Jauna mokslininkė: apie smegenis – paprastai ir aiškiai

Greta Vanagienė
2019-03-12
„Studijuodama neradau knygos, kuri padėtų atsakyti į man rūpimus klausimus, todėl nutariau tokią parašyti pati“, - pokalbį pradeda neuropsichologijos mokslų daktarė, Vilniaus universiteto psichologijos lektorė, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) mokslo ir politikos analitikė Ramunė Dirvanskienė (29 m.), nepabūgusi imtis mokslinės knygos apie smegenų funkcijas. „Aš tik užpildysiu literatūros spragas“, – juokiasi jauna moteris, ant rankų sūpuojanti vienerių metų dukrelę.

Jauna mokslininkė: apie smegenis – paprastai ir aiškiai
„Būtų buvę smagu, jei tokią knygą būčiau galėjusi skaityti, aš studijavau. Bet dabar man bus dar smagiau, kad pati ją tokią ir sukursiu“, – džiaugiasi prie neuropsichologijos mokslų edukacijos galėsianti prisidėti psichologijos mokslų daktarė Ramunė Dirvanskienė.

- Ramune, kas paskatino parašyti knygą? Kokią spragą užčiuopėte mokslinės literatūros srityje?
- Nors apie smegenų veiklą yra parašyta daugybė mokslinių straipsnių ir knygų, atsirinkti visos šios informacijos sraute nebūnant specialistu yra išties sunku. Atsimenu, kai pradėjau studijuoti neuromokslus, tinkamai aprašytos mane dominančios medžiagos teko ieškoti per kalnus įvairiausių šaltinių. Jei tokią informaciją buvo sunku atsirinkti ir suprasti studentui, ją dar sunkiau suprasti plačiajai auditorijai ar smegenų ligomis sergantiems asmenims bei jų artimiesiems.
Apie įvairių vaistų, maisto produktų ir kitų medžiagų įtaką smegenų veiklai yra prirašyta daugybė straipsnių naujienų portaluose, tačiau ne visada tokie straipsniai būna patikimi, o kartais juose pateikiama informacija prieštarauja viena kitai. Pavyzdžiui, galime rasti įvairiausių straipsnių apie alkoholį: ir teigiančių, kad jis kenkia smegenims, ir teigiančių, kad mažos dozės ne tik, kad nekenkia, bet galimai net suaktyvina jų veiklą. Kuriuo straipsniu tikėti? Nebūnant specialistu nuspręsti sunku. Atsakymo reikia ieškoti moksliniuose straipsniuose. Tačiau juose prieinama informacija apie smegenis būna pateikta pernelyg sudėtinga, sausa moksline kalba, kurią sunku suprasti.
 

Moksliniai straipsniai taip pat yra mokami, tad be pastangų dar gali tekti investuoti ir nemažai finansų. Ne išimtis ir vadovėliai, kuriuose pateikiama informacijos apie viską po truputį, tačiau, kaip tas žinias pritaikyti praktiškai, išlieka neaišku. Klinikų, ligonių ar jų globėjų asociacijų tinklalapiai neišsamūs, juose kiekvienai smegenų ligai aptarti skiriama vos po pastraipą, pateikiant tik po kelis sakinius apie kiekvieną simptomų. Taip pat įvairiuose internetiniuose šaltiniuose aprašomi atvejai yra anekdotiniai, ne visada atspindintys realybę, o pateikiamos rekomendacijos - teorinio pobūdžio, akivaizdžiai sudarytos autoriaus, kuris niekada nebendravo su pacientais, sergančiais smegenų ligomis.
Šis informacijos trūkumas ir paskatino imtis rašyti knygą, kurioje galėčiau pateikti savo patirtį, sukauptą darbo neurologijos klinikoje metu.
 
- Knygai parašyti reikia būti sukaupusiam nemažai žinių ir patirties. Esate jauna moteris, kada spėjote įgyti tiek mokslinių žinių? Kas knygai padiktavo temas?
- Kai dirbau neurologijos klinikoje Edinburge, sergantiems pacientams ir jų šeimos nariams dažnai viešai kalbėdavau apie atliekamus nervų ligų tyrimus. Teko pasakoti, kas yra smegenys, kas jų veiklai gali daryti įtaką, kaip ligos veikia smegenis. Pastebėjau, kad žmonėms kyla tie patys klausimai: „Ar aš susirgsiu Alzhaimerio liga?“, „Jei mano mama sirgo Alzhaimerio liga, ar tai padidins tikimybę susirgti ir man?“. Taip pat sulaukdavau klausimų apie sveikos gyvensenos įtaką smegenims, kaip auklėti vaikus, kad jie būtų protingesni, kokių klaidų reikia vengti ir kokią veiklą skatinti, norint padidinti smegenų efektyvumą. Taigi, galiu teigti, kad knygos temas padiktavo pacientai. Džiaugiuosi, kad dabar galėsiu išsamiai atsakyti į daugeliui rūpimus sveikatos klausimus paprastai ir aiškiai.
 
- Į jūsų dienotvarkę įsitenka nemažai pareigų. Kaip suspėjate atlikti visas profesines pareigas ir kartu pasirūpinti šeima? Kada randate laiko knygai?
– Ši knyga - kaip podukra, kuriai lieka tik dienos trupinėliai. Išties knygai laiko randu tik savaitgaliais, kai dukrelė miega pietų miego. Kasdienybėje pritaikau kai kurias smegenų efektyvumo strategijas, tikslingai išnaudoju jų energiją. Pavyzdžiui, labai daug laiko ir smegenų resursų suryja emocinis reagavimas į aplinką, stresas, nuolatinis galvojimas, kaip bus, ką pagalvos kiti, kaip tinkamai pasiruošti svarbiai užduočiai, užuot ją vykdžius iškart. Jei pavyksta tokias mintis nuvyti ir koncentruotis iškart į reikiamą užduotį – susitaupo daug laiko. Kasdienybėje tiesiog optimizuoju savo laiką ir energiją.
 

- Ar iš knygos galėsime viso to pasimokyti? Kokių dar praktinių gudrybių ketinate pateikti knygoje?
- Taip, tai bus informacijos šaltinis ne tik sergantiesiems. Nemažai dėmesio skirsiu smegenų efektyvumo ir neefektyvumo temoms: kokios yra daromos klaidos, kaip apkrauname smegenis, kokios strategijos gali būti taikomos, siekiant padidinti jų veiklos efektyvumą darbe ir sergant tam tikra smegenų liga, kai pasireiškia pirmieji požymiai. Taip pat, kaip gyventi su ligos simptomais, kaip toliau palaikyti smegenų funkciją, kai šios yra pažeistos. Mano tikslas - aiškiai, paprastai, nesudėtingais terminais parodyti, kaip veikia smegenys, už ką atsakingos skirtingos jų dalys. Knygoje be praktinių patarimų yra paliečiamos ir tokios netikėtos temos, kaip gyvūnų smegenys ar citrusinių vaisių valgymo įtaka mūsų smegenims. Rasite dalykų, apie kuriuos kasdienybėje retas pagalvotumėte, kad tai gali daryti įtaką jūsų savijautai ir gerai protinei veiklai, o kai kas net žaloti nepataisomai.
 
- Su kokiais iššūkiais susiduriate rašydama knygą? Ar buvo kilusių minčių „kam man visą tai, aš šiandien noriu pabūti tiesiog mama“, arba palikti visus darbus už durų ir prisipilti putų vonią?

- Nors motyvacijos man tikrai netrūksta, neslėpsiu – viskam trūksta laiko. Turiu kruopščiai sudėlioti prioritetus ir įvertinti, kokios veiklos galiu imtis, kas, mano akimis, yra prasminga, o ką privalau atmesti. Jei turiu laisvą minutę nuo darbų, skiriu ją paskaitoms pasiruošti.
Žvelgiu į drauges, kurios augindamos vaikus kartu namuose ir dirba. Man tai būtų neįmanoma – mano dukrelė tiesiog neleidžia man neskirti jai dėmesio, todėl tenka dirbti, tik tada, kai ji užmiega.
 
Kai pastojau, ėmiau domėtis motinystės įtaka moterų mokslininkių karjerai ir padariau išvadas: jei nustoji palaikyti darbinius ryšius ir atitrūksti nuo profesinės veiklos, sugrįžti į pradines vėžias tampa labai sunku. JAV apie 40 proc. moterų po motinystės atostogų nebegrįžta į mokslinės srities veiklą. Skaičiuojama, jei atitrūksti metams – karjeros prasme prarandi dešimtmetį. Tačiau jei nepasiduodi ir viena koja laikaisi – gali išvengi šios „motinystės bausmės“ ir neprarasti užimamų pozicijų. Deja, Lietuvoje situaciją sunkina SODROS politika, kai norint gauti motinystės išmokas, pirmaisiais motinystės metais negalima dirbti nė valandos. Per šiuos metus nepaprastai nukenčia moterų mokslininkių karjera. Dėl darbo srities specifikos joms privalu bent viena koja, nors pusdienį per savaitę būti darbe. Siekdama neatitrūkti nuo darbų ir palaikyti įgūdžius atsisakiau išmokų pirmaisiais motinystės metais.

 
Tarp kitko
Šių metų gale ketina pasirodyti neuropsichologijos mokslų daktarės Ramunės Dirvanskienės mokslinio pobūdžio knyga apie smegenis ir jų funkcijas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Budinti vaistinė


    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

    Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveika...
    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Gyventojams e.recepto kalio jodidui galiojimas jau baigiasi, o vaistinėse jo dar nėra

    Vaistinės sulaukia klientų klausimų, kada galės atsiimti Vilniaus miesto gyventojams skirtas nemokamas kalio jodido tabletes. Gyve...

    Sveika šeima


    Saugo nuo viruso, bet kenkia odai

    Nors kaukės – viena pagrindinių apsaugos priemonių nuo koronaviruso, ilgai dėvimos jos gali paskatinti aknės bei kitų odos problemų atsiradimą. Aktualūs patarimai šia tema – iš medicinos kosmetologės Akvilės Martinkutės lūpų.

    Sveikatos horoskopas


    Rugsėjo 14-20 d.

    Avi­nas
    Pirmadienį padarykite iškrovos dieną. Tre­čia­die­nis - pa­lan­ki die­na pra­dė­ti gy­dy­ti ner­vų sis­te­mos li­gas. Penktadienį saugokitės traumų. Šeš­ta­die­nį val­gy­ki­te tik leng­vai virš­ki­na­mą mais­tą. Ne­pa­dau­gin­ki­te stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų, galimas apsinuodijimas.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    A.Navalno kova už gyvybę dar nesibaigė

    Charite ligoninės Berlyne atstovai praneša, jog Aleksėjaus Navalno būklė gėrėja, tačiau taip pat yra įsitikinę, jog jo laukia labai ilgas kelias iki, kol visiškai pasveiks.

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Kaip sustabdyti laiką?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip sustabdyti laiką?
    Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Agnė Bilotaitė Auksiniai Vyriausybės testai: valstybės išgrobstymas tęsiasi
    Arbata. Pirma dalis
    Henrikas Vaitiekūnas Arbata. Pirma dalis

    Naujas numeris






















    Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica