- Gimdos kaklelio konferencijoje pristatyta nauja profilaktinė programa. Vietoj įprasto gimdos kaklelio citologinio tyrimo (PAP) moterims atliekamasžmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimas. Kodėl nepakanka įprasto profilaktiškai atliekamo tepinėlio?
- Vieno PAP tyrimo jautrumas yra penkiasdešimt procentų, todėl tikimybė aptikti pakitimus iš pirmo karto nėra didelė. Citologinį tepinėlį reikia kartoti kas trejus metus.Jei atliekami trys tyrimai per devynerius metus ir neaptinkama pakitimų, moteris turi didesnę nei devyniasdešimties procentų garantiją, kad viskas yra gerai.
PAP tyrimą pasirinkta atlikti iki trisdešimt penkerių metų, nes jaunystėje,vykstant hormonų audroms ir partnerių kaitai, pastebėta, kad rizika pasigauti virusą ir per metus pasveikti – didesnė. Apie 80 proc. populiacijos užsikrečia ŽPV ir tik 10 proc. užsikrėtimo atvejų tampa lėtiniais. Su metais lytinio gyvenimo aktyvumas blėsta ir tikimybė užsikrėsti virusu mažėja. Gimdos kaklelio vėžys vystosi etapais: įvyksta užsikrėtimas ŽPV infekcija, virusas persistuoja gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse, atsiranda nedidelio laipsnio gimdos kaklelio gleivinės pakitimai, ikivėžiniai pokyčiai arba didelio laipsnio displazija ir tik po to – vėžys. Visa tai užtrunka aštuonerius dešimt metų ar ilgiau, todėl testą pakanka darytis kas penkerius metus. Ir jeigu virusas nustatomas vyresnei nei trisdešimt penkerių metų moteriai, didelė tikimybė, kad jau jis persistuoja. Prasidėjo lėtinė infekcija, su kuria ji nebegali kovoti. Aukštos rizikos ŽPV tyrimo metodas yra jautresnis rizikai susirgti vėžiu nustatyti.
Tačiau reikia suprasti, kad vien viruso vėžiui pasireikšti nepakanka. Įtaką daro ir kiti veiksniai: bakterinė moters lyties organų infekcija, rūkymas, dažni uždegimai, imuninės sistemos būklė, imunosupresinės ligos. Šiuo metu pasaulyje mokslininkai atlieka genomo ir kitus tyrimus, siekdami išsiaiškinti priežastis, kodėl kai kurioms moterims užsikrėtimas ŽPV infekcija tampa startiniu gleivinės ląstelių onkogeninės transformacijos momentu, ir kokiais atvejais būna didelė eliminavimo ir pasveikimo tikimybė.
 
- Pandemijos laikotarpiu vos ne dvigubai sumažėjo profilaktinių gimdos kalelio tyrimų. Ar yra rizika, kad netolimoje ateityje daugės moterų, kurioms bus diagnozuotas pažengęs gimdos kaklelio vėžys?
- Pastaruosius dvejus metus COVID-19 infekcija kelia didelį pavojų. Tikimybė mirti nuo koronavirusobuvo didesnė nei nuo gimdos kaklelio. Suprantama, kad sveikatos apsaugos sistemos dėmesys buvo orientuotas kovai su COVID-19. Nukentėjo ne tik gimdos kaklelio vėžio, bet ir kitos prevencinės programos.
Nors programa buvo sustojusi, moterų, kurioms būtų diagnozuojamapažengusi gimdos kaklelio vėžio stadija,daugiau, nei yradabar, neturėtų atsirasti. Manau, kad dvejų metų neužtenka vėžio stadijai pažengti iki ketvirtosios. Gali būti, kad nustatysime daugiau ankstyvų vėžio stadijų atvejų, kai moterys vėl įsijungs į programą.

- Viena profilaktikos programos sėkmės sudedamųjų dalių – kokybiškas PAP tepinėlio paėmimas. Praktikoje yra atvejų, kai nustatoma pažengusi vėžio stadija, nors tyrimai ir buvo atliekami. Kodėl pasitaiko klaidos imant tepinėlį?
- Yra tam tikros tepinėlio paėmimo taisyklės. Pirmiausia reikia atsižvelgti į menstruacinio ciklo dienas, lytinį gyvenimą ar įvairių vaistų vartojimą. Gimdos kakleliai nėra vienodi: būna įvairių formų, plyšimų, stenozių. Atsižvelgiant į tai, kiekvienai moteriai reikia kitaip paimti tepinėlį, žinoti, kad ląstelės paimamos iš kaklelio kanalo, išorinės dalies. Geriausia, kai tą atlieka tam paruošti specialistai arba gydytojai ginekologai. Deja, taip nėra. Šiuo metu Lietuvoje nurodyta, kad net ir šeimos gydytojas gali atlikti tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kad vieno tyrimo jautrumas tik pusšimtis procentų, ypač svarbu laikytis taisyklių, norint gauti patikimus rezultatus.
Dar vienas svarbus dalykas – rezultato vertinimas. Šiandien aparatai atskiria pakitimus ir vėliau juos vertina žmogus.Ten irgi gali pasitaikyti klaidų.
 
- Gimdos kaklelio vėžys pavojingas tuo, kad pradinėse stadijose nepasireiškia simptomų. Tikimybė išgyventi, kai nustatoma vėlyviausia stadija, yra tik viena iš dešimties. Medicinos mokslui žengiant į priekį, ar matomos galimybės, kad moterys galės ilgiau išgyventi?
- Yra atliekami visų onkologinių ligų genomo tyrimai. Tiriant ląsteles, stengiamasi išryškinti skirtumus: tarp sveikos ir navikinės ląstelės. Nustatomos įvairios paveldimos ar naujai vėžinėse ląstelėse atsiradusios genų mutacijos, chromosomų skaičiaus pokyčiai ir kiti molekuliniai žymenys atsakingi už vėžio iniciavimą ir vystymąsi. Mokslas atranda tam tikroms piktybinių navikų grupėms būdingus specifinius bruožus ir patogenezės kelius. Tuo remiantis yra kuriami vaistai, galintys užblokuoti tam tikrą naviko vystymosi ar metastazavimo grandį, dar vadinamą taikinių terapija. Pavyzdžiui, angiogenezės inhibitoriai slopina kraujagyslių vystymąsi navike ir tuo būdu stabdo auglio didėjimą ar metastazavimą. Šie vaistai  pagerino  išgyvenamumo rodiklius sergant ne tik gimdos kaklelio bet ir kitų lokalizacijų navikais.
Dar vienas svarbus momentas – imunoterapija,veikianti per imuninės sistemos aktyvinimą. Pats vėžys – įdomus subjektas. Jis sugeba išvengti imuninio atsako ir apgauti imuninę sistemą. Tam yra imunoterapijos būdai: tiesiogiai aktyvinamos ląstelės, atpažįstančios ir naikinančios vėžį, arba veikiama netiesiogiai.
Gimdos kaklelio vėžiui gydymui naudojami vaistai veikia per PD-L1 receptorius, juos užblokuoja ir neleidžia navikinėms ląstelėms susijungti su baltymu. Įvykus šiam susijungimui, imuninė sistema būtų slopinama irvėžinės ląstelės taptų nebeatpažįstamos. Taigi imunoterapija galėtų būti vienas būdų, kuris pagerintų išgyvenimo rodiklius. Bet tik vienas... Vėžio formavimosi mechanizmųyra tiek daug ir jie iki galo nėra išaiškinti. Vien blokuodami receptorius, vėžio nenugalėsime.
Visada reikia pabrėžti, kad kertinis momentas, kai kalbame apie gimdos kaklelio vėžį – profilaktika. Tai yra įrodyta. Daug lengviau nesusirgti, nei bandyti pasveikti. Ketvirtoje stadijoje, net jei ir bus geras atsakas į gydymą, yra beveik šimto procentų tikimybė, kad liga sugrįš. Šis vėžys – agresyvus ir mažai jautrus chemoterapijai, todėl išgyvenimo rodikliai tokie prasti.
Kita vertus, mokslas žengia į priekį ir pergalė kada nors ateis. Tikimasi, kad artimiausioje ateityje žmonės sugebės kovoti su vėžiu, kurį sukelia virusas. Vakcinacija nukreipta tiesiogiai prieš gimdos kaklelio vėžio sukėlėją – lengva pergalė.
 
- ŽPV nešiotojas gali būti ir vyras, tačiau skiepai skirtitik mergaitėms. Ar pasiektume geresnių prevencijos rezultatų, jei būtų skiepijami ir berniukai?
- Berniukų skiepijimas turi didelės reikšmės, nes vyrai yra jautresni ŽPV: lengviau užsikrečiasantykių metu ir sunkiau formuojasi imunitetas prieš virusą. Kraujyje cirkuliuojantys antikūnai prieš ŽPV infekciją infektuotiems vyrams nustatomi rečiau nei moterims. Jie dažniau tampa lėtiniais nešiotojais, kai moterys užsikrečia ir pasveiksta greičiau ir dažniau. Be to, ŽPV sukelia ne tik gimdos kaklelio,bet ir gerklų, varpos, išangės vėžį. Taigi rizika susirgti vėžiu atsiranda ir vyrui.
Mergaitėms skiepas dešimt penkiolika metų išsilaiko pakankamo lygio, kad apsaugotų nuo užsikrėtimo. Tačiau neturime duomenų, ar pasiskiepijusios moters, turinčios gyvenimo partnerį su persistuojančia ŽPV infekcija, imuninė sistema per tam tikrą laiką nepradeda toleruoti viruso.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, ne vien moterys, bet ir vyrai turėtų būti apsaugomi vakcina. Problema – valstybės finansiniai pajėgumai. Manau, kad ŽPV sukelto vėžio gydymui išleidžiami daug didesni pinigai nei prevencijai.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!