Jonas Andriuškevičius: „Aš ne tik chirurgijos patriotas“

Evelina Machova
2018-02-18
„Besiskundžiantiems, kad Lietuvoje blogai, siūlau nuvažiuoti į Afganistaną. Ten pasitaikydavo, kad Goro provincijos sostinės Čagčrano ligoninėje neveikdavo vienintelis esantis rentgeno aparatas, nebuvo traumatologo. Lietuvoje pagal medikams sudarytas darbo sąlygas – rojus“, - įsitikinęs nuoširdžiausiu Kauno medikų išrinktas Respublikinės Kauno ligoninės chirurgas Jonas Andriuškevičius.
Jonas Andriuškevičius: „Aš ne tik chirurgijos patriotas“
„Dažnai girdime tokie reikalavimai arba tokios taisyklės taikomos Suomijoje. Aš nieko prieš, tik tada galėtų ir apmokėjimas už paslaugas būti suomiškas“, - sako Respublikinės Kauno ligoninės chirurgas Jonas Andriuškevičius.

- Žvelgdama į jūsų medalių kolekciją suprantu, kad galėjote rinktis profesionalaus sportininko karjerą. Kas gi atvedė į mediciną?
- Mama. Nors pati - ne medikė, turėjo svajonę, kad vienas iš aštuonių vaikų būtų gydytojas. Sesuo dvynė irgi pasuko į mediciną, ji – slaugytoja. O tapti profesionaliu tinklininku nesvajojau. Ūgio trūksta, bent penkiolikos papildomų centimetrų reikėtų. Dauguma šių medalių iškovota jau sulaukus penkiasdešimties metų.

- Sportas padeda kasdieniame chirurgo darbe?
- Be sporto neįsivaizduoju ar būtų įmanoma gerai dirbti. Pirmiausia, kad galėtum padėti kitam, reikia tvirtai stovėti ant nuosavų kojų. Sportas didina ištvermę, mažina stresą, kurį chirurgai patiria kasdien. Vienas iš dešimties mano gero chirurgo priesakų yra: „Kuo didesnė jėga, tuo tikslesnis judesys – treniruokis“. Maža to, mokslininkų tyrimai rodo, kad sportas ypač naudingas kovojant ir su vėžinėmis ląstelėmis, diabetu, ateroskleroze, vidurių užkietėjimu, kolitu... Apskritai apie jo naudą galėtume kalbėtis iki pat ryto (juokiasi). Sportas arba fizinis aktyvumas yra vaistas. Tik kaip ir kiekvieną vaistą jį reikia dozuoti. Svarbu atrasti viduriuką: jei sportuoji per mažai, neveikia teigiamai, jei per daug, organizmas greitai nusidėvi. Bet sportuoti reikia visiems be išimties.


- Kaip žmona priėmė žinią apie jūsų pasiryžimą vykti į Afganistaną, iš kur pasiekdavo pranešimai apie išpuolius, sužeistuosius. Ir apskritai kaip gi ten atsidūrėte?
- O, neklauskit! Nors žmona dar nieko, bet mama susirūpino baisiai. Sako, kur tu ten, vaikeli, į tokį kraštą - ten gi vieni musulmonai, šaudosi visi. Gerai, kad tuo metu laikraštyje pasirodė straipsnis, jog Goro provincija pati ramiausia ir ten palyginti saugu. Sesuo Janina mamą nuramino ir gavau palaiminimą. Iš Kandaharo provincijos kasdien pranešdavo apie aukas. Aišku, buvo ir mūsų stovyklą apšaudę, gal tris ar keturias raketas paleido, laimei, nepataikė. O atsidūriau praprastai: priklausiau savanorių pajėgoms, 812 kuopą sudaro medikai. Iš karo medikų sulaukiau pasiūlymo vykti į misiją Afganistane, nes reikėjo chirurgo. Pamaniau, kodėl gi ne? Tai irgi buvo gera patirtis.

- Kol neatsidūrėte vietoje, turbūt viską ne taip įsivaizdavote. Ar greitai prisitaikėte prie vietinių sąlygų?
- Pirmą dieną nusileidus lėktuvui mus iš karto pasitiko trisdešimt trijų laipsnių šiluma. Gyvenom aukštikalnėje, daugiau nei dviejų kilometrų aukštyje. Pirmos dienos buvo gana sunkios. Iš ligoninės palapinės iki gyvenamosios nuėjus maždaug šimtą metrų atrodydavo, kad kilometrą nubėgai. Deguonies retame ore mažai, bet per tris savaites kraujyje padidėjo hemoglobino, organizmas adaptavosi. Pavyzdžiui, afganų kraujyje hemoglobino yra apie šimtas aštuoniasdešimt gramų litre, o pas mus norma – 130.
 
Antrą atvykimo dieną iškvietė į Čagčarano ligoninę dėl trijų sužeistų afganų policininkų. Vienam peršauta ranka, kitam - koja, o trečiam - plautis. Pastarojo padėtis buvo sudėtingiausia, reikėjo krūtinės ląstos drenažo. O iš vietinių medikų nė vienas to nebuvo daręs. Vyriausiasis chirurgas Juma Gul Jakubis manęs paklausė, ar aš galiu tai padaryti. Pasiūliau daryti kartu: aš viską parodysiu ir padėsiu, kad kitąkart patys tokioje situacijoje susitvarkytų.  

- Jums, kaip chirurgui, kuris visą laiką dirbo operacinėje, kur viskas sterilu, nebuvo šoko operuojant palapinėje? 

- Apie jokį sterilumą ten nėra nė kalbos. Dirbi, aplink dulkės. Visiems besiskundžiantiems, kad Lietuvoje blogai, siūlau nuvažiuoti į Afganistaną. Lietuvoje medikams vertinant darbo sąlygas - rojus.

- O vertinant atlyginimus ir darbo krūvius?
- Šios problemos opios, gaila, kad daugelį metų nebuvo spręstos. Dažnai girdime tokie reikalavimai arba tokios taisyklės taikomos Suomijoje. Aš nieko prieš, tik tada galėtų ir apmokėjimas už paslaugas būti suomiškas. Daug metų bendradarbiauju su austrais ir vokiečiais, siūlė darbą ten už gerokai didesnę algą. Bet aš - patriotas. Sutinku, kad algos mūsų ubagiškos, o pensijos - dar liūdnesnės. Todėl dar negali išeiti į pensiją.

- Respublikinėje Kauno ligoninėje dirbate du dešimtmečius, vieni pirmųjų pradėjote teikti dienos chirurgijos paslaugas. Darbo sąlygos nuo tada greičiausiai labai pakito?
- Kai atėjau dirbti į šią ligoninę, laparoskopinė chirurgija čia buvo jau šiek tiek pažengusi. Ir buvo gera dirva įdiegti operacijas, kurių anksčiau čia niekas nedarė. Tai laparoskopinės apendektomijos, kirkšnies, diafragmos išvaržų, tulžies latakų akmenų, endoskopinės venų ir kitos mažai invazyvios intervencijos. O premjeros reikalauja daug fizinių bei psichoemocinių jėgų. Prieš kiekvieną „aštrų“ veiksmą reikia septynis kartus pamatuoti, greitai, tiksliai. Ir turi pasisekti. Taigi, mažai invazyvi chirurgija davė didžiausią postūmį dienos chirurgijos plėtrai. Daug kas pas mus pasikeitė atidarius modernų dienos chirurgijos skyrių.
 
Net kolegos vokiečiai su nuostaba kalbėjo, kad mes juos šioje srityje aplenkėme. Tuo įsitikinome lankydamiesi ir pristatydami pranešimus Europos ir pasaulio chirurgų kongresuose. Plėtėsi naujos technologijos, tobulėjo chirurgų technika. Ir nebuvo taip rizikinga pacientą tą pačią dieną išleisti į namus. Ilgainiui to nerimo beveik nebeliko, juolab kai su gera komanda, modernia aparatūra ir naujausiais instrumentais viską padarai lege artis. Bet čia ne mano vieno, o komandinio darbo rezultatas. Dabar maždaug devynių šimtų pavadinimų įvairiausių intervencijų atliekama dienos chirurgijos sąlygomis.
 
- Užsiminėte, kad daug bendradarbiavote su austrais ir vokiečiais, vykdavote į stažuotes parsivežti naujų „triukų“ (Tricks and tips – angl.)
- Tobulėti būtina nuolat. Jei virsi tik savo sultyse, nebus progreso. Važiuodavome mokytis iš vokiečių bei austrų, o šie mokėsi iš amerikiečių. Dabar mes įvairių „triukų“ mokome ukrainiečius. Pamenu, kolegos vokiečiai mums sakydavo: „große Augen“ (didelės akys - liet.), dabar tą patį apie ukrainiečių akis galime pasakyti. Jie žiūri į mūsų operacijas, operacines didelėmis akimis. Tikimės bus savo srities profesionalai. Atšventę Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį išvykstame į konferenciją Ukrainoje, Ivano Frankovske, kur kolegų pageidavimu skaitysime pranešimus apie dienos ir mažai invazyvią chirurgiją.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

    Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

    „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris