Viena sudėtingiausių
Krūties vėžys - viena dažniausių moterų onkologinių ligų Lietuvoje. Šia liga serga daug jaunų moterų, kai jos pačios ligų dar neieško, todėl šeimos gydytojų vaidmuo ją nustatant ypatingas. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas prof. dr. Sonata Jarmalaitė sako, jog krūties vėžio ankstyvos diagnostikos programos dėka nustatoma vis daugiau ankstyvos stadijos susirgimų.
 

„Mirčių rodikliai šiek tiek mažėja. Tačiau, kad programa veiktų taip, kaip norime, dar reikia daug dirbti bendradarbiaujant su šeimos gydytojais. Tikslas, kad liga būtų nustatoma ankstyvos stadijos ir gydoma kuo efektyviau. Kalbame apie krūties vėžį ne tik todėl, jog tai - viena dažniausių ligų, bet, ko gero, ir pati sudėtingiausia“, - sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai, laikinai einanti direktorės pareigas prof. dr. Sonata Jarmalaitė.

Konferencijoje naujienomis bei galimais problemų sprendimo būdais dalijosi mokslininkai, genetikai, įvairių sričių ir kompetencijų gydytojai, kurie, diagnozuojant ir gydant ligą, dirba kaip viena komanda. Pasak specialistų, suburta multidisciplininė komanda leidžia tikėtis geresnių gydymo rezultatų. Be to, tai yra ir šiuolaikinės onkologijos standartas.
Nacionalinio vėžio instituto Krūties chirurgijos ir onkologijos skyriaus vadovas prof. habil. dr. Valerijus Ostapenko sako, jo vienos pirmųjų multidisciplininių gydytojų komandų pradėtos steigti krūties vėžiui gydyti. „Prieš penkerius metus Nacionalinio vėžio instituto Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyrius tapo pirmuoju sertifikuotu ir akredituotu Krūties vėžio centru Baltijos šalyse. Dabar multidicsiplininės komandos dirba su visų lokalizacijų vėžiu. Tai - tarptautinis standartas, siekiant gerų gydymo rezultatų“, - pastebi prof. habil. dr. V.Ostapenko ir priduria, kad onkologijoje svarbus holistinis.
„Džiaugiamės modernėjančia diagnostika, gydymo būdais bei šiek tiek gerėjančia statistika, tačiau turime ir problemų. Įžengėme į personalizuotos medicinos erą, todėl reikia turėti visus įrankius, kad pacientai gautų geriausią gydymą, kurį teikia geriausi Europos centrai. Kol kas tai - vis dar mūsų svajonė“, - sako prof. dr. S.Jarmalaitė.

L.S. skaičius
1,5 – 1,7
– tiek tūkst. moterų Lietuvoje kasmet išgirsta diagnozę – krūties vėžys. 

 
Statistika šiek tiek gerėja
Krūties vėžį diagnozavus laiku, tai yra ankstyvos stadijos, galima išgelbėti apie 90 proc. sergančiųjų. Pasak Nacionalinio vėžio instituto Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojos chirurgės dr. Daivos Gudavičienės, šiai statistikai įtakos turi pagerėjusi diagnostika, pasikeitęs visuomenės požiūris bei gydymo progresas.
Vis dėlto krūties vėžys - pirmaujantis pagal mirtingumą: kasmet maždaug trečdalis susirgusių moterų miršta. Kaip pastebi specialistai, mirtingumas tarp jaunų moterų šiek tiek mažėja, o tarp vyresnio amžiaus moterų lieka toks pat. Savo ruožtu Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Laura Steponavičienė teigia, kad išsivysčiusiose šalyse fiksuojamas ženklus mirtingumo mažėjimas. Tokie rezultatai siejami su ankstyva diagnostika ir efektyvesniu gydymu.

Prof. dr. S.Jarmalaitė kalbėdama apie genetikų vaidmenį pabrėžė, jog šeimos gydytojai turi aiškiai žinoti, kada pacientui reikėtų skirti onkogenetiko konsultaciją. „Šeiminis vėžys dažnai pasireiškia anksti ir gana agresyvios formos. Būtent todėl turime kuo anksčiau pacientą siųsti konsultacijos pas genetiką. Žinoma, kad BRCA geno mutacija gali lemti ne tik krūties ar kiaušidžių, bet ir prostatos ar kasos vėžį“, - sako prof. dr. S.Jarmalaitė.
Profesorė pastebi, kad nustačius BRCA geno, kurį turi ir vyrai, ir moterys, mutacijas galima imtis prevencinių priemonių. Tačiau kasos ar kiaušidžių vėžio atvejais efektyvių ankstyvos diagnostikos priemonių kol kas dar neatrasta. Daug vilties teikia į praktiką ateinantis naujas BRCA mutaciją turinčių navikų gydymo standartas - PARP inhibitoriai.

---

Svarbu
Kada šeimos gydytojas gali siųsti moterį konsultacijos pas gydytoją genetiką?
Šeimos gydytojas gali įtarti  padidėjusią onkologinės ligos rizika, jei
Jei šeimoje žinomi keli vėžio atvejai Tai nebūtinai turi būti krūties ar kiaušidžių vėžys. Didesnę paveldimo vėžio riziką gali rodyti ir sergamumas šeimoje kasos ar prostatos vėžiu, pilvaplėvės, kiaušintakių vėžiu.
Jei onkologine liga šeimoje kas nors sirgo ankstyvame amžiuje, taip pat rodo paveldimo vėžio riziką.
Jei bent vienam šeimos nariui nustatyta BRCA ar kito svarbaus vėžio geno mutacija.

---

Kuo svarbūs skaičiai?
Dr. L.Steponavičienė, konferencijoje pristačiusi krūties vėžio epidemiologiją ir dinamiką pasaulyje bei Lietuvoje, sako, jog norint ką nors pakeisti, pirmiausia reikia tiksliai žinoti esamą situaciją.
 

„Vieni svarbiausių rodiklių - kiek suserga, kiek miršta ir kiek išgyvena. Jie leidžia suvokti problemos mastą: ar jai reikia skirti visas pajėgas, ar visgi situacija yra gerai kontroliuojama? Taip pat duomenys leidžia palyginti situaciją ir tarp kitų šalių. Įvertinti įdiegtų naujovių poveikį, planuoti tolesnę sveikatos priežiūrą“, - sako Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Laura Steponavičienė.

Specialistė pastebi, jog duomenų tikslumas itin priklauso nuo šeimos gydytojų bei antro ir trečio lygio gydymo įstaigų specialistų. „Svarbu, kad gydytojai Vėžio registrui pateiktų pranešimą apie pacientą, kuriam nustatoma onkologinė liga. Tiesa, jiems dažnu atveju kyla klausimas, ar duomenys nesidubliuos, jei apie tą patį pacientą registrui praneš ir šeimos gydytojas, ir kitas specialistas. Nebijokite pranešti. Ligos atvejai nėra dubliuojami. Vėžio registre jie yra išgaudomi pagal asmens kodą. Todėl visus raginu pranešti apie kiekvieną atvejį“, - teigia dr. L.Steponavičienė.
Kaip bebūtų apmaudu, šiandien apie sergamumą onkologinėmis ligomis Lietuvoje pateikiami 2012 metų duomenys. Kodėl? Dr. L.Steponavičienė teigia, jog yra problemų dėl duomenų pateikimo Vėžio registrui. Iš salės pasigirsta klausimas, kas gi trukdo pateikti šiuos duomenis? „Trūksta sąmoningumo. Duomenys reikalingi ne institutui, jie reikalingi mums visiems, kad žinotume, kaip gyvename. Šalys šią problemą sprendė įvairiai: vieni baudomis už pamirštus pranešimus, kiti – skatinimu. Bet, mano nuomone, svarbiausia čia sąmoningumas. Turime suprasti, kad už kiekvieno ligos atvejo slepiasi kieno nors mama, dukra ar sesuo“, - pabrėžė dr. L.Steponavičienė.
 
Uždelstas atvejis
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė – radiologė Jekaterina Šemetova Pocė šeimos gydytojus ragino pacientes pagal vykdomą profilaktinę programą kas dvejus metus siųsti į tą pačią gydymo įstaigą. „Turėjome atvejų, kai vieną kartą moteris tikrinosi Centro poliklinikoje, kitą – Antakalnio, o trečią – NVI. Problema, kad tuomet nematome ankstesnių tyrimų, jų negalime palyginti. Mums itin svarbu žinoti dinamiką“, - sako medikė.
Gydytoja radiologė pabrėžė ir tyrimų koreliacijos svarbą, tai yra kodėl ir kada moterims svarbu atlikti ir mamografiją, ir ultragarso tyrimą, ir MRT. Taip pat dar kartą priminė, kaip svarbu nedelsti, nes kiekvienas uždelstas mėnuo gali kainuoti gyvybę.

„Klinikinis atvejis. Atėjo dvidešimt ketverių metų moteris. Navikas krūtyje didelis, trijų centimetrų, apčiuopiamas. Aš jos klausiu, kur jūs buvote anksčiau. Ji papasakoja prieš keturis mėnesius apčiuopusi guziuką.
Mėnesį laukė šeimos gydytojo konsultacijos, po to kelias savaites echoskopijos. Rastas darinys buvo traktuotas kaip fibroadenoma. Vėliau moteris registravosi į NVI, dėl šios diagnozės jai taip pat teko palaukti eilėje. Rezultatas – ypač piktas vėžys, kai dalijasi apie aštuoniasdešimt procentų ląstelių. Navikas didelis, todėl klausimas, ar tie trys mėnesiai nebus lemtingi pacientės gyvybei. Tokie atvejai rodo, kad kuo daugiau žmonių, tuo daugiau klaidų, todėl raginčiau visą krūtų vėžio diagnostiką koncentruoti specializuotuose centruose“, - teigė medikė.

Dr. L.Steponavičienė priminė, jog krūties vėžys būna ir vyrams. „Kai kalbame apie krūties vėžį, dažniausiai kalbame apie moterų krūties vėžį, tačiau ir vyrai gali sirgti šia liga. Šis susirgimas yra retas, apie jį mažai kalbama ir trūksta informacijos. Vyrai dažnai nepagalvoja, kad gali sirgti krūties vėžiu. Tai lemia, kad šis susirgimas dažnai nustatomas vėlyvose stadijose. Požymiai ir simptomai yra tokie patys kaip ir moterų krūties vėžio atveju. Tai gali būti čiuopiamas darinys krūtyje, krūties dydžio ir formos pasikeitimai, spenelio šerpetojimas, kraujingos išskyros iš spenelio. Todėl visi vyrai, kurie skundžiasi dariniu krūtyje turi būti ištirti. Laimei, dažniausiai nustatomi gerybinio pobūdžio pakitimai (dažniausiai ginekomastija, lipoma). Tačiau jei atlikus tyrimus lieka neaiškumų, tokius pacientus turėtų ištirti kvalifikuotas onkologas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!