Skausmas – gyvenimo pakeleivis
Dar tada, kai Gabrielė buvo mokinė, ją dažnai kamuodavo kirkšnies skausmai. Iš pradžių mergina galvodavo, kad dėl greito augimo jai skauda kaulus. Pradėjusi sportuoti, skausmą laikė traumų pasekme. Tad kai einant septynioliktus metus vėl pasireiškė skausmas kirkšnies srityje Gabrielė eilinį sykį pagalvojo, kad dėl visko kaltos treniruotės. „Per tiek metų jau buvau pripratusi prie šio skausmo, todėl jokių įtarimų nekilo“, – tęsia pasakojimą mergina.
 
Tačiau šis kartas jau buvo kitoks. Skausmas nepraėjo, maža to, dar pasireiškė ir kiti simptomai. Gabrielė pradėjo karščiuoti, prastai jaustis: „Sustiprėjo ne tik skausmas, bet keletą dienų gulint lovoje jis persikėlė ir į nugarą“, – ligos progresavimą apibūdina mergina. Tiesa, į gydytojus kreiptis neskubėjo – manė, kad tai bus paprasčiausias peršalimas. Kaip ji pati sako: „Kartais mėgau vaikščioti prasegta striuke...“
 
Situacija vis prastėjo
Dienos slinko, bet sveikata nėjo geryn. Tai privertė Gabrielę kreiptis į gydytojus: „Judint skausmas sustiprėdavo, todėl nebegalėdama jo kęsti. Paprašiau tėvų, kad mane nuvežtų į priimamąjį.“ Susirūpinę tėvai vėlyvų rudens vakarą dukrą nuvežė į vietinę miestelio ligoninę, kur merginai buvo atlikti tyrimai.
 
Kaip pasakoja Gabrielė, budintis gydytojas atlikęs apžiūrą, iškart rekomendavo nieko nelaukti ir vykti į didesnę ligoninę. Nusprendę, kad didesnio miesto ligoninėje merginai bus nustatyta tikslesnė diagnozė ir paskirtas gydymas, vietinė ligoninė merginą įsodino į greitosios automobilį ir išsiuntė į kitą miestą. „Visos kelionės metu jaučiau didelę baimę, o kiekviena pravažiuota duobė buvo lyg dūris peiliu į kirkšnį“, – prisimena Gabrielė. Mergina pasakoja, kad didžiausia paguoda tuokart buvo mamos vykimas kartu su ja į ligoninę.
 
Diagnozė – pūlinys
„Į miesto ligoninę atvažiavau naktį, todėl tikslesni tyrimai nebuvo daromi, gydytojas apžiūrėjo skaudamą vietą ir pasakė, kad yra padidėję limfmazgiai“, – pasakoja Gabrielė. Merginos teigimu, operacija buvo įvardijama tik kaip vienas gydymo būdų, jei to prireiktų.
 
Ankstų rytą buvo atlikti išsamesni tyrimai ir padaryta echoskopija. Kaip atsimena mergina, į operacinę buvo išgabenta kaip įmanoma greičiau gavus visus rezultatus: „Limfadenitas. Tokią diagnozę išgirdau ir prisipažinsiu iš pradžių nesupratau, kaip tai išvis įmanoma. Gydytojų teigimu, nedaug trūko iki pūlinio plyšimo.“
 
Atsigavimas po operacijos nebuvo pats maloniausias. Kaip atsimena Gbrielė, ji atsibudo su dviem vamzdeliais kirkšnyje, o ant pleistro matėsi geltonos ir raudonos dėmės. „Reikėjo, kad ertmė visiškai išsivalytų“, – vamzdelių įstatymo priežastį nurodo ji ir juokaudama priduria, kad palatos kambariokė buvo linksmų plaučių žmogus, tad nesijuokti buvo neįmanoma, o kiekvieną juoką lydėjo badančių šiaudelių skausmas.
 
„Po operacijos pradėjau labiau domėtis, kas yra limfadenitas ir kodėl jis atsiranda, nes į operacinę buvau taip greitai išvežta, kad negalėjau viskuo pasidomėti“, – pasakoja Gabrielė. Jau vėliau pašnekovė sužinojo, kad pūlinys susidarė, nes ji pasigavo streptokoko bakteriją. Žinoma, sužinojusi sukėlėją ji atsiminė tą dieną, kai šiltą rudens pradžios dieną, viename iš ežerų paslydusi ant akmens prasirėžė pėdą.
„Manau, kad būtent per šią žaizdą pasigavau bakteriją. Bet čia gal tik mano fantazija“, – kodėl atsidūrė ant operacinio stalo, svarstė mergina.

---

 
Interviu su specialistu
Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ vidaus ligų gydytojas Mykolas Kakarieka:

- Kas dažniausiai sukelia limfadenitą?
- Limfadenitą sukelia įvairios infekcijos, taip pat kraujodaros sistemos ligos (tam tikros mažakraujystės formos, limfoma ir panašiai), kai kurios onkologinės ligos, sisteminės jungiamojo audinio ligos (pavyzdžiui, sarkoidozė). O kartais limfadenito priežastis lieka neaiški.
 
- Kokie simptomai signalizuoja, kad žmogui pasireiškė limfmazgių uždegimas?
- Lengviausiai atpažįstamas yra poodinių limfmazgių padidėjimas – užčiuopiami gumbeliai, kur jie anksčiau būdavo maži arba visai neapčiuopiami. Kartu gali būti skausmingumas, sukietėjimas, lokalus odos paraudimas. Kartais tiesiogiai limfmazgių padidėjimas nematomas, pavyzdžiui, jei yra padidėję limfmazgiai apie žarnyną. Netiesiogiai tai gali išduoti kiti jų padidėjimą sukėlę ligos požymiai, pavyzdžiui, karščiavimas, viduriavimas, sunkesnis kvėpavimas (kuomet padidėję limfmazgiai siaurina kvėpavimo takus).
 
- Limfmazgis visais atvejais tampa pūlingas?
- Dažniausiai tuomet, kai pačiame limfmazgyje atsiranda bakterinė infekcija. Rečiau supūliavimą gali sukelti ir neinfekcinės kilmės ligos.
 
- Jei žmogus laiku nesikreipia pas gydytoją, kokios komplikacijos jam gresia?
- Priklausomai nuo limfadenitą sukėlusios ligos. Jei tai negydoma infekcija, ji gali progresuoti, apimti kitas organizmo sritis, sukelti kraujo užkrėtimą. Jei tai onkologinės ligos, laiku nediagnozuotos gali progresuoti ir tapti vis sunkiau pagydomos.
 
- Koks yra rekomenduojamas gydymas?
- Gydymas priklauso nuo limfadenitą sukėlusios ligos. Jei tai bakterinė infekcija – skiriami antibiotikai, jei onkologinė – specifinis chemoterapinis (radioterapinis, biologinės terapijos gydymas. Limfmazgiai šalinami operaciniu būdu, jei sukėlėjas yra onkologinė liga tam, kad būtų apsaugoma nuo tolimesnio ligos plitimo.
 
- Limfadenitas ir limfadenopatija atrodo panašios diagnozės. Kaip jas atskirti?
- Limfadenopatija yra platesnis terminas, kuris apima visas ligas, kurios sukelia limfmazgių padidėjimą. Limfadenitas yra uždegiminės kilmės limfadenopatija.
 
- O prevencijos imtis, kad sumažėtų limfmazgių uždegimo tikimybė?
- Saugotis infekcijų (asmens higiena, rizikingų kontaktų vengimas, vakcinavimais pagal galimybes), reguliariai tikrintis sveikatą pas šeimos gydytoją.

 lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!