Išsėtinė sklerozė privertė mažinti apsukas

Aigustė Tavoraitė
2018-06-01
Nors kojos kasdien vis labiau „neklauso“, jau daugiau nei dešimtmetį išsėtine skleroze serganti kėdainiškė Evelina Šimkutė (42 m.) nepraranda optimizmo. „Be abejo, ilgiuosi galimybės keliauti, tačiau galiu skaityti, eiti į paskaitas. Sėdėdama daug darbų galiu daryti tobulai“, – šypsosi moteris.
Išsėtinė sklerozė privertė mažinti apsukas
Sergant išsėtine skleroze organizmo imuninė sistema atakuoja ir ardo mieliną – nervines skaidulas dengiantį apsauginį dangalą. Gali būti pažeidžiami milijonai nervinių skaidulų, o pasibaigus uždegimui susiformavę randai vadinami „skleroze“, kitaip – „plokštelėmis“ arba „pažeidimais“.

Ilgos paieškos
Evelina įsitikinusi – jei ne atsitiktinumas, dar ilgai galėjo tekti sukti galvą, kas jai išties yra. Tik išgirdusi išsėtine skleroze sergančios draugės pasakojimą moteris atpažino ją varginančios ligos simptomus.
„Viskas prasidėjo prieš kokių dvylika metų. Pirmiausia atsirado mirguliavimai akyse, tačiau to per daug nesureikšminau. Labiau dėmesį į savijautą atkreipiau, kai žiemą eidama šviežiai apsnigtu šaligatviu supratau, kad kaire koja stojuosi pilnai, o dešinę kiek velku. Vargino ir galvos svaigimas. Tačiau ar liga taip stipriai nebuvo pasireiškusi, ar pasitaikė mažiau patyrę gydytojai, bet požymiai buvo „nurašyti“ vegetodistonijai. Ilgą laiką mane gydė raminamaisiais vaistai. Tik susivokusi, kas su manimi vyksta, paprašiau siuntimo į Kauno klinikas. Atlikus magnetinio rezonanso tyrimą galvoje aptikti ligos židiniai“, – pasakojo moteris.
 
Liga nepalaužė

Išgirdusi klastingos, itin dažnai pačiame jėgų žydėjime žmogų pakertančios ligos diagnozę Evelina tvirtina nepalūžusi ir gyvenimo iš pagrindų nekeitusi. „Klinikose sutikti šia liga sergantieji patarinėjo, kad nekeisčiau gyvenimo būdo. Taigi per daug nesigąsdinau. Aišku, po truputį vis silpau, bet dar ilgą laiką dirbau valstybės pareigūne“, – sakė pašnekovė.
Tik kai jau nebepakako jėgų išlaikyti tarnybinių fizinių normatyvų, prieš kelerius metus moteris išėjo į pareigūno pensiją. Tačiau tikina – namuose tikrai neužsidariusi: dar porą metų vedė paskaitas, palaikė ryšius su kolegomis.
 

„Būna akimirkų, kai atrodo viskas slysta iš rankų, nematyti prošvaisčių. Bet užtenka pabendrauti su bent vienu draugišku, geranorišku žmogumi ir viskas keičiasi. Kiekvienoje ištiestoje pagalbos rankoje jaučiu gyvenimo džiaugsmą, savotišką laimę, pasitenkinimą. Sulaukiau labai daug aplinkinių rūpesčio, paramos. Mane jau ir daugelis miesto taksistų pažįsta, žino adresą, pagelbėja išlipti“, – atviravo Evelina Šimkutė.

 
Įveikiami atstumai trumpėja 
Evelinos liga gana agresyvi, išbandytas ne vienas gydymo metodas, moteris nuolat važinėja į Kauno klinikas, ten leidžiami vaistai, atliekamos kitos reikiamos procedūros, siunčiama reabilituotis į sanatoriją. Moteris džiaugiasi, kad ryškesnis ligos paūmėjimas buvo tik prieš porą metų.
Nors kasdien vis trumpėja atstumai, kuriuos Evelina gali įveikti savo kojomis, ji sako įpratusi planuotis dienotvarkę mažesnėmis apsukomis. „Utopiška būtų svajoti, kad būsena pagerėtų, bet svarbu – kad bent neblogėtų. Aišku, nesinori nusiteikti, kad ateityje tikrai nevaikščiosiu, kas gali žinoti?“ – pastebėjo moteris ir pridūrė, jog didesnis išbandymas yra ne sergančiajam šia liga, o tiems, kuriems tenka likti su tokiais žmonėmis, slaugyti.

 
Interviu
Kauno klinikų Neurologijos skyriaus Neurodegeneracinių ligų sektoriaus vadovė doc. dr. Dalia Mickevičienė:

Galite įvardyti, kokie yra sergamumo išsėtine skleroze mastai mūsų šalyje?

Sergamumas išsėtine skleroze Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos ir Šiaurės šalyse, yra gana didelis. Visos tos šalys, kur yra mažai saulės ir gaunama mažai vitamino D, priklauso didelio sergamumo zonai. Paskutiniais duomenimis, sergančiųjų šia liga galėtų būti 3,5–4 tūkstančio, o paplitimas siekia apie aštuoniasdešimt atvejų šimtui tūkstančių gyventojų.
 
Esama aiškių priežasčių, kodėl vystosi liga?
Ši liga vis dar intensyviai tyrinėjama ir palieka daug neatsakytų klausimų. Viena aišku, paprastai išsėtine skleroze suserga jauni, darbingo amžiaus žmonės, kada „verda“ pati gyvenimo pradžia. Aišku, nėra apsaugoti ir vyresni asmenys, net vaikai. Moterys serga du tris kartus dažniau. Vis dėlto įvardyti vieną priežastį, nulemiančią ligos vystymąsi, būtų sudėtinga. Galima būtų nebent kalbėti apie veiksnių visuminį poveikį. Kaip minėjau, didelę reikšmę turi vitamino D trūkumas.
 
Ko gero, net genetiškai apspręstas blogas vitamino D pasisavinimas, būdingas tam tikrose platumose gyvenantiems žmonėms. Taip pat įtakos turi genetiniai veiksniai, infekcijos, rūkymas, nutukimas vaikystėje. Visų šių veiksnių sąveika tam tikroms sąlygoms gali aktyvuoti ligą. Neretai ši liga painiojama su senatvinių procesų sukelta skleroze, tačiau tai yra visiškai kita, uždegiminė autoimuninė liga, skiriasi jos mechanizmai.

 
Kokie simptomai galėtų padėti įtarti išsėtinę sklerozę?
Didžiausia problema, kodėl ir uždelsiama nustatyti ligą, kad simptomai būna labai įvairūs ir pakankamai nespecifiniai. Jie gali slėptis po kita liga, patys pacientai neretai juos priskiria bendram nuovargiui, jį irgi „nurašo“ užgriuvusiems krūviams, įvairiausius tirpimus susieja su stuburo problemoms. Visgi jei pasikartoja vienos kurios galūnės, liemens tirpimas, regėjimo sutrikimas viena akimi, sunkiai paaiškinamas nuovargis, galūnės pasilpimas, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, atminties, dėmesio sutrikimas, dubens organų funkcijos sutrikimai, visų pirma reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, paskui – neurologą. Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ir pradėti gydyti ligą.
 
Turime visas galimybes padėti tokiems pacientams?
Deja, liga nėra visiškai pagydoma. Tačiau Lietuvoje medikamentinio gydymo ir kitos pagalbos (socialinės, psichologinės, reabilitacinės) galimybės sergantiesiems tikrai yra pakankama, turime visus pagrindinius medikamentus, ligos eigą moduliuojančius vaistus, jie yra kompensuojami. Gal ne visada galime pasiūlyti kitą pagalbą. Aišku, išsėtinės sklerozės gydymas – nemažas iššūkis, svarbu „atitaikyti“ vaistus.
 
Jei liga laiku nepradėta gydyti, net išbandžius visus efektyviausius vaistus gali nepavykti padėti, ligai progresuojant pacientui prisireikia kompensacinių priemonių. Kartais prieinama ir iki slaugomo paciento būklės. Ligos našta išties yra didelė. Viena gydymo opcijų – kaulų čiulpų persodinimas, jei visiškai nė vienas metodas nepadeda, bet ne visada tą galima taikyti. Bet kuriuo atveju palyginus dabartines galimybes kontroliuoti ligą, ankstyvą diagnostiką su tuo, kas buvo prieš porą ar tris dešimtmečius, matomas didžiulis skirtumas.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai! 
 

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Budinti vaistinė


      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Vaistinių tinklas „Camelia“ neužleidžia lyderio pozicijų

      Jau 30 metų gyvuojantis lietuviško kapitalo vaistinių tinklas „Camelia“ lyderio pozicijų rinkoje neužleidžia ne...
      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ pristato sveikas kainas: ką sausį galite įsigyti pigiau?

      „Eurovaistinė“ kiekvieną mėnesį pristato naujas „sveikas kainas“ – bent 10 aktualiausių mėnesio prek...

      razinka


      Sveika šeima


      Ar šįryt išsivalėte dantis?

      Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

      Sveikatos horoskopas


      Lakpkričio 23-29 d.

      Avi­nas
      Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      G.Thunberg – pranašė savame krašte?

      Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
      Kaip striksi dominatriksė?
      Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

      Naujas numeris