Kaunas ruošiasi ateities medicinai

Evelina Machova
2018-05-24
„Pasitelkę genų inžineriją, galime iš paciento paimti ląsteles bei sukurti tokias, kurios pačios suranda užsislėpusį vėžį ir jį sunaikina“, - tai nėra frazė iš mokslinės fantastikos filmo. Taip apie naujas gydymo ląstelių terapija galimybes praėjusią savaitę kalbėjo užsienio ekspertai tarptautinėje konferencijoje. Laikinosios sostinės medikai, šios konferencijos iniciatoriai, sako, jog tai - ateities medicina, o norint pritaikyti naujas gydymo galimybes reikia intensyviai ruoštis šiandien.
Kaunas ruošiasi ateities medicinai
„Paskutinių ketverių penkerių metų tyrimai rodo, kad ląstelių terapija keičia mediciną. Tikiu, kad netrukus tokie gydymo metodai bus prieinami ir Lietuvoje. Na, tai tikrai neįvyks rytoj ar po savaitės. Tačiau su Kauno klinikų medikais bendradarbiaujame ne vienerius metus, čia yra pradėta kurti bazė su aukštos kompetencijos gydytojais ir mokslininkais, taigi neabejoju, jog ateityje tokie gydymo metodai bus prieinami ir Lietuvos pacientams“, - sako prof. Leipcigo universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas prof. Dietger Niederwieser.

Apie ląstelių terapiją
Ląstelių terapija yra viena pažangiausių medicinos plėtros krypčių. Mokslininkų teigimu, ji gali būti naujas gydymo būdas, kuomet iki šiol žinomi gydymo metodai nedavė norimų rezultatų. Mokslininkai ir gydytojai siekia imunines žmogaus ląsteles išgryninti, padauginti ir pakeisti jų savybes taip, kad jos efektyviau nugalėtų onkologines ligas bei infekcijas – tai ir vadinama ląstelių terapija. Pavyzdžiui, dažnu atveju vėžinės ląstelės sugeba pasislėpti nuo imuninių ląstelių arba jų limfocitai tiesiog neatpažįsta, o vėliau jau nebesugeba nuo jų apsiginti.
 
Pasitelkus genų inžineriją atrasti būdai, kaip pakeičiant limfocitus, tiksliau, jų receptorius, šie iš karto atpažintų pasislėpusias vėžines ląsteles ir jas sunaikintų (CAR-T ląstelių terapija). Tačiau tam, kad tai įvyktų, reikia pakeisti pačių ląstelių genus. Procesas vyksta taip: iš paciento paimamos ląstelės, jos apdirbamos pakeičiant genus, po to padauginamos, kad būtų didesnis jų kiekis ir transplantuojamos atgal pacientui. Jau pakeistos ląstelės aptinka vėžį ir su juo kovoja. Tokių ląstelių gamybos procesas trunka nuo keturių iki penkių savaičių.
Tiesa, tokios ląstelės panaudojamos ne tiems patiems tikslams, kurie taikomi jas transplantuojant, todėl jos turi atitikti reikalavimus, keliamus vaistams, šiuo atveju – pažangios terapijos vaistams.

 
Platesnis panaudojimas
Kai iš medikų lūpų nuskamba frazė – ateities medicina, mintyse iš karto galvoji apie ilgą laikotarpį – dešimt ar net daugiau metų. Tačiau, pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų generalinio direktoriaus prof. habil. dr. Renaldo Jurkevičiaus, šiuo atveju terminas kur kas trumpesnis – dveji arba ketveri metai, kol Lietuvoje pacientams, sergantiems onkologinėmis kraujo ligomis, nepadedant jokiems iki šiol žinomiems gydymo metodams, bus taikoma genetiškai pakeistų ląstelių terapija.
 
„Kelis dešimtmečius vyko moksliniai ir klinikiniai tyrimai, kaip pritaikyti žmogaus ląstelių terapiją gydymui. Pernai JAV maisto ir vaistų administracija suteikė leidimą klinikinėje praktikoje naudoti du naujus ląstelių terapijos vaistus dvejoms onkologinėms ligoms gydyti. Tikimės, jog po kelių mėnesių jie bus registruoti ir Europoje. Mums svarbu, bendradarbiaujant su užsienio kolegomis, ruoštis šiai ateities medicinai Kaune“, – sako prof. habil. dr. R.Jurkevičius.
 
Apie ląstelių terapijos naudą ir proveržį medicinoje prieš savaitę Kaune trečią kartą diskutavo gydytojai ir mokslininkai Kauno klinikų surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Ląstelinė terapija – naujos gydymo galimybės horizonte“. Jos metu ekspertai ne tik pristatė mokslo laimėjimus, bet ir aptarė ląstelių terapijos perspektyvas Lietuvoje. Pasak pranešėjų, ši terapija ypač svarbi kalbant apie onkologinių kraujo ligų – leukemijos, limfomos ar mielominės ligos – gydymą. Tačiau, pasak ilgamečio Kauno klinikose vizituojančio Leipcigo universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovo prof. Dietger Niederwieser, moksliniai tyrimai rodo apie kur kas platesnį šių ląstelių panaudojimą tiek kalbant apie onkologines ligas, tiek apie jų panaudojimą tarp sergančiųjų autoimuninėmis, neurologinėmis ar gastroenterologinėmis ligomis.



Naujos gydymo galimybės

Pasak prof. D.Niederwieser, tai – naujas ir pažangus gydymo metodas, turintis didelį potencialą ir laikomas itin perspektyviu. „Paskutinių ketverių penkerių metų tyrimai rodo, kad ląstelių terapija keičia mediciną ir tie pokyčiai vyksta keliomis kryptimis. Visų pirma reiktų pradėti nuo to, kad tai nėra chemiškai sukurti vaistai, todėl ir gydymas ląstelių terapija yra kitoks nei įprastai. Tai naujo lygio gydymas ir labai svarbu, kad jis gali būti taikomas tais atvejais, kai įprasti metodai neduoda norimo efekto. Ypač kalbant apie onkologines ir virusines infekcines ligas po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos. Tikiu, kad netrukus tokie gydymo metodai bus prieinami ir Lietuvoje. Ar Kauno klinikos tam pasiruošusios?
 
Na, tai tikrai neįvyks rytoj ar po savaitės. Tačiau su Kauno klinikų medikais bendradarbiaujame ne vienerius metus. Čia yra pradėta kurti bazė su aukštos kompetencijos gydytojais ir mokslininkais, taigi neabejoju, jog ateityje tokie gydymo metodai bus prieinami ir Lietuvos pacientams. Ląstelių transplantacija kai kuriais ligų atvejais Kaune taikoma jau ir dabar. Žinoma, šiuo atveju kalbame apie kitą lygį, kuomet žmogaus ląstelės, pasitelkus genų inžineriją, yra patobulinamos. Reikia pabrėžti, kad kol kas šis metodas dar nėra taikomas klinikinėje praktikoje, bet labai tikiuosi, kad kelių mėnesių laikotarpiu bus patvirtintas Europoje, taip kaip ir JAV“, - sako prof. D.Niederwieser.
 
Konferencijos metu patirtimi pasidalino Vokietijos Tiubingeno universitetinės ligoninės Vaikų ligoninės Onkologijos ir hematologijos departamento vadovas prof. Peter Lang. Gydytojas kartu su kolegomis sukūrė specialų metodą, kaip iš paciento, kuriam buvo atlikta kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija, paimti T limfocitus, specialias imunines ląsteles, jas padauginti ir vėliau perkelti į paciento organizmą. „Kaip rodo tyrimai, ląstelių terapija neįkainojama, kuomet kalbame apie pacientus, kuriems buvo atlikta kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija. Tai gydymo metodas, kuris veikia visose specializuotose ligoninėse, tačiau kartais po šios procedūros gali kilti virusinės infekcijos, kurios aštuoniasdešimčia procentų atvejų nepasiduoda gydymui vaistais. Kaip rodo tyrimai, dabar galime tokiems pacientams padėti pasitelkdami ląstelių terapiją. Tai yra naujas ir saugus metodas, užtikrinantis spartesnį paciento sveikimą ir didesnę procedūros sėkmę“, – teigė prof. P.Lang.
 

500 tyrimų Europoje
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Hematologijos skyriaus vadovas doc. Rolandas Gerbutavičius sako, jog du nauji vaistai, kuomet gydymui taikomi modifikuoti T limfocitai, leidžia įveikti vaistams atsparias ligas. „Ląstelę modifikuojant specialiosios technologijos pagalba, ji pati gali sunaikinti tam tikras vėžines kraujo ląsteles. CAR-T yra iš sergančiojo asmens surinkta, laboratorijoje padauginta ir specialių technologijų pagalba pakeista imuninės sistemos ląstelė – T limfocitas, suteikiant jam svarbių savybių, leidžiančių CAR-T sunaikinti tam tikras kraujo vėžines ląsteles. Šiuo metu jos sėkmingai naudojamos gydant vaistams atsparią ūminę limfoblastinę leukemiją, difuzinę didelių B ląstelių limfomą ir mielominę ligą. Nors šis gydymas kol kas patvirtintas tik JAV, ruošiamasi jį patvirtinti ir Europoje, todėl mums labai svarbu tam tinkamai pasiruošti, perimti užsienio kolegų patirtį, kad šį gydymo metodą galėtume taikyti ir savo pacientams“, – sako doc. R.Gerbutavičius.
 
Gydytojo teigimu, konferencijos metu pristatyti pranešimai ir apie ląstelių terapijos taikymą išsėtinei sklerozei, neurologinėms ar kardiologinėms ligoms gydyti, taip pat pacientams, sergantiems Krono liga. Prof. D.Niederweiser teigimu, šiuo metu vien Europoje vyksta per penki šimtai tyrimų, kaip būtų galima naudoti ląstelių terapiją. Neabejotinai pirmaujančios sritys yra onkologija ir hematologija. Tačiau, pasak Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytojo nefrologo prof. Romaldo Mačiulaičio, nors ląstelių terapijos ištakos slypi kamieninių ląstelių transplantacijoje, per pastaruosius du dešimtmečius susiformavo kelios svarbios kryptys, kur jos gali būti panaudojamos, – tarp jų yra ir ortopedija, nefrologija, kardiologija. Tiesa, reikia paminėti, jog įvardintos ir būtinos sąlygos gydymo įstaigoms įgyvendinant ląstelių terapijos metodą.
 
Apie naudą pacientui
„Konferencijoje aptarėme ne tik gydymo galimybes bei naujoves, bet ir diskutavome, kaip saugiai gaminti tas ląsteles mūsų sąlygomis laboratorijose, kokie turi būti standartai, todėl labai svarbus ir komandos daugiadalykiškumas“, –  vardina doc. R.Gerbutavičius. Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė sako, jog kalbant apie ląstelių terapiją būtina daugiadalykė komanda ir tai viena priežasčių, kodėl šiemet konferencijoje apimtos kelios skirtingos sritys, ne tik onkologija. „Ląstelių terapija – novatoriškas įvairių ligų gydymo būdas, kuris pamažu ateina į klinikinę praktiką. Ši terapija jau kuris laikas yra tiriama daugumos Europos šalių mokslininkų. Gydant kai kurias ligas, pavyzdžiui, autoimunines, ląstelių terapijos metodas jau įrodė pranašumą prieš kitus gydymo metodus“, – sako prof. D.Niederweiser.
 
Mokslo naujovės ir pasiekimai – puiku, o kokią naudą gaus pacientai? „Ląstelių terapija (CAR-T) taikoma tiems kai kuriomis kraujo vėžio formomis sergantiems pacientams, kuriems jokie kiti gydymo metodai nepadėjo. Kaip rodo tyrimai, tokiais atvejais iki devyniasdešimties procentų pacientų pavyksta pagydyti. Tai labai svarbi žinia ir tai – ateities medicina. Kol kas Europoje tokie metodai dar neregistruoti, tačiau vyksta klinikiniai tyrimai, kurių rezultatai – stulbinami. Kada tai bus taikoma Lietuvoje, kol kas tiksliai prognozuoti sunku, nes tokių ląstelių gamybai reikalingos ir specialios sąlygos. Tai – sudėtingas bei ilgas kelias, bet mes tam ruošiamės“, – sako prof. habil. dr. R.Jurkevičius.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris