Mindaugas Vieželis: „Būdamas kardiologas esi pusiau elektrikas“

Aigustė Tavoraitė
2018-04-07
„Labai smagu bendrauti su studentais, juk jiems lengviau paklausti jį dominančių dalykų vos keleriais metais vyresnio kolegos negu profesoriaus. Kiekvieną dieną sužinant po naujieną nesunku pasimesti informacijos jūroje, todėl dalinuosi patirtimi, kaip medicinos artimumas elektros darbams man padeda kasdieną geriau suvokti medicinos subtilybes, priimti geriausią sprendimą dėl gydymo“, – sako ketvirto kurso Kauno klinikų rezidentas Mindaugas Vieželis (29 m.).
Mindaugas Vieželis: „Būdamas kardiologas esi pusiau elektrikas“
„Kardiologijoje, kiek jos jau mačiau, išmokstame labai daug, dideli darbo krūviai. Taip pat yra daug galimybių išvažiuoti pasimokyti svetur, tiek po rezidentūros, tiek jos metu. Nes jei liksi tik vieno lizdo paukštis, nieko daugiau nematęs, nėra šansų tapti geru specialistu“, - sako ketvirto kurso Kauno klinikų rezidentas Mindaugas Vieželis.

- Metų pradžioje jauniesiems gydytojams buvo pažadėtas ne tik studento be stipendijos statuso, bet ir žalos be kaltės atlyginimo, taip pat – etapinių kompetencijų modelio įteisinimas. To pakaktų, kad jie liktų Lietuvoje?
Tai būtų svarbu, nors ir suprantame, kad pokyčiai per kelias dienas neįvyksta. Jei išspręstume klausimą dėl algų ar kad bent galėtume legaliai dirbti pagal savo įgyjamą kompetenciją pakeliui į rezidentūrą, papildomas saugumas tikrai padėtų. Kita vertus, tai nėra vienintelės priežastys, kodėl jauni žmonės išvažiuoja iškart baigę studijas ar po rezidentūros, jos metu. Galvojant apie kurso draugus, pažįstamus, kurie išvažiavo ar planuoja tą padaryti, taip, atlygis visiems svarbus. Juk rezidentai per kelis darbus plėšosi ne dėl to, kad jiems patiktų dirbti naktimis, nemiegoti. Nors Lietuva nedidelė šalis ir patogi infrastruktūros atžvilgiu, profesinės galimybės tobulėti vis dėlto ribotos. Išvažiavus svetur į konferenciją ar stažuotę pamatai, kad ir bendravimas kitose ligoninėse yra priimtinesnis, tad žmonės tiesiog įsimyli kitą šalį ir jų niekas nesustabdo. Taigi ne tik atlygis, bet ir bendravimo kultūra bei galimybės tobulėti skatina palikti šalį.
 
- Pačiam irgi kyla minčių pakelti sparnus?

Tikrai nesiskundžiu rezidentūra. Kardiologijoje, kiek jos jau mačiau, išmokstame labai daug, dideli darbo krūviai. Taip pat yra daug galimybių išvažiuoti pasimokyti svetur, tiek po rezidentūros, tiek jos metu. Nes jei liksi tik vieno lizdo paukštis, nieko daugiau nematęs, nėra šansų tapti geru specialistu. Bet kai tavęs laukia, nori, kad išvažiuotum ir parvežtum naujienų, o ne išvyksti kaip koks išdavikas, tada smagu ir grįžti. Juk tik išvažiavęs į užsienį gali pamatyti naujoves, parsivežti jas čia ir būti pionieriumi. Pavyzdžiui, Kauno klinikose atliktas pirmasis mitralinio vožtuvo protezavimas neatveriant krūtinės ląstos. Labai greitai bus implantuotas belaidis stimuliatorius. Pasaulyje tai nėra pati didžiausia naujiena, bet pas mus tai bus atlikta pirmą kartą.
 
- Kas atvedė į vieną intensyviausių medicinos sričių – kardiologiją?
Šeimoje yra medicinos šaknų, nors niekas specialiai jos studijuoti nestūmė. Tačiau turbūt penktoje klasėje pasakiau, kad rinksiuos mediciną ir sąžiningai to laikiausi. Man patiko padėti žmonėms, tai atrodė tiek pat įdomu, kiek ir sudėtinga. Palinkau prie kardiologijos, nes man visada patiko tikslieji dalykai. O šioje specialybėje, galima sakyti, esi toks pusiau santechnikas, pusiau elektrikas. Nes viskas – mažasis, didysis kraujotakos apytakos ratai, elektrinė širdies sistema – yra pakankamai techniška. Todėl nors ir sudėtinga, bet įdomu ir suprasti galima. Aišku, viena pagrindinių šiandien akcentuojamų problemų kalbant ne tik apie jaunuosius gydytojus – didžiulis darbo krūvis, perdegimo sindromas – ypač nesvetimos kardiologams. Šioje srityje terapinio darbo yra daug, dalis pacientų atvyksta nestabilūs ir turi žmogaus gyvenimą galinčius nulemti sprendimus priimti čia ir dabar. Taip pat, kad ir koks jaunas bei stiprus būtum, budėjimai, važinėjimai per kelias ligonines išderina organizmą. Tačiau kardiologija kaip sritis yra labai plati – nuo ambulatorijos, kur gyvenimas kiek ramesnis, iki intervencinės kardiologijos, elektrofiziologijos, reanimacijos, stacionaro darbo, mokslinės veiklos. Taigi bet kuris žmogus čia gali atrasti savo vietą.
 
- Kuri veikla artimiausia jūsų širdžiai? 
Jeigu planas pavyks, tikiuosi vieną dieną tapti elektrofiziologu. Tai tam tikra kardiologijos specializacija, tam nėra atskiros rezidentūros, bet sričiai pakankamai daug laiko reikia skirti atskirai gilintis. Sritis vėlgi labai plati – nuo santykinai paprastų dalykų iki tokių, kai tavo sprendimas gali nulemti gyvybę. Darbas šioje srityje susietas su širdies elektrine sistema. Ar tai būtų problemos su didžiąja sistema, kai prireikia vienokio ar kitokio širdį stimuliuojančio prietaiso, ar širdies ritmo sutrikimai – nuo santykinai nepavojingų permušimų iki žudančių sutrikimų. Tai – viena iš techniškiausių kardiologijos subspecialybių. Turime implantuojamus prietaisus, atliekame „prideginimus“, abliacijas, tai daugiausiai – rankų darbas, kai gali rezultatą pamatyti čia pat, dar pacientui gulint ant operacinio stalo. Tai – vienas iš labiausiai motyvuojančių dalykų.
 
- Esate Lietuvos atstovas Europos kardiologų draugijos Jaunosios bendruomenės bendrosios kardiologijos grupėje. Kokiomis nuotaikomis gyvena jaunieji Europos kardiologai? 

Kardiologijos rezidentūros sąlygos priklauso nuo kiekvienos šalies. Bet bendros nuotaikos visur yra santykinai panašios. Iš kitos pusės, ir Lietuvos, ir Europos kardiologų draugijos vertina jaunuosius kardiologus ir per pastaruosius metus vis daugiau klausiama, kaip jie jaučiasi, ką galvoja. Nuo studijų pradžios jau kai kurie dėstytojai pabrėždavo, kad mokantys mus ne tik dėl to, kad tai jų darbas. Bet ir dėl to, kad esame ateities karta, kuri gydys savo mokytojus.
 
- Aktyviai dalyvaujate ir studentų mokslinėje draugijoje, dirbate su studentais. Turite pedagogo gyslelę?
Dabar esu studentų mokymo draugijos kardiologijos būrelio kuruojantis rezidentas, kas laukia toliau, ateitis parodys (šypteli). Smagu bendrauti su studentais, taip užtikrinama natūrali kartų tąsa. Studentui neretai lengviau paklausti jį dominančių dalykų vos keleriais metais vyresnio kolegos negu profesoriaus. Kiekvieną dieną sužinant po naujieną nesunku pasimesti informacijos jūroje, todėl dalinuosi patirtimi, kaip medicinos artimumas santechnikai ir elektros darbams man padeda kasdieną geriau suvokti medicinos subtilybes, priimti geriausią sprendimą dėl gydymo.


 
Dosjė
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija (2014 m. laida).
Nuo 2014 m. – kardiologijos rezidentas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose.
Nuo 2017 m. – gydytojo asistentas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, Kardiologijos klinikoje.
Nuo 2015 m. – gydytojo asistentas Kauno klinikinėje ligoninėje Kardiologijos skyriuje
Lietuvos jaunųjų kardiologų klubo narys, Lietuvos atstovas Europos jaunųjų kardiologų bendrosios kardiologijos grupėje. Lietuvos kardiologų draugijos valdybos narys.

 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

      Nuo COVID-19 pradėti skiepyti šalies vaistininkai

      Pagrindinis šalies vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ informuoja, kad įmonės darbuotojai jau pavieniais atvejais ...
      Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

      Seimas įteisino didesnes vaistų kompensacijas nepasiturintiems

      Nuo kovo 1-osios valstybė kiek daugiau kompensuos už vaistus ir jų priemokas nepasiturintiems, neįgaliesiems ir pensininkams. ...

      Sveika šeima


      Jums tinkanti arbata gali atnešti daug naudos

      Arbata gaivina kūną, minkština širdį, budina mintį, sakė senovės persų gydytojas Avicenna. Kada kokią arbatą gerti, kaip ją paruošti, pasakoja prekybos tinklo „Skonis ir kvapas“ atstovas, arbatos žinovas Andrius Žilinskas.

      Sveikatos horoskopas


      Gruodžio 14-20 d.

      Avi­nas
      Sap­nai, su­sap­nuo­ti pir­ma­die­nio nak­tį, pil­dy­sis ar­ti­miau­siu lai­ku. Penk­ta­die­nį jau­si­te ener­gi­jos ir ge­ros nuo­tai­kos ant­plū­dį. Sa­vait­ga­lį eu­fo­ri­ja kiek nu­slūgs, ta­čiau nu­si­min­ti ne­ver­ta - ūpas pa­kils, jei at­si­pa­lai­duo­si­te namie su knyga ar karštoje vonioje.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      PAR virusas griebė už gerklės

      Statistiniais duomenimis, apie COVID-19 plitimą pasaulyje besidalijanti informacinė svetainė „Worldometers“ skelbia, jog Pietų Afrikos Respublika (PAR) pašoko į 15 vietą ir susirgimų skaičiumi toliau vejasi tokias šalis kaip Lenkija, Meksika bei Argentina. Panašu, jog ir vakcinacijos procesai šalyje klimpsta, o ligoninės nebes...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Informacijos disbalansas
      Henrikas Vaitiekūnas Informacijos disbalansas
      Ketsuekigata nani gata?
      Henrikas Vaitiekūnas Ketsuekigata nani gata?
      Tema ir būsimos potemės
      Henrikas Vaitiekūnas Tema ir būsimos potemės

      Naujas numeris

























      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica