Kas daktaro paveiksluose?

Henrikas Vaitiekūnas
2018-07-27
Kokio dydžio laikmenos reikėtų, jei norėtume į ją sutalpinti trisdešimt aštuonerius Tikro Daktaro gyvenimo metus? Suzipuoti (zipinti) neleidžia didžioji Lietuvių kalbos komisija. Ji sako, kad dėl hibridinės darybos tokio žodžio iš viso negalima vartoti. Ir rekomenduoja terminą „glaudinti“.
Kas daktaro paveiksluose?
„Laiką, kurį dabar jaunimas praleidžia socialiniuose tinklalapiuose, skirčiau, pavyzdžiui... klasikinei filosofijai. Mes visi sakome „menas“: „gydymo menas“, „bendravimo menas“. O ar taip šnekantys skaitė Imanuelį Kantą, Georgą Hegelį, Benediktą Spinozą? Ar yra tos pavardės eskulapų mokymo programose?“, - sako gydytojas Michailas Bravermanas.

Stipriai „glaudinti“ reikėtų net tas kelias valandas, praleistas Respublikinė Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) skyriaus vedėjo Michailo Bravermano kabinete. Tą darbą palyginčiau su budėjimu didžiulio oro uosto dispečerinėje. Durys trinksėjo, skambučiai skambėjo, ėjo ligoniai, žmonės baltais chalatais, raudonomis „greitukių“ uniformomis, kiekvienas jų rodė kažkokius popierius, prašė konsultuoti dėl technikos, dėl logistikos, dėl darbo eiliškumo, o gydytojas Michailas nepaliovė šypsotis ir dėl tokių pokalbio trukdžių neatsiprašinėjo. Nes buvome sutarę, kad norėčiau pamatyti Tikrą jo Darbo Dieną.
 
Dabar įvardinsiu pareigas. Michailas Bravermanas vadovauja Konsultacijų centrui. Kažkur skliausteliuose šis vienos stambiausių Lietuvos ligoninių padalinys dar vadinamas Planinės pagalbos skyriumi. Ir, jei imtume apie gydymą ar detalias paslaugas ligoniams kalbėti, tai užimtų visą šio rašinio plotą. Tad pakaks pasakyti, kad nuo idėjos šiuolaikiškai organizuoti darbą (kad atvykusiems konsultacijų nereikėtų sukinėtis autoįvykiuose nukentėjusių ar buityje susižalojusių būryje) iki šiandienos praėjo bemaž dvidešimt metų. Kitų skaičių – kaip ir kitų pavardžių – šiame rašiny nebus. Nes tai neįmanoma fiziškai. Na, gal dar vienas skaičiukas: per metus kvalifikuotas paslaugas šiame centre gauna apie 40 tūkstančių pacientų.
 
- Kuomet prieš keletą metų šnekėjomės senajame jūsų kabinete ant sienos kabėjo pablukusi laivo nuotrauka. Kodėl, daktare, jos nebeliko?
- Perkėliau ją į tolimesnį širdies kampelį, - sako gydytojas. Ir matau, kaip tą pačią akimirką jo žvilgsnis tampa nostalgiškai jūrinis.
Apie jūrą Michailas svajojo nuo jaunystės. Bet nugalėjo tėvų profesija. (Tėtis – karo gydytojas, mama – pediatrė). O paskui likimas pasisuko taip, kad niekas neliko nuskriaustas: buvo metas, kai Kauno medicinos institute imtasi ruošti gydytojus laivynui.
 

- Tai labai panašu į šeimos gydytoją, - sako Michailas. – Mokėmės ne tik chirurgijos, bet ir odontologijos. Juk nenumatysi, kas jūroje atsitikti gali.
Atsitiko. Gavo pranešimą, kad tanklaivį reikia remontuoti. Vokietijoje. Nors buvo jaunavedys, trumpam reisui netruko pasiruošti. Pabučiavęs žmoną, išsiskyrė dviem savaitėm. Reisas truko... 14 mėnesių! Nes iš Brėmeno – į Folklendų salas (Argentina). Iš Argentinos – į Ispaniją. Iš Ispanijos – į Hamburgą.
 
- O ką jauna žmona?
- Protingos moterys mėgsta stiprius vyrus,- šypsosi daktaras. Ir jo akyse suspindi šiltos ugnelės.
Vėliau buvo proga dar ne sykį užsiminti apie žmoną Jekateriną. Ji taip pat gydytoja. Radiologė.

- Apie mediciną namuose, žinoma, kalbat? – klausiu daktaro.
- Beveik niekada. Tu gi matai, Henrikai, kas pas mane kabinete darosi. Tad, namo grįžus, norisi ramybės. Jekaterinos darbas ramesnis, bet ji šitą mano sumaištį žino ir mane gerai pažįsta. Todėl dažnai suteikia galimybę tiesiog patylėti.
Michailas Bravermanas kabinete kalba be sustojimo. Kolei šnekėjomės, čia apsilankė gal dvidešimt interesantų. Ir su visais jų – kokį klausimą bespręstų – kalbėjo garsiai ir išraiškingai.
- Čia irgi laivyno palikimas: ten visuomet triukšmai, vibracija, tad garsiai šneku.
 
- Vadovaujat daugiau nei šimtui žmonių,- sakau daktarui, - ar būna, kad itin griežtai pašnekat, ar dėl kokios klaidos ką nors išbarate?
- Balso niekuomet nepakeliu. Priešingai. Čia visi žino, kad kai esu kuo nors nepatenkintas, šneku itin tyliai. Tuomet jie geriau mane girdi, - vėl šypsosi daktaras.
O paskui imame kalbėti apie politiką. Didieji įvykiai – Sąjūdis, Baltijos kelias – daktarą užklupo taip pat jūroje. Į vieną paskutiniųjų reisų laivas išplaukė su SSSR vėliava. Grįžo – su trispalve, kurią patys laive ir pasisiuvo.
- Viename Vokietijos uostų – dar keletą dienų iki rugpjūčio pučo – apsilankė paslaptingi tos šalies atstovai. Mes dar nieko nežinojome, o jie kapitonui jau pranešė, kad Maskvoje ruošiamas perversmas. Ir visiems norintiems pasiūlė Vokietijoje pasilikti. Darbą ir gerą atlygį žadėjo. Bet mes norėjome į Lietuvą.
 

- Jūs norėjot į Lietuvą, dar nežinodami, kas toje Lietuvoje bus. Devyniasdešimt pirmaisiais asmeniškai jus dirbti kvietė Ispanijos laivynas. Atsisakėt. O šiandien jauni gydytojai – matydami, kas toje Lietuvoje yra, dar mokslų nepabaigę jau planuoja dirbti tik užsienio ligoninėse. Nes ten pinigai didesni...
- Auklėjimas. Kuomet dar tik ruošiausi į mediciną, šviesaus atminimo mano tėvas sakė, kad į šitą profesiją einama ne dėl pinigų. Priešingai, įspėjo, kad nebus lengva, netgi bandė gąsdinti, kad ne visi medikai visuomenėje gerbiami. Ir kad šioje profesijoje reikia sveikatos, ištvermės bei supratimo, kas yra komandinis darbas. Dėl komandinio darbo – sutinku absoliučiai. Jo privalumus mačiau ir laive, ir dabar matau šiame kolektyve dirbdamas. Vienas čia nieko nenuveikčiau.
 
O paskui Michailas Bravermanas ima kalbėti apie priežastis, verčiančias emigruoti jaunus šiandienos medikus. Tai, žinoma, nepakankamos materialinės paskatos. Negatyvus visuomenės informavimo priemonių požiūris. (Apie geruosius laikraštyje skaityti – neįdomu, o menkos klaidos – išpučiamos į didžiulį burbulą).
- Jei būtų mano valia, leisčiau mediciną studijuoti nemokamai. Žinoma, su įsipareigojimu tam tikrą metų skaičių po to dirbti tik Lietuvoje. Kodėl pats neišvažiavau? Gal todėl, kad jau buvau matęs pasaulio. Ten, už sienos, nėra geriau, ten taip pat pilna savų, mums nematomų problemų. O svarbiau už pinigus yra vardas. Lietuvoje daug lengviau jį užsitarnauti, daug lengviau „apaugti“ pacientais. 
 
Michailą Bravermaną Lietuvos medicinos ateitis truputį baugina. Kas trečias išvažiuoja, o senoji gydytojų karta iš lėto pasitraukia. Jei nepasitraukia, vis vien amžius daro savo. Senieji daktarai nebenori skubėti. Nebenori budėti. Ilgėliau nei darbe jie nori pabūti sodyboje. O jauniems? Jauniems daktaras sakosi turįs tik vieną pretenziją. Ir tai, gal ne jiems, o jų mokytojams ar studijų programų sudarytojams.
 

- Profesiniu požiūriu būsimi medikai Lietuvoje paruošiami puikiai. Jiems talkinanti technika – tokia pat kaip ir pasaulyje. Žinoma, mokytis reikia daug. Tačiau laiką, kurį dabar jaunimas praleidžia socialiniuose tinklalapiuose, skirčiau, pavyzdžiui... klasikinei filosofijai. Mes visi sakome „menas“: „gydymo menas“, „bendravimo menas“. O ar taip šnekantys skaitė Imanuelį Kantą, Georgą Hegelį, Benediktą Spinozą? Ar yra tos pavardės eskulapų mokymo programose?
 
...Su daktaru Michailu Bravermanu kažkada susipažinau... televizijoje. Kartu dalyvavome projekte „Auksinė širdis“. Ir tai nebuvo atsitiktinė stotelė. Būtent daktaras Michailas kadais iškėlė savanorių idėją tuomet dar „Greitosios pagalbos“ vardu vadintoje universitetinėje ligoninėje. Kartu su tuometinio JAV ambasadoriaus Lietuvoje žmona ponia Mary E.Cloud jie kvietė ligoninėje be atlyginimo padirbėti medikais tapti norinčius jaunuolius, kitus atjautos turinčiuosius. Tai buvo puiki proga jauniems žmonėms pažinti gyvenimą. Deja, ji kažkodėl užmiršta. Nes perrengti ligonį, pakeisti jo patalynę ar tik palydėti pacientą iki reikiamo kabineto – ir dar nemokamai! – sumaterialėjusiame šiandienos pasaulyje, jau tapo prabanga...
 
- Ar yra gerų ir blogų gydytojų? – klausiu Michailo Bravermano. 
- Yra sėkmingi ir nesėkmingi gydytojai, - su paslėpta šypsenėle sako daktaras. – Anekdotą papasakosiu. Vienas daktaras daug mėnesių gydė ligonį. Bet nei išgydė, nei nugydė. O štai, kitam gydytojui atėjus, pacientas ėmė ir numirė. Tai štai: antrasis buvo nesėkmingas daktaras.

- O ar buvo kada nors mintis atėjusi, kad neteisingai profesiją pasirinkot?
- Niekada. Bet su tai susijusią paslaptį turiu. Kaip ir iki galo neįgyvendintą svajonę.
Ir tada daktaras papasakoja apie tai, jog vaikystėje svajojo tapyti paveikslus. Ne tik dažų buvo nusipirkęs, bet ir drobę pats išsigruntavo. O paskui daktaras Michailas nutyla. Ir aš tyliu. Kol išdrįstu paklausti.

- Tai turit savo paveikslų? Kas juose?
Daktaras neatsako. Bet to atsakymo beveik ir nereikia. Aš žinau, kad juose – jūra ir laivai.


 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris