Mentė pradėjo leisti garsus
Kreipėsi į gydytojus jis tada, kai šalia dirbę kolegos pradėjo šaipytis: Marčius muša taktą. „Kiekvieną sykį kai pakeliu ranką, ji tik spragt! Jokio būgnelio nereikia, visai brigadai tempą užduodu“, – juokauja pašnekovas.
 
Dešinioji – darbinė – Martyno ranka ties mente jau kuris laikas, atliekant standartinius tinkavimo judesius, leido keistus garsus: tai buvo aiškiai girdimas spragsėjimas. Iš pradžių vyras nelabai kreipė į tai dėmesį ir dirbo kaip dirbęs, dar ir pats kartu su bendradarbiais pajuokaudamas, kad muziką visuomet su savimi nešioja. „Na, maža dėl ko tie garsai gali būti, – tuometinius svarstymus prisimena jis. – Gal nugulėjau miegodamas, gal druskos sąnary kaupiasi.“ Bet vėliau mentę pradėjo ir mausti.
 
Gydytojai skėsčiojo rankomis
Maudimas niekur nedingo net po kelių naminių gydymo procedūrų – šildančio kompreso ir įtrynimo nuskausminamuoju tepalu. Bet nebuvo ir stiprus. Tad Martynas jį dar kurį laiką sėkmingai ignoravo, kol vieną gražią dieną paskaičiavęs, jog spragsėjimas ir skausmas trunka jau kelis mėnesius, nepabūgo, kad užsidirbo kokį nors lėtinį uždegimą, kuris gali rimtai sutrikdyti jo darbingumą.
 
„Terapeutas tik pečiais gūžtelėjo, – vardija meistras, – bet dėl viso pikto nusiuntė pas ortopedą. Šis sako: na, ko tu čia išsidirbinėji. Sumažink darbo krūvį, pailsėk ir vėl viskas bus gerai.“ Bet skausmas niekur nedingo, tad ortopedą pakeitė kitas, o po šio, taip pat negalėjusio rasti atsakymo, atėjo trečiojo eilė. Ir jis nusprendė pasikapstyti giliau.
 
Iš pradžių skyrė konservatyvų gydymą
„Iš pradžių jis mane atidžiai iščiupinėjo, – pasakoja Martynas. – Na, ne visą mane, o tą vietą kur spragsi ir skauda. Tada nusiuntė rentgeno darytis. Iš pradžių galvojo, kad gal lengvas bursitas, kai prasideda tokio maišelio, kuris yra sąnaryje, uždegimas. Bet ne, sako, tavo stuburas šiek tiek iškrypo, dažnai pasikartojantys darbiniai judesiai pakeltomis rankomis, nesportuoji, todėl vieni raumenys pertempti, o kiti neišlavinti.“
 
Ortopedas rekomendavo Martynui, iki šiol maniusiam, kad jis ir darbe pakankamai „prisisportuoja“, skirti laiko kineziterapijai: tam tikrais pratimais stiprinti abiejų menčių raumenis ir išlyginti jiems tenkantį krūvį, be to, apsilankyti pas masažuotoją gydomojo masažo kurso. Taip pat išrašė vaistų nuo uždegimo.
„Liepė grįžti po pusmečio ir pasižiūrėti, kaip seksis, – prisimena vyras. – Sakė, jei mankštos ir masažai nepadės, skirs jau rimtesnių vaistų, steroidų, o gal ir operaciją darys. Ir tam pusmečiui pasiūlė mažiau varginti darbinę ranką arba bent jau pakeisti tą labiausiai skausmingą judesį.“
 
Teko atitolti nuo profesijos
Kaip tik tuo metu Martynas gavo kito darbo pasiūlymą: sritis pažįstama, susijusi su remonto darbais, tačiau būtent tinkavimo kur kas mažiau.
 
Šiuo metu Martynas jau trys mėnesiai kas antrą dieną mankštinasi: iš pradžių kukliai, namuose, kad išjudintų sąnarius ir suteiktų tonuso raumenims, o vėliau – įsidrąsinęs ir pasikonsultavęs su treneriu, ir treniruoklių salėje, su svarmenimis ir štanga. Dešimties masažų kursas, vaistai ir darbo specifikos pokytis savo darbą, panašu, atliko: mentės skausmai beveik praėjo, o ir spragsėjimas pasigirsta vis rečiau. „Greitai jau eisiu pas ortopedą, – giriasi vyras, – pradžiuginsiu jį, kad steroidais manęs šerti nereikės. Ir nugaros raumenis parodysiu, jei norės žiūrėti.“

---

 
Interviu su specialistu
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro ortopedas-traumatologas Eugenijus Piešina:

- Ką reiškia tas nemalonus garsas, kurį kartais skleidžia mentė? Kas jį sukelia?
- Jei mentės-krūtinės jungtyje sutrinka judesio mechanizmas, tai vadinama spragsinčios mentės sindromu. Tokį sutrikimą gali sukelti ilgalaikiai virš pečių lanko pakeltų rankų judesiai. Sindromo priežastys įvairios – bursitas, raumenų tonuso sutrikimai, kaulo arba minkštųjų audinių patologija – lenktos formos viršutinis-medialinis mentės kampas, Luschka gumburėlis, augliai.
Mentės skausmas patiriamas dažniau, jei ydinga mentės ar krūtinės ląstos forma, jei pacientas kenčia nuo kaulinių išaugų, pastebimas pečių lanko raumenų disbalansas arba stuburo iškrypimas, pavyzdžiui, krūtininė kifozė.
 
- Ar tiesa, kad šis sutrikimas būdingas jauniems vyrams ir vidutinio amžiaus moterims? Kodėl išskiriamos būtent tokios amžiaus grupės?
- Didesnis ar mažesnis mentės spragsėjimas pasireiškia apie trečdaliui žmonių, bet skausmingas spragsėjimas ypač būdingas jauniems, aktyviems žmonėms, kurie dirba arba sportuoja pakeltomis rankomis, nuolat atlieka metimo judesį. Galima netgi išskirti profesijas – spragsinčios mentės sindromą dažniausiai patiria sportininkai, statybininkai, dažytojai, kirpėjos.
 
- Kada turėtume sunerimti? Kada laikas eiti pas gydytoją?
- Spragsinti mentė – mažai dėmesio sulaukianti problema. Sindromas neretai tiesiog nediagnozuojamas, nes trūksta žinių apie jį. Šio sutrikimo negali atpažinti ne tik šeimos gydytojai, bet ir kai kurie specialistai. Jei skausmas neintensyvus, pacientai tiesiog pavargsta lankytis poliklinikoje. Negaudami atsakymo, kas jiems yra, kodėl neišnyksta skausmas, jie neretai susitaiko su diskomfortu ir kenčia, kol tai pradeda trukdyti dirbti.
Skausmas yra svarbiausia priežastis, dėl kurios pacientas kreipiasi į gydytoją ortopedą-traumatologą. Specialisto apžiūra, rentgenologiniai tyrimai, kompiuterinė arba magnetinio rezonanso tomografija leidžia patikslinti diagnozę.
Dažniausiai konservatyvus gydymas būna efektyvus: skiriama kineziterapija – pratimai, kuriais stiprinami mentės raumenys, masažas ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Vėliau galima atlikti steroidų injekcijas.
Kai toks gydymas neefektyvus, ypač kai sindromą sukelia įvairios kaulinės ataugos arba augliai, siūlome operuoti. Spragsinti mentė gali būti gydoma ir artroskopine, ir atvira operacija. Daugiausia atliekame artroskopinių: nugaroje padarome du mažus pjūvius. Po operacijos apie mėnesį pacientams nerekomenduojama aktyviai kelti pečių, tačiau galima užsiimti veikla, kuri atliekama nuleistomis rankomis. Po 6–8 savaičių dauguma pacientų grįžta prie kasdienės veiklos.
 
- Ar yra profilaktikos priemonių? Ką patartumėte norintiems išsaugoti sveiką nugarą?
- Profilaktinės priemonės veiksmingos, jei sindromas atsiranda dėl nuovargio ir nepatogių, nuolat kartojamų judesių. Nepasakysiu nieko originalaus – norėdami būti sveiki, privalome skirti laiko mankštai. Net jei dirbame sunkų fizinį darbą, vis tiek turime mankštintis. Svarbu, kad stiprėtų ir kitos raumenų grupės, kurios mūsų įprasto darbo metu ilsisi. Tik tuomet galime pasiekti viso kūno harmoniją.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!