- Profesinio kelio pasirinkimas dažnai lemia gyvenimo sėkmę. Ar pasitvirtino ši teorija jums?
- Gimiau Vilniuje, mokyklą baigiau aukso medaliu. Kai reikėjo rinktis profesiją, turėjau draugų, kurių nuomonė man buvo svarbi. Jie sakė, kad inteligentiškiems žmonėms yra tik dvi profesijos: mokytojo ir gydytojo. Patikėjau. Mokytojo darbas nesuviliojo, tad pasirinkau gydytojo kelią. Mano šeimoje medikų nebuvo, tik močiutė dirbo slaugytoja. Po mokyklos įstojau į Kauno medicinos institutą, rusakalbių grupę. Per metus pavyko pramokti lietuvių kalbą ir nusprendžiau tęsti studijas lietuvių kalba. Po metų įstojau į Vilniaus universiteto medicinos fakulteto gydomąją specialybę. Visada buvau tikra savo pasirinkimu ir profesinė sėkmė visada mane lydėjo.  
 
- Dirbdama įgijote ne tik įgūdžių, patirties, bet ir mokslų daktarės vardą. Gal mokslininkės kelias – dar vienas jūsų pašaukimas?
- Mokslinė veikla visada man buvo įdomi. Disertaciją apie krūvio mėginių naująsias technologijas, diagnozuojant išeminę širdies ligą, apgyniau 2003 metais. Tuomet buvo pradėtas taikyti naujas ultragarsinis metodas, tai padariau viena pirmųjų. Tai buvo susiję su tiesioginiu mano darbu. Dariau ultragarsinius mėginius, surinkau tų rezultatų duomenis ir parengiau disertaciją, kurią apgynusi įgijau medicinos mokslų daktarės vardą.
 
- Jums tenka ir didžiulis akademinio bei visuomeninio darbo krūvis...
- Dalis mano laisvalaikio skiriama akademiniam darbui. Dabar dar tęsiu mokslinius darbus, vadovauju kelioms doktorantėms, drauge vykdomi moksliniai projektai, nemažai laiko skiriu mokslinių straipsnių rašymui, nemažai dalyvauju tarptautinėse mokslo grupėse. Visuomeninio darbo krūvis taip pat nemažas. Dirbu Europos kardiologų draugijoje, kur yra daug iniciatyvų. Trečius metus esu Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė.
 
- Kas paskatino imtis dar vienos atsakomybės – vadovauti Širdies ir kraujagyslių centrui?
- Pajutau tarsi subrendimą administraciniam darbui. Atėjo supratimas, kad noriu atlikti ne tik gydytojo darbą, bet ir bandyti organizuoti kolektyvo veiklą, ieškoti racionalios vadybos, geresnės paslaugų kokybės. Pajutau, kad užaugau iki kitos pozicijos ir noriu išbandyti jėgas kaip administratorė. Dalyvavau konkurse į Santaros klinikų Kardiologijos centro vadovo pareigas. Buvo du kandidatai, bet laimėjo dabartinis vadovas. Toliau dirbau klinikose. Vieną dieną į jas atvyko naujasis Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas. Susipažinom. Jis pasiūlė šioje ligoninėje išbandyti jėgas ir sutikau.
 
- Esate karjeros ir veiklos moteris, tačiau skyrėte laiko ir šeimai. Kaip suderinate darbą su žmonos ir mamos pareigomis?
- Mano užmojus ir planus visada palaikė vyras Remaras. Jis užaugo Šiauliuose. Mama, šviesaus atminimo literatūros mokytoja visada skiepijo meilę literatūrai, net romano herojaus vardu pavadino sūnų. Mes buvome grupiokai, tik Remaras pasirinko oftalmologiją, dirba farmacijos įmonėje vadybininku. Tad nebudėjo naktimis ir visada palaikė mano profesinę karjerą. Jam niekada nebuvo problema pabūti su vaikais, pritarė viskam, kas padeda mano veiklos tobulėjimui. Pritaria iki šiol, skatina ir šiuo naujuoju gyvenimo etapu. Šeimą sukūrėme studijų metais. Pirmasis sūnus gimė dar studijuojant, Simui jau 32-eji metai. Jis pasirinko filosofiją. 1997 metais gimė dukros dvynukės Kamilė ir Paula. Gimė labai mažo svorio. Kaip neretai ir nutinka dvynukų porose, vienam diagnozuojamas autizmo spektro sutrikimas. To neišvengė mūsų Paula. Mergaitė graži, gera, bet gyvena su mumis. Paula lankė bendrojo lavinimo mokyklą, bet buvo nelengva – teko keisti mokyklas dėl patyčių, bet niekada duktė nebuvo kokioje specialioje ugdymo įstaigoje. Gimus dukroms turėjau dviejų metų vaikų auginimo atostogas. Auginant tris vaikus jau buvo mažiau naktinių budėjimų. Laisvalaikiu su šeima mėgstame keliauti, lankytis muziejuose, domimės menu. Galbūt tai paskatino Kamilę studijuoti meno istoriją, kultūros politiką. O Paula mėgsta eiti į kiną, tad visus naujausius kino filmus žiūrime su ja. Dažnai susitinkame su draugais, praleidžiame laiką sode.  Bet net ir laisvalaikiu  daug laiko skiriu moksliniams darbams, darbui prie kompiuterio ir šeima mane supranta, toleruoja.
 
- Kokios veiklos ir kokių užduočių pirmiausia imsitės, pradėjusi vadovauti Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centrui?
- Supratau, kad Širdies ir kraujagyslių centre yra tokia nuostata, jog vadovas nebūtų vien administratorius, bet dirbtų ir gydomąjį darbą. Mano manymu, vadovui prisidėti prie praktinio darbo yra tinkamas sprendimas. Dar tikiuosi teikti širdies nepakankamumo konsultacijas. Centre dirba apie 20 kardiologų, pora intervencinių radiologų. Medikų darbo krūvis šiek tiek per didelis. Šiandien antroji darbo diena, tad stengiuosi kuo daugiau išsiaiškinti, suprasti: užsirašau daug klausimų, pasiūlymų, sprendimų, problemų. Tiriame galimybes pakviesti specialistų iš regionų: vienus kalbinsime grįžti, kitus atvykti dirbti į Šiaulius. Užsakiau ataskaitas dėl eilių, nes kol kas tik iš televizijos žinau, kad jos yra. Suprantu, kad viena užduočių bus surasti būdų tas eiles mažinti. Manau tai daryti ne vien didinat personalo skaičių, bet ir ieškant būdų, kaip racionaliau organizuoti darbą. Ir man tos užduotys labai įdomios. Dar ankstoka sakyti, kad viskas bus gerai, bert jaučiuosi neblogai, gal net ir suradusi savo vietą.

---

 
Dosjė
Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos profesorė.
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė.
Nuo 2016 m. Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos narė.
2017 m. Europos kardiologų draugija J. Čelutkienei skyrė grantą dalyvauti moterų transformacijos lyderystės ir švietimo programoje „Women transforming leadership“ kurią įsteigė Oksfordo universitetas, siekiant padėti moterims pasiekti visą savo karjeros ir lyderystės potencialą. 
Už nuopelnus pripažinta Lietuvos 2017 metų kardiologe.
Specializuotų širdies nepakankamumo kabinetų Lietuvoje kūrimo iniciatorė

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!