- Esate ne tik Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas konservatyviajai medicinai, bet ir kuruojate Hospitalizacijos departamento, į kurį įeina Priėmimo skyriaus darbas, veiklą. Taip pat praktikuojate ir kaip gydytojas reanimatologas. Kas pastūmėjo imtis dar ir mokslininko plunksnos?
- Pirmiausia, skubi medicinos pagalba – artima sritis, visada buvau greta jos. Dirbdamas administracinį darbą neatsisakiau ir gydomojo kaip gydytojas reanimatologas. Darbas administracinėje pozicijoje skatina imtis mokslinės veiklos. Mokslas – būtina sąlyga efektyviai sveikatos priežiūrai ir geriems jos rezultatams.
 
Taip jau sutapo – pareigos, kuruojama sritis ir vyriausiojo gydytojo profesoriaus Vinso Janušonio palaikymas bei paskatinimas, kad ryžausi doktorantūrai. Neatitrūkstant nuo tiesioginio darbo buvo sudarytos sąlygos rašyti mokslinį darbą. Baigiau ištęstines vadybos krypties penkių universitetų jungtinės doktorantūros studijas Klaipėdos universitete. Doktorantūros vadovas – vadybos katedros vedėjas profesorius Rimantas Stašys, konsultantas – profesorius Vinsas Janušonis. Disertacijoje, kuri sugulė į bemaž trijų šimtų puslapių knygą, bandyta sujungti vadybos mokslą, iš dalies mediciną ir administracinį pagrindą.
 
Moksliniame darbe atlikta skubios medicinos pagalbos teisinės bazės analizė, kur matomi trūkumai, prieštaravimai. Padaryta skubios pagalbos ir priėmimo skyrių darbo analizė. Duomenis teko kruopščiai rinkti ne tik mūsų, bet ir visos Lietuvos ligoninių priėmimų skyriuose. Apie atvežamų pacientų srautus, jų greitesnio guldymo į stacionarą galimybes. Darant pjūvį per skubią pagalbą gvildentas ir skubios konsultacinės pagalbos paslaugų teikimas. 
 
- Kokie yra esminiai skubios medicinos pagalbos sistemos valdymo trūkumai?
- Tai – teisinio reglamentavimo stoka. Neadekvačios būtinosios pagalbos vertinimo kategorijos, sudarytų ir patvirtintų veiklos standartų algoritmų nebuvimas. Taip pat trūksta pacientų transportavimo tarp gydymo įstaigų reglamentavimo. Turime įsakymą dėl būtinosios medicinos pagalbos su keturiomis kategorijomis, kurios neatitinka šiandienos aktualijų – viskas orientuota į stacionarinę pagalbą. Savo ruožtu į ligoninių priimamuosius patenka ne tik sunkūs ligoniai, bet ir plūsta ambulatoriniai pacientai, kuriems taip pat reikalinga skubi pagalba.
 
- Greitosios medicinos pagalbos stotyse prieš penkiolika metų buvo panaikintos gydytojų brigados. Jūsų nuomone, kokią įtaką šis sprendimas turėjo skubios pagalbos teikimui? 
- Sprendimas turėjo ir pliusų, ir minusų. Lietuvoje perimta anglų bei amerikiečių praktika, kai greitosios medicinos pagalbos grandyje pagalbą teikia paramedikai. Blogai, kad šioje tarnyboje panaikinus gydytojų etatus bemaž visi pacientai vežami į ligoninių priimamuosius skyrius. Tačiau per toli nueita, kad grįžtume prie ankstesnės tvarkos. Yra instrumentų, kaip sureguliuoti pacientų srautus, kad nenukentėtų paslaugų kokybė.
 

Dabar gi sergančiajam greitoji yra kaip vėliava – mane atvežė su greitąja, vadinasi, esu sunkus ligonis. Todėl Lietuvoje atsirado didesnių priėmimo ir skubios pagalbos skyrių poreikis, idant būtų galima visus besikreipiančiuosius priimti.

Galiojantis Būtinosios pagalbos įsakymas įpareigoja per valandą suteikti skubią pagalbą. Tačiau pacientų srautas pasikeitė, jų gerokai padaugėjo, o įsakymas taip ir liko nepatobulintas – orientuotas tik į vadinamuosius stacionarinius pacientus. Kaip suteikti skubią pagalbą per valandą kelioms dešimtims pacientų, atvežtų su greitąja ar atvykusių savo ruožtu?
 
Yra keturios kategorijos, telpančios į šį laiko tarpsnį. Siūlau jas išplėsti: pavyzdžiui, kad ambulatorinis pacientas specialisto apžiūros gali laukti keletą valandų, o skubus – ne daugiau kaip valandą. Dalis gydymo įstaigų savo iniciatyva jau pradėjo tokiu principu skirstyti pacientų srautus.
Pasaulinėje praktikoje yra ir dvi, ir trys valandos numatytos teikiant skubią medicinos pagalbą ambulatoriniams pacientams. Mūsų skubios medicinos pagalbos sistemoje teorija prasilenkia su praktika. Todėl pastarąją sistemą būtina tobulinti.
 
- Viliatės, kad jūsų disertacija bent iš dalies bus įgyvendinta?
- Mokslinio darbo pritaikymas praktikoje yra labai svarbu. Tai suvokdamas ir rašiau disertaciją. Per bemaž šešerius metus atlikau išsamius tyrimus, perskaičiau daugybę literatūros. Nebuvo lengva pasiekti ir apklausti tikslinius respondentus, analizuoti duomenis, juos lyginti. Dabar kiekvienas gali imti ir skaityti mano darbą bei juo naudotis. Disertacija visiems prieinama elektroniniame variante.
Mokslinio darbo santrauka yra pateikta ir Sveikatos apsaugos ministerijai.

---

Dosjė
1990-1996 m. Kauno medicinos akademija, suteikta medicinos gydytojo kvalifikacija.
1996-1997 m. Kauno medicinos universitetas, internatūra,
1997-2000 m. Kauno medicinos rezidentūra, suteikta gydytojo anesteziologo reanimatologo kvalifikacija.
1999-2000 m. Kauno medicinos universiteto klinikos, gydytojas asistentas.
2000 m. iki dabar Klaipėdos universitetinė ligoninė, gydytojas  anesteziologas reanimatologas.
2003 m. iki dabar Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas. Taip pat yra šios ligoninės gydytojų internų, klinikinės medicinos praktikos studentų vadovas.