Be miško - niekaip
„Gyvenu ten, kur grybavimas yra gyvenimo dalis, o miškas - tam tikra relaksacijos forma. Tad po gero lietaus su mama paprastai lekiame pasirinkti grybų“, - pokalbį pradeda varėniškė Jurgita ir priduria, kad gyvenant Dzūkijoje negrybauti yra tiesiog nesuprantama. Tą daro dauguma žmonių. Jurgita sako, jog saugosi erkių, tačiau vienas kitas žingsnis į aukštesnę žolę, prastas apsižiūrėjimas lėmė, jog viena tokių išvykų į mišką baigėsi Laimo ligos diagnoze. Moteris labai išsigando, buvo girdėjusi įvairiausių mitų ir bauginimų, esą ši liga gali palikti net ir neįgaliu.
 
Pastebėjo ne iš karto
Pašnekovė pasakojo, jog grįžusi iš miško pirmiausia ėjo tvarkyti grybų, mat niekada to neatidėlioja. Bet ir erkių ant savęs sako nepastebėjusi, tad jautėsi gana ramiai - juk grybauja kone visą gyvenimą. „Visuomet grįžusi lendu po dušu, persirengiu, iškratau miško drabužius. Nieko nemačiau, išskyrus tai, kad dar miške vieną ropojančią erkę nusimečiau nuo drabužių“, - prisiminė Jurgita.

Po gerų poros savaičių moteris pamatė, jog ant užpakalinės blauzdos dalies atsirado paraudimas, tačiau jį nurašė uodo įkandimui. Vasara, maža ką, nesužiūrėsi. Tačiau paraudimas kasdien didėjo ir buvo gana taisyklingos formos, kone delno dydžio. „Tada, žinoma, pradėjau internete ieškoti ligų ir radau, kad toks odos pakitimas gali būti vienas Laimo ligos simptomų. Bet man nekilo temperatūra, nieko neskaudėjo, o ir erkės nei mačiau įsisegusios, nei traukiau. Vis dėlto kreipiausi į šeimos gydytoją“, - pasakoja varėniškė.
 

L.S. skaičius
2-3
- tūkst. žmonių Lietuvoje kasmet suserga Laimo liga.

 
Diagnozė išgąsdino 
„Gydytoja pamačiusi dėmę iš karto įtarė Laimo ligą, mat nuo erkinio encefalito buvau spėjusi pasiskiepyti. Tiesa, gydytoja papasakojo, jog ši liga, nors ir valdoma antibiotikais, nėra tokia nekalta ir nepavojinga. Išsigandau, nes tikrai sunku atrinkti, kada ta erkė galėjo įsisegti ir dar pati iškristi. Vadinasi, tinkamai neapsižiūrėjau ir erkė įsisiurbusi buvo bent pusę paros“, - prisimena Jurgita. Moteris džiaugiasi, kad viskas baigėsi laimingai ir pakako išgerti antibiotikų kursą. Tiesa, dabar į mišką taip dažnai netraukia, mat antrą kartą šia liga susirgti nenorėtų, nes persirgus ja imunitetas neįgyjamas.

---

 
Specialisto komentaras
Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja dr. Daiva Radzišauskienė:

- Ar visos erkės platina Laimo ligą?
- Lietuvoje yra apie septyniolika procentų erkių, užsikrėtusių Laimo ligos sukėlėju ir ne kiekviena užkrėsta erkė jį perduoda žmogui. Kad erkė užkrėstų Laimo liga, ji turi būti įsisiurbusi apie dvylika valandų. Jeigu erkę nuo jos įsisiurbimo pastebite per kelias valandas, ji Laimo liga dar nebus spėjusi užkrėsti, bet gali spėti užkrėsti erkiniu encefalitu, nes sukėlėjas perduodamas labai greitai. Viena ir ta pati erkė gali platinti abi ligas. Tenka pastebėti, jog daugiau nei pusė pacientų būna erkės įsisiurbimo nepastebėję ir nežino, kada susirgo Laimo liga. Nes erkė įsisega, prisiurbia žmogaus kraujo ir po kiek laiko pati iškrenta.
 
- Tai sunkiai atpažįstama liga?
- Laimo ligos inkubacinis periodas būna ilgesnis, iki mėnesio laiko. Ją kai kurie mokslininkai vadina liga – chameleonu. Nes pirmieji simptomai gali būti neryškūs, arba, išskyrus odos pakitimą, jų gali ir nebūti. Taigi ligą ne visada lengva diagnozuoti laiku. Žmogaus būklė netampa kritinė staiga. Paprastai žmogus pagyja, net jeigu diagnostika yra uždelsta.
 
- Laimo liga turi kelias stadijas, tiesa?
Iš viso tris. Pirmojoje dažniausias simptomas – odos pakitimas, ovalo formos paraudimas įkandimo vietoje, vadinamoji migruojanti eritema. Galimas skausmas įkandimo vietoje, sąnarių skausmas, nedidelė temperatūra, galvos skausmas. Bet šiuos simptomus jaučia tik penktadalis pacientų. Antroji ligos stadija – neuroboreliozė, tai yra nervų sistemos pažeidimas. Borelijos patenka į smegenų skystį sukeldamos uždegimą – limfocitinį meningitą ir į nervines nugaros smegenų šakneles (juntamąją ir motorinę) ir jas pažeidžia, sukeldamos radikulitą. Gali atsirasti varginantys nugaros skausmai, trukdantys miegoti, kartais žmonės netenka svorio. Kai pažeidžiama motorinė šaknelė, gali atsirasti dalinis paralyžius, tarkime, rankos, kojos. Laimo liga gali pažeisti ir veido mimikos nervą, atsiranda veido raumenų paralyžius, pažeidus akis judinamuosius nervus atsiranda žvairumas. Ypač dažnai mimikos nervas pažeidžiamas vaikams. Tačiau, net ir atsiradus paralyžiui, žmogaus sąmonė veikia normaliai. Trečioji stadija - lėtinė neuroboreliozė (pažeidžiami galvos, nugaros smegenys), lėtinis atrofinisakrodermatitas (pažeidžiama oda). Ši stadija labai reta.
Laimo liga gali pažeisti ir širdies laidžiąją sistemą, tuomet širdis pradeda labai retai plakti ir žmogus gali netekti sąmonės, nes smegenys nėra pakankamai aprūpinamos krauju. Kartais reikia net ir kardiostimuliatoriaus.
Įdomu, kad Laimo liga gali prasidėti nuo pirmos stadijos, bet gali ir iš karto pasireikšti antra ar trečia stadija.
 
- Kartą ir visiems laikams – ši liga gydoma antibiotikais?
- Tiesa. Gydymui skiriamas antibiotikų kursas, nepriklausomai nuo to, kuri stadija žmogui pasireiškė, tiesiog gydant antros ar trečios stadijos ligą kai kuriais atvejais jie skiriami į veną ir kiek ilgiau. Jeigu liga diagnozuota greitai, pirmos stadijos, tuomet galima gydytis namuose. Jeigu spėjo perkopti į antrą ar trečią stadiją, gali reikėti intensyvesnio gydymo ligoninėje ir ilgesnės reabilitacijos, kuri gali trukti pusę metų ar net metus, priklausomai nuo to, kokias organizmo sistemas ji pažeidė.
 
- Kam Laimo liga pasireiškia sunkiausiai?
- Senyvo amžiaus žmonėms. Jeigu juos suparalyžiuoja, sutrinka dubens organų funkcija, prasideda plaučių uždegimai ar kitos antrinės infekcijos, žmogus gali mirti. Vyresniame amžiuje visos ligos pavojingesnės. Vaikams Laimo liga greičiau progresuoja, gali pasireikšti karščiavimu, bet ir atsakas į gydymą yra greitesnis.
 
- Efektyviausia apsauga?
- Erkių bet kokiu atveju geriau vengti, nes jos platina kur kas daugiau ligų nei Laimo ar erkinis encefalitas. Žinoma, buvimas gamtoje yra būtinas, bet reikia kiek įmanoma labiau saugotis: rengtis tik šviesiais drabužiais, nepalikti atvirtų kūno vietų ir bent kas keturias valandas įdėmiai apsižiūrėti, ar neįsisegė erkė. Galima naudoti ir repelentus. O jeigu po pasibuvimo gamtoje, net ir nepamatėte erkės, bet juntate išvardytus simptomus ar turite įtarimų dėl Laimo ligos, geriausia kreiptis į infekcinių ligų gydytoją. Kai simptomai ryškūs ir tipiški, pirmoje ligos stadijoje užtenka ir šeimos gydytojo konsultacijos.