Mikrobiomo reikšmė
Medikų susidomėjimas mikrobiomu ypač išaugo prieš kokius penkerius metus, kai panaudojus inovatyvius molekulinės biologijos ir genetikos metodus, buvo baigtas Pasaulinis žmogaus mikrobiomo projektas (The Human Microbiome Project). Tuomet nustatyta, kad žarnyne gyvenančios bakterijos sudaro apie šešiasdešimt procentų viso žmogaus kūno ląstelių. Vadinasi, šių bakterijų yra beveik pusantro karto daugiau negu organizmo ląstelių.
 

„Mokslinių tyrimų duomenys diktavo, kad mikrobiomą derėtų laikyti vienu iš funkcinių žmogaus organų. Kaip nustatė mokslininkai, mikrobiomas nuolat vykdo sudėtingus biocheminius procesus, kurie padeda apsisaugoti nuo įvairių ligų“, - teigia konferencijos Organizacinio komiteto prezidentas, prof. Limas Kupčinskas.

 

L.S. skaičius
90 
– maždaug iki tiek procentų visų ligų gali būti susijusios su žarnyno mikrobiomo pakitimais.

 
Pirmieji Baltijos šalyse
Vienas didžiausių Gastroenterologijos klinikos gydytojų laimėjimų – sėkmingai atliekamos žarnyno mikrobiomo transplantavimo procedūros. Įtakingos Jungtinių Amerikos Valstijų klinikos – Klivlando universitetinio medicinos centro mokslininkai žarnyno mikrofloros transplantavimą pripažino viena iš dešimties pažangiausių 2014-ųjų metų pasaulio medicinos naujovių. Praėjus vos metams po to, Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje buvo atliktas pats pirmasis mikrobiomo transplantavimas Baltijos šalyse.

Profesorius L.Kupčinskas pasakoja, kad šios procedūros prireikia gydant pasikartojančią Clostridium difficile infekciją. „Kartais antibiotikai sutrikdo žarnyno bakterijų pusiausvyrą ir paskatina pavojingų bakterijų išvešėjimą. Tuomet išsivysto Clostridium difficile infekcija. Kadangi antibiotikai pasaulyje dažnai vartojami be saiko ir nepagrįstai, daugėja ir šios infekcijos atvejų. Tai neaplenkia ir Lietuvos – mūsų klinikos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus šios ligos atvejų padaugėjo net tris kartus.
Esant lengvesnėms ligos formoms, pacientas gydomas tam tikrais vaistais, tačiau jeigu situacija sudėtingesnė, vienintelė išeitis – transplantuoti ligoniui sveiko žmogaus žarnyno mikrobiomą. Šiai procedūrai nėra būtinas imunologinis recipiento ir donoro suderinamumas – svarbiausia, kad donoras būtų sveikas ir nenešiotų užkrečiamųjų ligų. Per trejetą metų esame sėkmingai atlikę jau beveik šešiasdešimt tokių procedūrų. Drįsčiau tvirtinti, kad būta ir išgelbėtų gyvybių, nes kai kurių pacientų būklė iki procedūros atlikimo buvo tiesiog kritinė“, - pasakoja profesorius.

---

 
Tarp kitko
Vienydami jėgas, skirtingų pasaulio šalių mokslininkai ketina spręsti daugybę aktualių klausimų: ar tikslinga tirti sveiko žmogaus mikrobiomą stengiantis nuspėti gresiančias ligas; ar galima ją keisti keičiant gyvenimo būdą; ar gali nuo žmogaus genetikos priklausyti, kokios bakterijos apsigyvens jo organizme?
L.Kupčinskas atskleidžia, jog vieną didžiausių perversmų žada tyrimai, orientuoti į naujos kartos probiotikų kūrimą. „Neseniai aptiktos dar ligi šiol neatrastos bakterijų rūšys, kurios pasižymi itin dideliu metaboliniu aktyvumu.
 
Kol kas vyksta klinikinės studijos, tačiau jau dabar planuojama, kad šių studijų pagrindu bus kuriami naujos kartos probiotikai, ypač naujai atrastos metaboliškai labai aktyvios Akkermansia muciniphila bakterijos. Jais bus galima iš esmės pakeisti žmogaus žarnyno mikrobiomą. Moksliniais duomenimis, dabartiniai probiotikai yra beveik neveiksmingi. Jų efektas – arti nulio. Mokslininkai tikisi, kad naujos kartos probiotikai bus ženkliai efektyvesni ir pasitarnaus gydant ne tik žarnyno ligomis sergančius pacientus, bet ir tuos, kurie kenčia nuo metabolinio sindromo, nutukimo ar net kai kurių nervų sistemos ligų“, - atskleidžia profesorius.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!