„Ligą galime diagnozuoti labai anksti – dar ikivėžinės būklės arba pirmos stadijos, kada gydymas būna minimaliai invazyvus ir efektyvus, tačiau paradoksas – dalis ligonių į gydytojus kreipiasi jau sirgdami trečios ar ketvirtos stadijos gerklų vėžiu“, – sako LSMU ligoninės Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovas prof. habil. dr. Virgilijus Ulozas (64 m.).
„Kiekvienas mokslinis tyrimas yra didesnė ar mažesnė svajonė. Didžiąją svajonę „skaldau“ į mažesnes – į atskirus etapus, kuriuos įgyvendinus artėji prie didžiosios svajonės, o ji savo ruožtu tuomet keičiasi – dar didėja“, - teigia prof. habil. dr. Virgilijus Ulozas.
- Jums vadovaujant moksliniam tyrimui buvo sukurtas automatinės balso analizės metodas. Kada jis bus pradėtas taikyti praktikoje?
- Automatinės balso analizės srityje dirbame jau nemažai metų. Pasiekti rezultatai iškelia naujas užduotis, todėl moksliniai tyrimai yra tęsiami. Bandome automatinės balso analizės metodą pritaikyti pirminei gerklų ligų atrankai (angl. screening) ir ankstyvai diagnostikai. Metodas leis nustatyti, ar žmogaus balsas yra normalus, ar pakitęs. Jei pakitęs, iš balso signalo bus galima įtarti gerklų patologiją ir laiku siųsti pacientą pas gydytoją, kuris ištirs ir diagnozuos konkrečią ligą. Šis metodas pagreitintų ligonių atranką, pagerintų ankstyvą gerklų ligų diagnostiką, tarp jų ir gerklų vėžio. Dabar pasiekti rezultatai leidžia tikėtis, kad galbūt per vienus metus turėsime bent jau prototipinį variantą, o vėliau metodą pradėsime taikyti ir klinikinėje praktikoje.
- Kurie jūsų darbai pastaruoju metu sulaukė daugiausia dėmesio?
- Moksliniai tyrimai – ne vienerių metų įdirbis, jie niekada nesibaigia, nes atsakius į vienus klausimus, iškyla kiti. Visi moksliniai darbai atliekami kūrybiškai bendradarbiaujant su kitų sričių mokslininkais – biologais, patologais, informatikais ir kitais. Tik taip galima pasiekti vertingų rezultatų. Vienas mokslininkas – lauke ne karys. Dirbu mokslinį darbą tiriant gerklų vėžį. Esame sukūrę gerklų vėžio eksperimentinį modelį – į viščiuko embriono chorialantojinę membraną įsodinami naviko gabalėliai.
Navikui formuojantis, augant galima tirti jo ypatumus. Taip pat gali būti tiriamas ir nepiktybinis gerklų navikas. Tai - fundamentiniai darbai, kurie padeda geriau suprasti šios ligos atsiradimo ir formavimosi mechanizmus. Tokio modelio sukūrimas leidžia atlikti eksperimentus su pačiais navikais. Tyrimų rezultatus paskelbėme solidžiuose tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose ir sulaukėme teigiamų atsiliepimų, mokslininkų susidomėjimo ir jų noro šiuos darbus toliau tęsti kartu. Dabar laukiame, kad tas susidomėjimas virstų kūnu.
-
Daug dėmesio skiriate genetikai. Kodėl?
- Gilinantis į genetikos paslaptis atsiveria žinių lobynai, kurių dar nesugebame iki galo suvokti. Genetika leidžia suprasti ligų priežastis, atsiradimo mechanizmus. Tikimasi, kad žinant konkrečius genus galima jais manipuliuoti, juos keisti ir surasti efektyvias priemones ligoms gydyti. Šioje srityje dirba pasaulio mokslininkai, ne išimtis ir mūsų klinika. Atliekame ir planuojame toliau tęsti genetinius gerklų vėžio tyrimus. Aktyviai dalyvaujame tarptautiniuose moksliniuose projektuose, tokiuose kaip žmogaus papilomos viruso genomo tyrimai, genetinių pokyčių įtaka gerklų papilomatozės formavimuisi ir kituose.
-
Koks mokslinis darbas yra didžiausia jūsų svajonė?
- Kiekvienas mokslinis tyrimas yra didesnė ar mažesnė svajonė. Didžiąją svajonę „skaldau“ į mažesnes – į atskirus etapus, kuriuos įgyvendinus artėji prie didžiosios svajonės, o ji savo ruožtu tuomet keičiasi – dar didėja. Tai lyg ėjimas į miražą, kurio tikriausiai nepasieksi, bet pakeliui bus labai daug vertingų ir naudingų atradimų. Viena tokių svajonių, gal ne pati didžioji, bet labai reikšminga – prisidėti prie žinių kaupimo, prie supratimo apie onkologines ligas, apie gerklų vėžio formavimosi patogenezes ir priartinti efektyvų gydymą.
-
Ar Lietuvoje gerklų vėžio atvejų daugėja?
- Šiek tiek daugėja, bet iš dalies taip yra dėl pagerėjusios diagnostikos. Ligą galime diagnozuoti labai anksti – dar ikivėžinės būklės arba pirmosiose stadijose, kada gydymas būna minimaliai invazyvus ir efektyvus, tačiau paradoksas – dalis ligonių į gydytojus kreipiasi jau sirgdami trečios ar ketvirtos stadijos vėžiu. Dalis pacientų dėl socialinių, psichologinių ar kitokių problemų pas medikus patenka tragiškos būklės, kai liga jau labai užleista, vėlyvos stadijos. Nuolat stengiamės, kad vėžys būtų diagnozuotas kuo anksčiau, bet tai priklauso ne vien tik nuo medikų. Labai svarbus ir žmonių švietimas, jų pačių sąmoningumas.
- Jūsų pomėgis – stendinis modeliavimas – liudija, kad ir laisvalaikiu esate linkęs užsiimti tyrinėjimais, tik kitokio pobūdžio. Kokius modelius kuriate?
- Pastaraisiais metais susiaurinau domėjimosi sritį ir darau tik Lietuvos karo aviacijos lėktuvų ir kariuomenės šarvuotosios technikos modelius – nuo 1919 metų iki dabar. Modelių darymas – pažintinis, mokslinio tyrinėjimo reikalaujantis užsiėmimas. Neseniai dariau pirmojo Lietuvos kariuomenės tanko FT-17 modelį. Lietuva dvylika tokių tankų 1920-1921 metais įsigijo iš Prancūzijos. Niekur neradau aprašyta, kokios jis buvo spalvos. Tuomet prisiminiau, kad šio tanko modelį esu matęs Vytauto Didžiojo Karo muziejuje. Muziejininkų žiniomis, modelis darytas maždaug 1924-aisiais. Meistras jį darė itin preciziškai, su smulkiausiomis detalėmis, todėl tikriausiai ir nudažytas tokia spalva, kokios tuo metu ir buvo tikrieji tankai. Tad savo modelį padariau tokį, koks yra muziejuje, nes tikėtina, kad jo spalva yra autentiška.
Dosjė
Nuo 2006 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovas.
Nuo 2000 m. Tarptautinės fonochirurgijos asociacijos Valdybos narys.
Nuo 2002 m. Pasaulinio balso konsorciumo Valdybos narys.
Nuo 2006 m. LSMU Medicinos fakulteto Tarybos narys, LSMU Medicinos krypties doktorantūros studijų komiteto pirmininkas.
Nuo 2008 m. Europos laringologų draugijos narys ir
Europos laringologologinių tyrimų grupės narys.
Nuo 2011 m. Lietuvos mokslo tarybos ekspertas.
Nuo 2012 m. Europos foniatrų sąjungos narys,
Tarptautinės otorinolaringologų draugijų federacijos Vykdomosios valdybos narys, atstovaujantis Rytų Europą.
Nuo 2014 m. Lietuvos atstovas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ komitete „Sveikata, demografiniai pokyčiai ir gerovė“.
2016 m. pelnė Lietuvos mokslo premiją už darbų ciklą „Organinės gerklų ligos: biologinių žymenų paieška, inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai (2000–2014)“.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg "Širdies nepakankamumu serganti Genė Gudonienė pasakoja neretai nuo bet kokio darbo galinti pavargti per kelias minutes, o užlipti į penktą aukštą nesustojus atsikvėpti – didelis pasiekimas.")
.jpeg "Mėta Marija tapo pirmąją paciente šalyje, kuriai tulžies latako cista sėkmingai pašalinta laparoskopiniu būdu.")
.jpg)
.jpg "Fotografė Alina Ovčiarovienė su vaikais")
.jpg "„Vieną akimirką tu ramiai rūpiniesi nesunkių sveikatos sutrikimų kamuojamais pacientais, o po minutės tavo rankose jau gali atsidurti penkių kraupion avarijon patekusių sužeistų žmonių likimai“, - apie darbo specifiką skubios medicinos srityje pasakoja dr. Kęstutis Stašaitis.")
Komentuoti: