Nuosprendį inkstams išgirdo nėštumo metu

Aigustė Tavoraitė
2019-03-19
Lyg iš giedro dangaus inkstų nepakankamumo diagnozę Rasa Užalinskaitė-Moskvina (31 m.) išgirdo dar besilaukdama vaikelio. Iki tol jokių nusiskundimų dėl inkstų neturėjusi vilnietė jau daugiau nei dvejus metus laukia donoro. Nors dėl transplantacijos ir lydi nerimas, moteris sako kito pasirinkimo neturinti.
Nuosprendį inkstams išgirdo nėštumo metu
Kritinis laikotarpis dializėms atlikti siekia penkerius septynerius metus. Ilgainiui dializuojantis sutrinka širdies ir kraujagyslių, endokrininės sistemos darbas, atsiranda kaulų, sąnarių, infekcinių sutrikimų. Per ilgai laukiant pacientas dėl gretutinių ligų kartais praranda galimybę transplantuotis.

Teko skatinti gimdymą
Rasa pasakoja, kad laukdamasi vaikelio didžiąją nėštumo dalį jautėsi gerai. Tačiau visos negandos prasidėjusios nustačius sumažėjusį hemoglobino kiekį kraujyje. Moteris buvo nusiųsta pas hematologą į Santaros klinikas, apžiūrėjęs gydytojas patarė kuo skubiau užsirašyti ir pas nefrologą. „Galvojau, duos kokią tabletę ir viskas, – prisiminė moteris. – Deja, gydytojai jau manęs nebepaleido. Sakė, kad viskas – inkstų pablogėjimas negrįžtamas. Žinia išties buvo visiškai netikėta.“
 
Tiksliai diagnozei nustatyti pirmiausia reikėjo užbaigti nėštumą, tad ilgai nelaukus nuspręsta skatinti gimdymą. „Vos gimusį vaikelį išrašė iš Vaikų ligoninės, pati guliausi atlikti biopsiją ir buvo nustatytas paskutinės stadijos inkstų nepakankamumas“, – pasakojo Rasa.
Moters teigimu, medikai iki galo ir nerado priežasties, kodėl taip staiga pablogėjo inkstų veikla: „Galbūt tai buvo silpnesnė vieta visą gyvenimą ir nėštumas tai tik paskatino. O gal jau buvo po truputėlį kažkoks procesas prasidėjęs, bet kadangi nejutau jokių simptomų, niekas be reikalo specifinių tyrimų neatliko.“

 
Pririšta prie procedūrų
Nieko nelaukus Rasai buvo paskirtos hemodializės, o dabar moteris gyvena atlikdama peritoninės dializės procedūras. „Pilve yra įstatytas kateris ir kiekvieną naktį namuose prisijungiu prie aparato. Priprasti galima, o ir derinti darbus ir kitas veiklas įmanoma, priešingai nei hemodializės atveju“, – kalbėjo pašnekovė.
 
Moteris sako, kad naujas gyvenimo puslapis atsivertų sulaukus donorinio inksto. „Operacijos kartu ir lauki, ir bijai. Nežinai, organas prigis ar ne, imunosupresijos vaistus reikės vartoti visą gyvenimą. Tačiau vienaip ar kitaip ir dabar esi pririštas prie procedūrų. Juo labiau peritoninės dializės negali daryti visą gyvenimą. Vaistus bent gali vežtis su savimi. Kiek žinau, vieni ir po savaitės gauna inkstą, kiti laukia penkerius metus, niekas negali pasakyti, kada tai nutiks. Iš esmės jautiesi panašiai kaip nėštumo metu – atrodo, jau artėja terminas ir esi nuolatinėje parengtyje. Nelabai gali ir kur toliau į užsienį išvykti, nes bet kada gali sulaukti skambučio, jog atsirado donoras. Aišku, mano atveju laukimo eilės nepagreitina reta kraujo grupė“, – pasakojo Rasa.
 
Baigdama pokalbį susidūrusiems su tokia diagnoze moteris linkėjo nebijoti kreiptis pagalbos, kad ir dvidešimt kartų klausti to paties tol, kol pasidarys aišku. „Ne mažiau svarbu kreiptis ir psichologinės pagalbos. Pati irgi lankiau, tiesa, jau gerokai vėliau, nei labiausiai reikėjo, sergančių autoimuninėmis ligomis grupę Antakalnio poliklinikoje. Vieni kitą labai palaikėme, matėme, kad sergantieji skirtingomis ligomis žmonės išgyvena visiškai tą patį, tas pačias stadijas. Buvo labai gera grupė, gaila, kad ją vedusi psichologė išėjo motinystės atostogų.

 
Interviu
VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas prof. dr. Marius Miglinas:
 
- Nėštumas buvo esminis ligą „užvedęs“ veiksnys?

- Nėštumas neretai gali buvo provokuojantis veiksnys, kaip mes vadiname, trigeris, išryškinantis silpnąsias organizmo vietas ir užvedantis ligos mechanizmą. Kai kurios genetinės ligos gali ilgai rusenti nerodydamos jokių simptomų ir tik tam tikras stresorius, moterims tai dažnai būna nėštumas, parodo, kad yra liga. Šiuo atveju taip ir buvo.
 
- Moteris yra pririšta prie dializės procedūrų, kiek ilgai jas galima atlikti?
- Be abejo, kuo trumpiau jos truks, tuo geriau. Idealiausia būtų, kad donoro žmogus sulauktų dar net nepradėjus dializės. Dėl to esame įdiegę išankstinės transplantacijos sistemą: kai jau matome, kad inkstų funkcija nenumaldomai blogėja ir vis tiek reikės dializių, įtraukiame pacientą į sąrašą ir kai kas yra sulaukę inksto transplantacijos nepradėjus dializių. Vidutinis donoro laukimo laikas Lietuvoje – apie dveji metai. Kritinis laikotarpis dializėms atlikti siekia penkerius septynerius metus. Ilgainiui dializuojantis sutrinka širdies ir kraujagyslių, endokrininės sistemos darbas, atsiranda kaulų, sąnarių, infekcinių sutrikimų. Per ilgai laukiant pacientas dėl gretutinių ligų kartais praranda galimybę transplantuotis.
 

- Kas padėtų įtarti insultų sutrikimus?
- Esama įvairių simptomų – patinimai, odos blyškumas, padidėjęs kraujospūdis, dažnesnis šlapinimasis, ypač naktį, jei vyrams tai neatsirado dėl prostatos sutrikimų. Inkstai šiaip turi labai daug funkcijų – reguliuoja elektrolitus, skysčių balansą, net gamina medžiagas, kurios svarbios kraujo gamybai. Todėl neretai apie jų bėdas signalizuoja neaiškios kilmės mažakraujystė.
 
- Profilaktiškai užtenka atlikti vien šlapimo tyrimą?
- Ne visada, reikia ir inkstų veiklos rodiklių iš kraujo, tai yra kreatinino. Kitą kartą bendras šlapimo tyrimas gali būti geras, tačiau inkstų veikla jau būna sutrikusi. Baltymų galutiniai skilimo produktai pasišalina tik per inkstus. Ir jei jų veikla trinka, ima kauptis toksinės medžiagos. Viena jų yra kreatininas. Tad jis parodo, kaip inkstai sugeba apvalyti organizmą nuo toksinių medžiagų, šlakų. Yra diskutuojama, ar šį tyrimą vertėtų atlikti visiems ar tik esantiesiems rizikos grupėje – turintiems padidėjusį kraujo spaudimą, sergantiems cukriniu diabetu, turintiems antsvorį ar nutukusiems, vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms bei tiems, kurių giminaičiai serga inkstų liga. Šiuo metu laikomasi nuomonės, kad bent jau į pastarąją grupę patenkantiems asmenims kreatinino tyrimus reikėtų atlikti bent kartą per metus.
 
- Patarkite, kaip tausoti inkstus.
- Svarbi bendra sveika gyvensena. Siekiant bendruoju populiacijos mastu išvengti kuo daugiau inkstų ligų, yra keli pagrindiniai patarimai. Žmonės turėtų reguliariai matuotis kraujo spaudimą, tą turėtų daryti ne tik nuolat besilankantys pas gydytojus, bet net ir neįtariantys, kad jų spaudimas padidėjęs. Reikia siekti, kad jis būtų mažesnis nei 140/90 mm/Hg praktiškai visoms amžiaus grupėms. Taip pat reikia mažinti druskos vartojimą, tai apsaugo inkstus ir tiesiogiai ir netiesiogiai – sumažinant kraujo spaudimą. Ne mažiau svarbus pakankamas skysčių vartojimas, nereikėtų be reikalo ilgai vartoti vaistų nuo skausmo. turintiems antsvorį nereikėtų pamiršti pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Atrodo, paprasti dalykai, bet juos taikant galima išvengti daug inkstų ligų.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris