„Fizika man visada buvo smagiausias mokslas, netoli nuo jos gyvenime ir „nuplaukiau“ – kurį laiką buvau branduolinės fizikos atstovė, o vėliau tapau medicinos fizike. Dirbdamas šioje srityje labai greitai gali pamatyti darbo rezultatą. Būdamas fizikas gali kurti teorijas, o kas nors gal tik po dešimties dvidešimties metų patvirtins, kad tai buvo gera teorija“, – sako KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesorė Diana Adlienė.
Laimėjusi didžiuliame kasmet Japonijos mokslo skatinimo agentūros skelbiamame konkurse prof. Diana Adlienė stažavosi Tokijo technologijų institute. Nuotraukoje – su kolegomis Tokijo technologijų instituto dr. Mikio Shimada (kairėje) ir Japonijos Nacionalinis radiologijos mokslų instituto dr. Naruhiro Matsufuji.
-
Stovėjote prie medicinos fizikos Lietuvoje ištakų. Kaip vertinami mūsų pasiekimai šioje srityje?
- Drįsčiau teigti, kad šiandien mūsų medicinos fizikai gerai atrodo ne tik Europos, bet ir pasaulio mastu. Nesame dideli, tačiau turime šviesių protų koncentraciją, didelį žmonių geranoriškumą. Vienas mūsų „arkliukų“ – naujų šiuolaikinių dozimetrijos metodų ir jutiklių kūrimas, kurie leidžia tiksliau planuoti ir atlikti spindulines procedūras, siekiant koncentruoti poveikį į naviką ir maksimaliai apsaugoti aplinkinius audinius nuo bereikalingos apšvitos. Džiugu, kad Lietuva neatsilieka nuo pasaulinės praktikos ir pradedami vykdyti įvairūs radiobiologiniai projektai, siejami su genetiniais tyrimais.
-
Mūsų medicinos fizikai gali didžiuotis pirmieji sukūrę tvarius polimerinius dozimetrinius gelius.
- Laikome save pažengusiais šioje srityje. Esame vieni iš nedaugelio, naudojantys dozimetrinius gelius intraaudininėje kateterinėje didelės dozės galios brachiterapijoje. Sukūrėme metodiką, kaip fotonine spinduliuote paveikus gelinį monomerų mišinį suformuoti tvarias erdvines polimerizuotas struktūras. Tai – 3D spausdinimo, naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, koncepcija. Šios struktūros atkartoja pagal parengtą dozių planą apšvitinto tūrio segmento formą, kuri idealiu atveju turėtų būti artima naviko formai. Tuoemt atlikus lyginamąją analizę galima nustatyti, kiek optimaliai buvo parengtas apšvitos dozių planas, jį koreguoti.
-
Pernai trejiems metams jus išrinko NATO nepriklausomų ekspertų grupės „Jutikliai ir diagnostinės technologijos“ vadove. Kaip šis darbas pasitarnauja siekiant apsaugoti gyventojus nuo teroro išpuolių panaudojant „nematomą“ ginklą grėsmės?
- Esama keturių kategorijų grėsmių – cheminė, biologinė, radiacinė ir branduolinė. Sugebant detektuoti cheminius reagentus, biologines, branduolines medžiagas dalies grėsmių, ypač susijusių su teroro aktais, galima išvengti. Pavyzdžiui, taip vadinamasis pakopinis saugos užtikrinimas, kurį galima įdiegti didelio susibūrimo vietose: oro uostuose, metro, geležinkelio stotyse ir kt.
Išilgai žmonių srauto judėjimo trajektorijos išdėstomi skirtingo veikimo principo įvairiarūšiai detektoriai. Jie per kelis patikros punktus naudojant skirtingus jutiklius leidžia pastebėti galimai pavojingą medžiagą gabenantį asmenį ir sulaikyti jį detaliai apžiūrai. Tai – neseniai pradėta naudoti, bet pakankamai efektyvi priemonė, apie kurią, beje, keliaujantys asmenys net nežino, kas leidžia išvengti bereikalingos panikos.
Nenaujas didelio susibūrimo vietose galimas naudoti metodas – į išmanųjį telefoną įmontuojami jutikliai. Tuomet daugelyje mobiliųjų telefonų užfiksuota informacija apie pasikeitusį radioaktyvųjį foną būtų perduodama į būstinę. Tokia priemonė labai pasiteisintų, tačiau bet kokių jutiklių įdiegimas į mobiliuosius telefonus neišvengiamai kirstųsi su asmens duomenų apsauga, nes reikėtų įdiegti sekimo sistemą.
Aišku, ne paslaptis, kad ir dabar telefono buvimo vietą nustatyti nėra sudėtinga. Tačiau net ir turint geras prevencines priemones galimybės apsisaugoti įvykus branduolinei avarijai arba sprogimui yra sudėtinga. Tuomet gerai būtų, jei gebėtume greitai reaguoti. Aišku, ir visų potencialių teroristų, deja dar negalime susekti.
-
Lietuva pakankamai technologiškai pasiruošusi tokiems ekstremaliems atvejams?
- Nors tokie metodai kaip minėtoji pakopinė sistema pas mus tikrai nenaudojami, tačiau žvelgiant iš NATO perspektyvos pagal vykdomą prevenciją ir pasiruošimą reaguoti, turimą techniką esame pasirengę kovoti su grėsmėmis. Lietuvoje labai gerai išvystyta monitoringo, ypač pasienyje, sistema. Stebima tiek antžeminė, tiek požeminė dalis ir oro erdvė. Žmonės dirba pasiaukojančiai ir iškilus grėsmei žaibiškai reaguotų.
Terorizmo pavojus šalyje gal ir nėra didelis, užtat didžiulio susirūpinimą kelia prie pat sienos statoma atominė elektrinė. Nors ekspertai teigia, kad ypač stengsis šį objektą paversti maksimaliai technologiškai saugiu, elektrinė tokia niekada nebus laikoma vien dėl to, kad statoma per arti sostinės, kur sutelkta daugiausiai gyventojų.
-
Ar greitai jūsų grupės kuriami davikliai gali būti pritaikyti ir civilinėje pramonėje?
- Mėginame patentuoti savo idėjas – apsaugines nuo jonizuojančiosios spinduliuotės priemones, medžiagas ir spinduliuotės daviklius. Jie galėtų rasti pritaikymą ne tik medicinoje bet ir pramonėje, kur naudojama jonizuojančioji spinduliuotė.
Lietuvos bėda – turime idėjų, galime sukurti gerą prototipą, tačiau idėja užgęsta, nes rinka maža, sunku rasti investuotojų, pasiryžusių „užkariauti Europą“. Tad šiuo atžvilgiu atsiliekame nuo kitų Vakarų šalių. Ten gali idėją vystyti iki komercinio produkto ir gana greitai ją paskleisti. Kita vertus, džiaugiamės, kad gebame generuoti ir vystyti idėjas, kurios turi potencialų pritaikymą.
-
Fizika laikoma labiau vyriška specialybe. Sudėtinga buvo siekti karjeros šioje mokslo srityje?
- Išties savo laiku tarp vyrų kolegų buvome tik dvi profesorės fizikės moterys. Vis dėl to jokios diskriminacijos niekada neteko patirti. Fizika man visada buvo smagiausias mokslas, netoli nuo jos gyvenime ir „nuplaukiau“ – kurį laiką buvau branduolinės fizikos atstovė, o vėliau tapau medicinos fizike, daug prisidedu prie šios srities magistrų rengimo KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakultete.
Dirbdamas šioje srityje labai greitai gali pamatyti savo darbo rezultatą – kartu su gydytoju onkoterapeutu parinkęs tinkamą spindulinio gydymo metodiką matai, kad prisidėjai prie onkologinių pacientų sveikatinimo. Būdamas fiziku gali kurti teorijas, o kažkas gal tik po dešimties dvidešimties metų patvirtins, kad tai buvo gera teorija.
Dosjė
1977 m. baigė Drezdeno technikos universitetą.
1985 m. gamtos mokslų (Fizika) daktarė.
Nuo 1977 m. – Kauno politechnikos instituto (nuo 1990 m. KTU) dėstytoja. 1977–1983 m. Fizikos katedros Joninių prietaisų laboratorijos vedėja, nuo 2008 m. – profesorė.
Stažavo 1999 m. Londono karališkajame koledže, 2002 m., 2003 m., 2004 m. Lundo universiteto Malmės universitetinėje ligoninėje, 2003 m., 2004 m. P.Šererio institute Viligene (Šveicarija), 2016 m. Tokijo technologijos institute.
Nuo 2006 m. – Tarptautinio žurnalo „Medical physics in the Baltic States“ atsakomoji redaktorė. Medicinos fizikų draugijos valdybos narė.
.jpg "Širdies nepakankamumu serganti Genė Gudonienė pasakoja neretai nuo bet kokio darbo galinti pavargti per kelias minutes, o užlipti į penktą aukštą nesustojus atsikvėpti – didelis pasiekimas.")
.jpeg "Mėta Marija tapo pirmąją paciente šalyje, kuriai tulžies latako cista sėkmingai pašalinta laparoskopiniu būdu.")
.jpg)
.jpg "Fotografė Alina Ovčiarovienė su vaikais")
.jpg)
Komentuoti: