Kaip virusai prisitaiko ir įgyja supergalių

Evelina Machova
2020-04-10
Dalis žmonių netiki, jog koronavirusas susikūrė gamtoje ir iš gyvūnų buvo perduotas žmonėms. Taip kalbama dėl viruso plitimo greičio, pavojingumo žmonėms – esą pati gamta tokio negalėjo sukurti. Ar tikrai? Apie tai kalbame su Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, Medicinos fakulteto profesore, Lietuvos mokslo premijos laureate Aurelija Žvirbliene.
Kaip virusai prisitaiko ir įgyja supergalių
„Panašu, kad sezoniškumas šio viruso neveikia. Ispanijoje, Italijoje šiuo metu gana šilta, tačiau viruso plitimas gana intensyvus“, - sako profesorė.

- Ar yra nors krislas tiesos, kad tokie virusai kaip koronavirusas natūraliai iš gamtos negali atsirasti, esą prie jų sukūrimo ranką būtinai turi pridėti žmogus?
Nėra jokios abejonės, kad šis virusas gamtoje atsirado natūraliai. Kol kas labiausiai tikėtina, kad pirmas žmogaus užsikrėtimas nuo šikšnosparnio įvyko Uhano turguje, kuriame nėra užtikrinamos higienos sąlygos. Kita prielaida, tačiau nepatvirtinta, kad užsikrėtimas galėjo įvykti to paties miesto virusologijos centre, kur mokslininkai tyrė šikšnosparnių kraują ir audinius. Tai galbūt gali paskatinti įvairių melagienų atsiradimą. Tačiau jie tikrai nekūrė jokio viruso. Trečia hipotezė, kad virusas seniai sukosi tarp žmonių ir peršokimas iš gyvūno žmogui įvyko ne prieš kelis mėnesius, o metus. Per tą laiką jis gerai prisitaikė, nors pradžioje buvo nepavojingas, po to mutavo. Tokia teorija keliama dėl to, kad jo sąveika su žmogaus ląstelės receptoriais yra labai stipri. Sąveikauja kur kas stipriau nei MERS ar SARS. Tai ir nulemia labai greitą viruso plitimą.


Svarbus faktas

Profesorė ragina nepasiduoti kuriamoms sąmokslo teorijoms apie laboratorijoje specialiai kuriamus pavojingus virusus. Pasak mokslininkės, nelogiška, kad žmogus sukurtų virusą, kuris grasintu pačiam kūrėjui: „Siūlau prisiminti istoriją. Per gripo pandemiją prieš šimtą metų apie pusė milijardo pasaulio žmonių juo užsikrėtė, dešimtys milijonų mirė. Jo kilmė taip pat iš gyvūnų. Dabar galime teigti, jog technologijų pažanga didelė, bet ar tuomet, prieš šimtą metų, būtų įmanoma laboratorijoje sukurti virusą? Tikrai ne. Pati gamta juos natūraliai sukuria.“


- Kodėl mokslininkai tiria šikšnosparnių kraują ar audinius, kuo jie tokie išskirtiniai?
- Gerai žinoma, kad būtent šikšnosparniai yra natūralus įvairiausių virusų rezervuaras. Kodėl? Atsakymą mokslininkai bando išsiaiškinti tirdami jų kraują ar audinius. Tai svarbu, nes šikšnosparniai gyvena visur. Tarkim, žinome, jog Lietuvoje gyvenantys šikšnosparniai gali platinti pasiutligę. Bet tai nereiškia, jog laboratorijose jie yra veisiami. Tikslas informaciją išgauti iš natūraliai gamtoje gyvenančių, kad, pavyzdžiui, matytume, kuo skiriasi tas pats virusas gyvūno ir žmogaus organizmuose. 

- Ar Lietuvos mokslininkai taip pat tiria šiuos gyvūnus?
- Mes tiriame virusus, kuriuos gali pernešti žiurkės. Pavyzdžiui, šiuo metu tyrinėjame hepatito E virusą. Kol kas dar nėra galutinai aišku, kiek jis yra pavojingas žmogui.

- Kai kurios šalys, stabdydamos viruso plitimą, ėmėsi griežtų priemonių, kitos pasirinko švelnesnį kelią. Kol kas nėra žinoma, kas geriau. Tačiau dažnai girdime, kad jei virusu persirgs didžioji visuomenės dalis, jam plisti bus kur kas sunkiau. Kodėl?

- Į šį klausimą kol kas negalima tiksliai atsakyti. Žinome, kad koronavirusas taip greitai kaip gripas nemutuoja. Per tris mėnesius pavyko nemažai sužinoti, tyrinėjamas jo genomas ir duomenys iš skirtingų šalių rodo, kad mutacijų dažnis yra nedidelis. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Švedija, yra pasirinkusios strategiją, kai visuomenei leidžiama persirgti, rekomendacijos teikiamos tik rizikos grupėms. Ar tai veiksminga strategija, bus galima atsakyti tik po kelių mėnesių, kai galėsime dideliu populiacijos mastu atlikti tyrimą, kuri jos dalis turi antikūnus prieš šį virusą. Kitas svarbus klausimas, kiek tie antikūnai gali neutralizuoti virusą. Tuomet galėsime įvertinti pasirinktą strategiją ir populiacijos atsparumą jam. Šiuo atveju toks požiūris turi racionalų grūdą. Juk jei gaisras plistų sausuolių miške, kur nėra nė vieno žaliuojančio medžio, viskas vyktų kur kas greičiau, nes nebūtų kas stabdytų ugnies plitimą.

- Pradžioje darytos prielaidos, kad atšilus orams koronavirusas kaip gripas pasitrauks. Vis dėlto naujausi duomenys, panašu, rodo, jog neverta turėti tokios iliuzijos?
- Taip, pradžioje buvo daug vilčių. Vis dėlto koronavirusą pažįstame vos tris mėnesius ir tikslių išvadų kol kas neturime. Užtat ir keliama įvairių hipotezių. Deja, panašu, kad sezoniškumas šio viruso neveikia. Ispanijoje, Italijoje šiuo metu gana šilta, tačiau viruso plitimas gana intensyvus. Galima daryti nebent netiesioginę prielaidą, kad atšilus orams daugiau žmonių bus gryname ore, o ne patalpose, taip viruso plitimas gali būti mažesnis. Tai, beje, galioja daugeliui virusų. 

- Dabar visų šalių mokslininkai savo pajėgas meta kovai su koronavirusu: ieško tiek vaistų, tiek vakcinų, geresnės diagnostikos. Ar šiame kontekste yra ir lietuvių mokslininkų indėlis?
- Turime daug užmanymų, kai kurie darbai yra pradėti dėl greitesnės viruso diagnostikos. Mūsų mokslininkų grupės genų inžinerijos pagalba mėgina sukurti viruso antigenus, kurie būtų naudingi diagnostikos metodams tobulinti. Dabar visa procedūra sudėtinga, paremta viruso RNR nustatymu. Tai - ilga ir daug sudėtingos technikos reikalaujanti procedūra. Tarkim, imunologiniai metodai virusą leistų aptikti greičiau. Žinoma, šia linkme dirba ir užsienio kolegos. Taip pat kartu su Santaros medikais bei „Termo Fisher“ mokslininkai ketiname tiksliai nustatyti Lietuvoje cirkuliuojančio viruso genomą. Labai svarbu žinoti, kaip virusas atrodo kiekvienoje šalyje. Problema tik ta, kad tiek mūsų laboratorijos, tiek universitetas dėl karantino uždaryti. Dabar galime tik kurti tyrimų strategijas bei ieškome partnerių.


Dosjė
Prof. Aurelija Žvirblienė - mokslininkė bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio biotechnologijų įmonėmis kuriant inovatyvius produktus įvairių ligų diagnostikai.
Ji paskelbė per 60 publikacijų tarptautiniuose moksliniuose leidiniuose, yra kelių tarptautinių patentų autorė. 2017-aisiais kartu su Gyvybės mokslų centro kolegomis pirmą kartą Lietuvoje iššifravo visą bakterijos genomą. Aurelija dirba su moksleiviais ir studentais, padeda jauniems mokslininkams įsitvirtinti mokslo srityje, aktyviai šviečia visuomenę skiepijimosi klausimais ir griauna mitus apie skiepų žalą.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica