Neatsiejamas Palangos reabilitacijos ligoninės veidas – fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja Romantė Aleknavičienė priėmė iššūkį – pakeitė ne tik ilgametę darbovietę, bet ir gyvenamąją vietą. Dabar ji „Eglės“ sanatorijoje yra atsakinga už medicininės reabilitacijos stiprinimą bei plėtrą.
„Mūsų profesija nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo nuėjo savo kelią. Kad būtume reikalingi, paklausūs, populiarūs reikėjo įrodyti vertę. Džiugu, kad pagaliau pasiekėme profesijos prestižo fazę“, - sako fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja Romantė Aleknavičienė.
- Romante, darbą Palangos reabilitacijos ligoninėje, kuri pateko į reformos girnas, iškeitėte į privatų sektorių. Valstybinio sektoriaus jau gana?
- Nė vienas jų nėra prastesnis ar geresnis, tačiau privačiame sektoriuje darbo organizavimas vyksta gerokai intensyviau ir efektyviau, sprendimai priimami greičiau. Jų pagrįstumas remiasi apklausiant ir įtraukiant maksimaliai didelį su tuo susijusių žmonių skaičių. Prieš ką nors keičiant, organizuojamas ne vienas susirinkimas ir pasitarimas. Pieš kerpant, daugybę kartų pamatuojama – tai žavi.
Be to, „Eglės“ sanatorijoje veikia modernus Funkcinės diagnostikos ir reabilitacijos centras, kuriame sukoncentruota inovatyviausia testavimo ir treniravimo įranga. Be technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, virtualus asistentas, robotika, virtuali realybė, realaus laiko grįžtamasis ryšys, integracijos neįmanomas tolesnis reabilitacijos progresas.
- Po Palangos reabilitacijos ligoninės, kuriai ilgą laiką vadovavote, integravimo į Klaipėdos grandą domitės, kaip jiems sekasi?
- Stengiuosi aktyviai tuo nesidomėti, bet naujienos pačios mane pasiekia. Reabilitacijos klinikai šiuo metu vadovauja tikra savo srities profesionalė – profesorė Lina Varžaitytė. Esu įsitikinusi, kad jiems bus viskas gerai. Vis dėlto nuo pastarųjų naujienų norisi atsiriboti. Vykdant ligoninėse pokyčius, nepritariau metodams, kurie buvo taikomi tikslui pasiekti.
- Be administracinio darbo „Eglės“ sanatorijoje, neapleidote ir gydytojos vaidmens?
- Visada dirbdama administracinį darbą greta dirbau ir gydytoja. Perėjus dirbti į kitą įstaigą, gydytojos darbo krūvis netgi padidėjo, tai pakeitė mano darbo specifiką. Dabar turiu gerokai daugiau įvairesnio kontakto su žmonėmis. Tiek su medicinine reabilitacija, tiek su komerciniais pacientais. Šis darbo laukas man naujas ir įdomus. Be to, „Eglės“ sanatorijoje esu atsakinga už medicininės reabilitacijos stiprinimą ir plėtrą.
- Pacientų eilės rodo, kad gydytojų reabilitologų profesija dabar ant bangos. Vis dėlto taip buvo ne visada.
- Mūsų profesija nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo nuėjo savo kelią. Reabilitacijos, galima sakyti, neturėjome – ji buvo prieinama tik mažai daliai žmonių. Kad būtume reikalingi, paklausūs, populiarūs reikėjo įrodyti vertę. Po truputį ėmėsi kurtis didžiosios reabilitacijos įstaigos – pagrindinė plėtra vyko trijuose taškuose: Kauno, Santaros klinikose, Palangos reabilitacijos ligoninėje. Lyderių vaidmens jie neapleido iki šiol. Dabar jau nei siauros specialybės gydytojai, nei patys pacientai nebeįsivaizduoja sveikatos pagerėjimo be fizinės reabilitacijos procedūrų.
O reabilitacijos sistemos kūrimo pradžia buvo sudėtinga. Turėjome ilgai pasakoti, kas tai per specialistai, kodėl jų reikia. Sistemą perėmėme iš skandinavų šalių – Danijos, Švedijos. Fizioterapijos sritis likusi iš rusijos. Beje, Lietuvos reabilitacijos modelio kūrime stipriai dalyvavo ir amerikiečių specialistai. Džiugu, kad pagaliau pasiekėme profesijos prestižo fazę.
Džiugina ir didėjantis pacientų sąmoningumas, kitų gydytojų vertinimas. Lietuvą pagal „Erasmus“ programas stažuotis renkasi Italijos ir Ispanijos studentai. Pastaruoju metu iš mūsų semtis žinių aktyviai atvykta ir ukrainiečiai, kurie sistemą dar tik kuria, tobulina.
- Taip „užkūrėte“ reabilitaciją, kad specialistų trūksta! Kaip viliojate juos ateiti dirbti?
- Šiandien fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas yra paklausus ir reikalingas, darbo vietų įvairovė ženkliai didesnė nei paruoštų specialistų skaičius. Galime sau leisti rinktis darbovietę pagal individualius poreikius bei kriterijus. Čia norėčiau pagirti „Eglės“ sanatoriją kaip darbdavį: maloniai nustebino naujų darbuotojų įtraukimas į kolektyvą. Manau, kiekvienas čia jaučiame nuolatinį domėjimąsi, kaip sekasi, kaip jaučiamės, kokios nuotaikos. Čia nėra smerkimo ar baudimo už klaidas kultūros, darbuotojai skatinami padėkomis ir pagyrimais. Tokioje pozityvioje aplinkoje ypač malonu dirbti.
- Valstybės finansuojamų reabilitacijos paslaugų tenka laukti itin ilgai. Ką patartumėte daryti pacientui, kai skauda, negali paeiti, o reabilitacija bus, pavyzdžiui, tik už keturių mėnesių?
- Mano patarimai, deja, ilgų eilių neišspręs. Vis dėlto siūlau atkreipti dėmesį, kad siuntimai į reabilitaciją galioja du mėnesius. Pacientai paprastai jau būna nusižiūrėję konkrečią įstaigą, kurioje norėtų gauti reabilitacijos paslaugas. Tačiau jei visi subėgsime į tą pačią vietą, suprantama, eilė bus didesnė. Jei pasirinkimų diapazoną praplėstume, tikrai rastume visų lygių reabilitacijos paslaugų bet kokiame Lietuvos kampelyje.
Iki tol kiekvienam siūlau pagalvoti, ką galime šiandien padaryti dėl savo sveikatos gerovės. Mat nors reabilitacijos srityje galioja ūmios patologijos, dominuoja vis dėlto lėtinės, paūmėjusios ligos. Reabilitacijos laikotarpiu pacientų sveikata gerėja, jie jaučiasi „ant bangos“, imasi pažadų, kad dabar jau save prižiūrės. Tačiau išvykus iš reabilitacijos įstaigos, apie 90 procentų pažadų, deja, užmirštami.
Tie, kurie neatlieka gydytojo paskirtų namų darbų, sugrįžę pakartotinės reabilitacijos, būna dar prastesnės sveikatos būklės.
Jei kiekvienas labiau prisiimtume atsakomybę už savo sveikatą, reabilitacijos poreikis būtų ženkliai mažesnis.
- Kaip pasikeitė jūsų kasdienis ritmas gyvenant Palangoje, o dirbant tarp Birštono ir Druskininkų? Kelionės nevargina?
- Dabar gyvenu kaip sanatorijoje! Visada mėgau aktyvų gyvenimo būdą, todėl ir dabar randu laiko sportui, ilgų distancijų pasivaikščiojimams. Druskininkų „Snow arena“ yra puiki vieta treniruotėms prieš kalnų slidinėjimo sezoną. Tiesa, į Palangą grįžtu rečiau. Kelionės nevargina, man patinka vairuoti. Tą laiką išnaudoju apmąstymams, planavimui, audio knygų klausymui ar tiesiog ramiam pabuvimui su savimi.
Dosjė
R.Aleknavičienė Palangos reabilitacijos ligoninės direktoriaus pareigas ėjo nuo 2017 m. Šios gydymo įstaigos direktorės pareigas ji laikinai ėjo nuo 2015 m. pabaigos.
Iki tol nuo 2009 m. ji ėjo šios gydymo įstaigos direktoriaus pavaduotojos medicinai pareigas.
Anksčiau ji yra dirbusi Palangos reabilitacijos ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, Birštono sanatorijos „Versmė“ Neuroreabilitacijos skyriaus vedėja bei fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, Prienų ligoninės vidaus ligų gydytoja.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: