Įtrauktos labiausiai pažeidžiamos grupės Paskutinės PSO gairės pripažįsta poreikį didelio sergamumo šalyse įgyvendinti labiausiai pažeidžiamų žmonių su latentine TB infekcija pasiekiamumą ir gydymą kartu su aktyvią ligos formą turinčiais ligoniais. Testavimas ir prevencinis latentinės tuberkuliozės infekcijos gydymas yra išplėstas visiems asmenims, inicijuojantiems autoimuninės ligos gydymą, gaunantiems dializę ar besiruošiantiems organų ar hematologinei transplantacijai, bei ligoniams su silikozės liga. Naujos gairės taip pat pripažįsta didesnę prevencinio gydymo naudą asmenims su teigiamu ŽIV testu ir pasaulinį TOT trūkumą kaip trukdį latentinės tuberkuliozės prevencijų programoms išplėsti. Taip pat atsisakyta ankstesnės koncepcijos „vienas dydis visiems“ didelio sergamumo aplinkose. Į nacionalines gaires įtraukta nauja rekomendacija įvertinti ir gydyti vyresnius kaip penkerių metų vaikus, paauglius ir suaugusius žmones, kurie savo namų aplinkoje patyrė TB poveikį. Tai suteikia daugiau testavimo ir įvertinimo galimybių didelės rizikos populiacijoms, kurios didelio sergamumo aplinkose anksčiau buvo ignoruojamos. Pripažinta laboratorinių gama interferono išsiskyrimo tyrimų visose aplinkose reikšmė ir išplėstas testavimo ir prevencijos didelės rizikos grupėse poreikis – svarus žingsnis pasaulinėje kovoje su tuberkulioze. Gama interferono ištyrimo reikšmė Latentinei TB diagnozuoti Lietuvoje dažniausiai naudojamas tuberkulino (Mantu) mėginys. Tačiau specialistai pabrėžia, kad vien jį atlikus negalima tvirtinti, kad žmogus serga tuberkulioze. Įodinis tuberkulino testas gali duoti klaidingus tiek teigiamą, tiek neigiamą atsakymus, jei yra susilpnėjusi imuninė sistema arba jei žmogus buvo anksčiau paskiepytas BCG vakcina. Taip pat – jei vaikas yra alergiškas ar pacientas vartoja imunosupresantus. Todėl šalia rizikos veiksnių įvertinimo, rentgeno bei kitų medicininių tyrimų reikėtų atlikti ir PSO rekomenduojamą gama interferono (QuantiFERON® – TB Gold Plus) kraujo tyrimą, kuris gali padėti tiksliausiai nustatyti susirgimo tuberkulioze riziką. Be to, šis tyrimas įtrauktas tarp šiuolaikinių latentinės TB infekcijos kraujo testų, kurių klinikinę vertę šių metų pradžioje pateikdama naujas TB gydymo ir prevencijos gaires patvirtino PSO. Kai infekcija „snaudžia“ Tuberkuliozė – oro lašeliniu būdu plintanti bakterinė infekcija, kuria užsikrečiama nuo aktyvia TB forma sergančių asmenų į plaučius įkvėpus tuberkuliozės mikobakterijų. Tačiau nebūtinai iškart susergama – infekcijos sukėlėjai plaučiuose gali „užsnūsti“ ir ilgai miegoti. Nusilpus imuninei sistemai ar dėl kitų priežasčių bakterijos gali „išsivaduoti“ ir pradėti daugintis. Dešimčiai procentų tokių pacientų slaptoji tuberkuliozė gali peraugti į atvirą ligos formą. Latentinės TB atveju žmonės dažniausiai nejaučia jokių aktyviai šios ligos formai būdingų požymių: kosėjimo, karščiavimo, skrepliavimosi, bendros blogos būsenos. Ligą sukeliančių M. tuberculosis bakterijų paprastai neaptinkama ir seilių pasėlyje mikroskopijos metu. Įtarimų nesukelia ir rentgenologinis ištyrimas. Skaičiuojama, kad vienas sergantis asmuo per metus gali užkrėsti dvidešimt žmonių, o per gyvenimą – net 27 asmenis. Todėl pabrėžiama, kad laiku diagnozavus dar nespėjusią progresuoti tuberkuliozę būtų apsaugota ne tik paties paciento, bet ir aplinkinių sveikata.L.S. skaičius 20 - skaičiuojama, kad iki tiek žmonių per metus gali užkrėsti atvira tuberkuliozės forma sergantis asmuo.
Komentuoti: