„Kai gydymo įstaigoje mamos paprašė apibūdinti dieną už lango, o ji nesugebėjo pasakyti nė pusės žodžio, patyriau šoką. Gyvenant užsisukus buityje, aptariamos pačios temos, siaurėja akiratis, kalbos žodynas“, - kad 83-jų mama serga Alzhaimerio liga, tikina nė pagalvoti negalėjusi Irmutė.
Pripažįsta delsusi
Po to, kai prieš trejus metus 83-jų Elena dėl plaučių uždegimo atsidūrė ligoninėje, dukra apie mamą paveikusią Alzhaimerio ligą sako nė nesusimąsčiusi. Gydytojai apžiūros metu pastebėjo, kad senolė sunkiai parenka žodžius. Atlikus keletą tyrimų, kompiuterinę tomografiją paaiškėjo, kas iš tiesų vyksta Elenos galvoje.
„Ir anksčiau pastebėjome, kad mamai kažkas negerai: viduryje sakinio pasimiršdavo žodžius, tekdavo spėlioti, ką nori pasakyti, bet kai nesi susidūręs su Alzhaimerio liga nežinai, kiek tai yra rimta, ir ar tai tas skambutis, jog reikia kreiptis pagalbos. Manėme gal mamai tiesiog sutrikusi kraujotaka“, - prisipažįsta delsusi dukra.
Irmutė sako: po ilgų įkalbinėjimų nuvežta į ligoninę mama apžiūros metu nė nesupratusi, kas tas Alzhaimeris ir ko iš jos tikimasi.
„Apskirtai bendravimas pastaraisiais metais tapo kaip su mažu vaiku. Kaskart, kai tenka ruoštis pas gydytojus, bandome ją apžaisti, sudominti. Pas šeimos gydytoją lankomės periodiškai, atliekame testus. Sveikam žmogui jie tikrai nėra sudėtingi, bet kaskart pasimetame matydami, kad mama net žodžio užrašyti nebegali“, - tikina dukra.
L.S. skaičius
31
- maždaug tiek tūkst. žmonių Lietuvoje serga Alzhaimerio liga.
Tapo apatiška
Moteris sako, jog sužinojus mamos diagnozę, ši neilgai trukus nustojo bet kuo domėtis, tapo apatiška. Jei anksčiau skaitydavo, žiūrėdavo televiziją, klausydavo radijo, dabar tiesiog atsisėda ir sėdi vienoje pozoje visą dieną.
Kai senolės globa persikėlė į globos namų dienos centrą, kurį laiką moteris dar domėjosi pasikeitusia aplinka, tačiau šiandien ji nereaguoja į kalbas, nebeprisimena įvykių. Nors vaikų veidus ir pamena, jų vardų atskirti nebeįstengia.
„Mamos vienintelis komunikavimo būdas tapo nuolat kartojama frazė „man viskas gerai“, daugiau nieko negali sklandžiai pasakyti“, - pasakoja dukra.
Irmutė sako šiandien Elena dėl pasikartojusio plaučių uždegimo perkelta į slaugos ligoninę, iš kuriuos viliasi mama dar sugrįš.
„Mamos būklę galiu palyginti su po truputį besiniaukiančiu langu, pro kurį ji žiūri. Deja, kaskart tas langas į pasaulį vis siaurėja“, - liūdnai baigia pokalbį moteris.
Interviu su specialiste
Gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Rasa Ruseckienė:
.jpg)
- Kokie pirmieji požymiai verčia susirūpinti, kad artimasis serga Alzhaimerio liga?
- Pirmieji požymiai būna įvairūs. Pavyzdžiui, gali prasidėti nuotaikos svyravimais. Jei sergantis depresiją ilgai nepasiduoda medikamentiniam gydymui, verta atkreipti mėnesį ir tirti dėl Alzhaimerio ligos. Vėliau žmogui sutrinka kasdienė veikla: jis nebegali savarankiškai nueiti į parduotuvę, tampa sunku laikytis asmens higienos. Be to, signalizuoti, kad su kognityvine funkcija vyksta negeri procesai, gali pasikeitęs domėjimosi laukas. Pavyzdžiui, anksčiau tik filosofines knygas skaitęs žmogus, dabar gali į rankas paimti tik lengvo turinio žurnalą. Vėliau ryškėja atminties sutrikimai, o paskutinėje stadijoje pasireiškia rankų drebulys.
- Kada pacientams įprastai nustatoma ši liga?
- Paprastai po šešiasdešimt penkerių metų nustatoma jau vidutinio arba sunkaus lygio liga. Lietuvoje dažniausiai ši diagnozė nustatoma septyniasdešimt penkerių aštuoniasdešimties metų pacientams.
Ligai diagnozuoti yra numatyti tam tikri algoritmai: išplėstinis kraujo tyrimas, atliekama galvos kompiuterinė tomografija, psichologo, neurologo įvertinimas, kitos atminties funkciją nustatančios skalės. Iš principo visi šie būdai yra skirti ne Alzhaimerio ligai nustatyti, o atmesti kitų priežastis.
- Vien medikamentais prislopinti ligos progresavimą galima?
- Praktiškai ne. Neseniai vykusiame pasauliniame psichiatrų kongrese buvo daug pranešimų, parodančių, kad net tie keli vaistai, kurie buvo atrasti šiai ligai gydyti, nėra efektyvūs. Kol kas padėti gali paciento užimtumas, įtraukimas į kasdienę rutiną, reguliarus atsikėlimas ir nusiprausimas, kasdienių funkcijų palaikymas ir užtikrinimas, savarankiškumo skatinimas, jam atitinkančių užduočių pavedimas.
- Tai tik garbaus amžiaus žmonių liga, ar pasitaiko sergančiųjų ir jaunesniame amžiuje?
- Alzhaimerio liga gali pasireikšti ir keturiasdešimt penkerių metų. Priežastys išlieka tokios pat kaip ir vyresniame amžiuje. Nors pasakyti, kodėl vieniems liga pasireiškia, kitiems ne – negalime. Aišku viena - jai įtaką daro genetika. Jei šeimoje šia liga sirgo tėvai ar seneliai, rizika susirgti ir jums išauga reikšmingai. Be to, įtaką daro ir gretutinės ligos, tokios kaip pirminė arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas.
- Jeigu ligai įtaką daro genetika, ar yra kokių nors profilaktikos priemonių jos išvengti?
- Nors šimtu procentų teigti, kad protinė veikla padės išvengti Alzhaimerio ligos, negalime, jos eigai tai turi įtakos. Pacientai, kurių intelekto lygmuo žemas, dažniau susiduria su šia liga. Kita vertus, demencija serga ir profesoriai. Vis dėlto kuo ilgesnį laiką žmogus bus užimtas ir turės aiškią dienotvarkę, tuo labiau atitolins ligą. Taip pat demenciją kiek atitolinti gali ir sveikas gyvenimo būdas.
- Elenos artimieji nesuprato, kada paspausti pagalbos skambutį. Kaip atskirti ligą nuo tiesiog išsiblaškymo?
- Išsiblaškymas paprastai susijęs su fiziniu ar emociniu nuovargiu. Šiam išnykus turėtų praeiti ir požymiai. Jei į akis krenta nuolat neatlikti darbai, kurie anksčiau buvo įprasti, o vadinamasis „išsiblaškymas“ pastebimas dažniau nei galėtų, verta kreiptis į specialistą.
- Ar abiejų lyčių atstovams Alzhaimerio liga gresia vienodai?
- Dominuoja moterys, tačiau taip yra todėl, kad jų gyvenimo trukmė paprastai būna ilgesnė nei vyrų.
- Pacientai pripažįsta savo ligą arba bando ją neigti?
- Pradžioje, kol yra lengva demencija, į situaciją dar gebama žvelgti kritiškai. Vėliau, praradus daugiau funkcijų, žmogus jau nebebando teisintis, nes tiesiog nebesuvokia situacijos.
- Matyt, žmonėms, sergantiems šia liga, likti vieniems namuose nėra saugu?
- Taip, nesiūloma jų palikti be priežiūros. Sunku prognozuoti, kas žmogui tą akimirką gali pasirodyti, ko jis nesugebės atlikti.
- Kitaip tariant, liga paveikia visą šeimą.
- Taip. Tai ne tik paciento, bet ir visos šeimos diagnozė. Gyvenimas pasikeičia ir emociškai, ir fiziškai. Šeima patiria stresą, o informacijos, ką daryti su tokiu pacientu, nėra pakankamai. Tampa sunki kasdienė buitis – kai kam galbūt tenka atsisakyti darbo ir imtis globos.
- Vadinasi, artimiesiems pagalbos reikia ne mažiau...
- Ne mažiau. Paprastai gydoma visa šeima.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg "Širdies nepakankamumu serganti Genė Gudonienė pasakoja neretai nuo bet kokio darbo galinti pavargti per kelias minutes, o užlipti į penktą aukštą nesustojus atsikvėpti – didelis pasiekimas.")
.jpeg "Mėta Marija tapo pirmąją paciente šalyje, kuriai tulžies latako cista sėkmingai pašalinta laparoskopiniu būdu.")
.jpg)
.jpg "Fotografė Alina Ovčiarovienė su vaikais")
.jpg "„Vieną akimirką tu ramiai rūpiniesi nesunkių sveikatos sutrikimų kamuojamais pacientais, o po minutės tavo rankose jau gali atsidurti penkių kraupion avarijon patekusių sužeistų žmonių likimai“, - apie darbo specifiką skubios medicinos srityje pasakoja dr. Kęstutis Stašaitis.")
Komentuoti: