti dantis, ilgainiui vaikas supras, kad kitaip nebus ir pripras. Neišaugusių iš to nėra. Vokiečiai jau pirmąjį vaiko dantį valo su tradicine, mėtinio skonio ir fluoro turinčia pasta. Jokių vyšninių ar kokakolos skonio gelių. Skani neskani – turi priprasti.
 
- Rūpinatės negalią turinčių vaikų burnos sveikata. Jūsų nuomone, ar neįgaliesiems valstybė skiria pakankamai dėmesio odontologijos srityje?
- Man tai prasmingiausia darbo dalis – labai norisi jiems padėti ir surasti geriausią gydymo būdą. Neskubu siūlyti radikalių gydymo priemonių – imtis bendrinės nejautros. Pirmiausiai bandau pripratinti prie mūsų procedūrų, stengiamės dirbti, o ne jų atsikratyt išsiunčiant į kitų medikų rankas.
Jaučiu pasitenkinimą padėdama labiausiai pažeidžiamai grandžiai. Tokių pacientų, pavyzdžiui, turinčių širdies ydą, dažniausiai nenori niekas gydyti. Suprantu pirminės sveikatos priežiūros gydytojus, jiems gali būti nedrąsu. Net ir mums būna iššūkių. Stengiamės padėti.
 
- Minėjote ir pacientus su klausos negalia. Girdėjau, jog pati esate pramokusi gestų kalbos, kad būtų lengviau susikalbėti su pacientais.
- Vienuolika metų dirbau su negirdinčiais vaikais, tačiau negaliu pasigirti, kad moku gestų kalbą. Su manimi dirbusi slaugytoja mokėjo ir mane buvo išmokiusi pagrindų. Mokėjau tiek, kad galėtume susikalbėti bendromis frazėmis: paklausti, ar skauda ir panašiai. Gestų kalba stipriai kinta, todėl jos nelavindama esu jau primiršusi. Dabar susirašome su tėvais ant lapuko arba bendraujame per pacientą lydintį gestų kalbos vertėją.
Yra ir paprasčiausias būdas – įsijungiame išmaniojo telefono programėlę, kuri verčia į gestų kalba. Šiandien komunikacija pažangi. Technologijų amžius.
 
- Jūsų namuose temos apie vaikų gydymą, ko gero, netyla – vyras vadovauja Vilniaus gimdymo namams. Ar bent vienas iš trijų sūnų žengė tėvų pėdomis?
- Nė vienas sūnus nepasirinko būti medikas, tad su vaikais apie mediciną retai šnekam. Jau ir vaikais sunku juos pavadinti – nė vienas kartu su mumis nebegyvena, Jaunėlis studijuoja ne Lietuvoje. Pirmi metai, kai su vyru likome gyventi dviese.
 
- Išėjus vaikams vieni sako, jog pagaliau atėjo tikrasis laikas sau, kitus gi aplanko tuščių namų jausmas. Kuris variantas jūsų?
- Vienareikšmiškai pirmas. Visada turiu ką veikti. Noriu ir mokslinių straipsnių paskaityti, ir knygą. Turiu daug mėgstamos veiklos. Su vyru lankome istorijos pamokas suaugusiems. Čia – mūsų būrelis. Vaikų jau nebereikia į juos vežioti…

---

 
Dosjė
1991–1996 m. Kauno medicinos akademija; Stomatologijos fakultetas;
2007–2010 m. Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, Odontologijos institutas, vaikų odontologijos rezidentūra;
2016 m. Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas, apginta disertacija „Hemofilija sergančių asmenų burnos sveikatos būklės, gydymo reikmių ir burnos sveikatos nulemtos gyvenimo kokybės vertinimas Lietuvoje“. Biomedicinos mokslai, Odontologija;
Nuo 2004 m. – Lietuvos respublikos odontologų rūmų narė.
Kasmetinė mokslinių konferencijų pranešėja Lietuvoje, Berlyne ir Melburne, Pasaulio mokslinių straipsnių autorė
2020 metais baigė vaikų, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, tyrimą paruošimui odontologinėms procedūroms.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!